* Kai kuriems parlamentarams siūlant išplėsti stiklo taros surinkimo apimtis ir į užstato sistemą įtraukti dalį stiklainių, verslas sako, kad toks siūlymas neatitinka rinkos galimybių.
* Taromatus administruojančios įmonės „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) vadovas sako, kad stiklainių priimti į taromatus neįmanoma, nes tam jie nepritaikyti.
* „Nebūtų įmanoma. Nė vienoje šalyje nėra dedami (į taromatus – BNS) stiklainiai nei nuo majonezo, nei nuo kito maisto (…) Jeigu tai būtų įmanoma ir paprasta, kažkurioje šalyje jau tai būtų padaryta, bet kažkodėl nėra“, – BNS teigė USAD vadovas Gintaras Varnas.
* Ji [R. Vainienė] pabrėžė, kad tik šiemet plastiko, stiklo ir popieriaus konteinerių sistema perduota rūpintis savivaldai. Be to, anot R. Vainienės, užstato sistema yra ne tik taromatai, bet ir rankinis taros priėmimas ir tvarkymas mažose parduotuvėse. Stiklainiai jose užimtų labai daug vietos.
* Pataisas dėl taromatų sistemos išplėtimo Seime registravo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Tomas Tomilinas, Kęstutis Mažeika ir Lukas Savickas. Jie siūlo į užstato sistemą įtraukti stiklainius nuo įvairių maisto produktų – majonezo, padažų, uogienių, sriubų, marinuotų daržovių.
* R. Vainienės teigimu, ne visuose taromatuose stikliniai buteliai sutraiškomi. Ji įsitikinusi, kad net stiklainius priimant taromatuose dalis jų vis tiek patektų į bendrą komunalinių atliekų srautą: „Dalį stiklo reikės surinkti per varpelius, nes dalis stiklo suduš ir jų nepriims į taromatus“.
* Turime moderniausią taromatų parką, lyginant su tomis šalimis, kurios anksčiau nei mes įdiegė užstato sistemą, naudosime juos ilgiau negu iki 2026 metų – su taromatų gamintoju tuo klausimu jau diskutavome“, – tvirtino USAD vadovas.
* USAD aštuonių mėnesių rezultatai rodo, kad grąžinta per 91 proc. į rinką išleistų pakuočių – daugiau negu procentiniu punktu daugiau nei pernai tuo pat laiku.
Stiklas nera toksiskas aplinkai, galima ir i savartyna… Geriau rupintusi pustuciu plastiko pakuociu problema parduotuvese, nesuprantu kaip leidziama gamintojam taip svaistyt plastika…
taigi mociutes susirenka stiklainius uogienems ir raugintiems agurkams, kam tas depozitas
Neįmanoma laiko mašiną sukurt. O jau depozito sistemą stiklainiams, tai tikrai įmanoma. Taip ir sakykit, kad tingit arba nerūpi stiklainių perdirbimas.
Šiaip nežinau kas tiksliai nutinka su depozito stiklu vs konteinerių stiklu. Nes stiklainius šiaip ar taip rūšiuojam jau 5 metai ar ilgiau (ir čia kaime, kuriame yra registruotų ~20 gyventų). Tai įsivaizduoju Vilniuje dar ilgiau tai vyksta. Tai jei tas stiklas (konteinerių) yra perdirbamas, kam išradinėt kažką?
Pas jus ateina virsininkas ir sako kad reikes daugiau dirbti, kaip jus reaguojat? Cia tas pats …
Tai kodėl mes nesam pirmiejo kurie taip daro? Ar čia vėl lauks kol kita šalis pradės ir poto galės Lietuva girtis va sekam X šalies pėdomis look at us how good we are
Geriau sutvarkytų taromatų automatų sistema, kad nereikėtų valandą smaukytis, kai atvažiuoji su daugiau nei vienu maišu butelių. Pvz, padarytų kažką panašaus į monetų/centų keityklą, kad galėtum atvažiavęs supilt butelius tiesiai į kokią skylę ir paskaičiuotų, pagal svorį tavo tuos butelius.
Dar kas juokingiausia, kad buteliai būtinai turi būti su specialiu kodu, kad juos galėtum grąžinti. Jeigu atsiveži lenkiško arba latviško alaus, tai gali mest lauk iškart į šiukšliadežę. Suprantu, kad Lietuvoje papildomai mokame už pakuotes, bet blet šitas dalykas ne dėl pinigų, o dėl gamtos išsaugojimo yra daromas, tai didiesiems tinklams į šiokį tokį minusą dėl to nueiti tikrai nemanau, kad būtų bėda. Nors, aišku, prisimenant, kad neseniai kalėdų dienas padarė nedarbo, tai kvaila tikėtis tokio “geranoriškumo” iš didžiųjų prekybos verslų 😀
Stiklinius butelius taromatas sudeda į specializuotas dėžes. Dabar įsivaizduokime kiek skirtingu stiklainių formų yra ir kiek vietos užimtų visos tokios dėžės.
Problema yra, kad stiklainių formos per daug skirtingos.
Depozito sistema yra labai padrika ir didžiulis galvos skausmas verslams, iš kurio pelno jie negauna, tai neįmanoma, kad norėtų dalyvaut toje sistemoje. Tik dabar turim cirką, kur aludariai stipresnių gamintojus ragina kažką daryt, arba padėt jiems tvarkytis su depozito sistema (nelogiška), arba jungtis prie jų ir kentėt kartu (skamba išvis absurdiškai).
Iš vartotojo pusės – būtų gana didelis pragaras turėt prievolę gražint stiklainius, vyno, butelius, ir taip taros pridavimas nesmagus ir nešvarus darbas, ir dažnai laiko švaistymas laukiant eilėje.
Pastovus atmazas: kitur nėra todėl ir pas mus nebus!
Pradėtų stiklainius priiminėt, tai krw visai nauja kvapų puokštė pražystų ir taip nekvepiančiuose taromatuose
Pirmiau tegu šiaip stiklinę tarą priima (vyno, šampano or pan.), plastikinius pieno butelius. Stiklainiai, tikrai nėra TA grandoizinė problema kurią reiktų spręsti.
Visam pasaulyje žalieji eina pprie to kad skatintų daugkartines pakuotes, kadangi stiklas teoriškai išsilaiko nepakitęs šimtus metų linkstama prie to. Problemos:
* trapumas (sandėliuse tikrai pasitaiko nuostolių dėl sudužusių pakuočių)
* svoris iš ko išplaukia transportavimo kaštai.
Taromatų sistemą prastumti apsimokėjo būtent dėl to kad gamybos grandinėje APSIMOKA perdirbti plastiko tarą. Ji suspaužiama, net ir suspausta yra labai lengva. Nežinau konkrečių skaičių kiek tiksliai atitikmuo būtų buteliai vs. tara. bet greičiausiai 1:50. Dėl ko transportavimo kaštai minimalūs ir parduotuvėms apsimoka.
Priežastys kodėl stiklainių neapsimokėtų priduoti taromatuose:
* svoris ir tūris (turbūt savaime suprantama)
* transporto kaštai – nebesikartosiu bet sloinikų nesuspasui kaip buvo 1:1 taip ir like;
* trapumas – nesuprantu kaip niekam nedašilo kad taromatas tėra paprastas konvejeris nuo kurio tara krenta į paprastą konteinerį, bet DUH – nukritusi tara dūžta. Taip sudaromos kenksmingos darbo sąlygos aptarnaujančiam personalui (tuos konteinerius sukeičia žmonės).
* Galutinis rezultatas lieka sudaužyta stiklo tara su priemaišom (dangteliais, etiketėm). Tai ir dabar sėkmingai daroma stiklo konteineriuose, tik tenai tų dangtelių mažiau nes atsakingi žmonės juos nusuka!
* žmonės neskatinami perpanaudoti stiklainių (pvz. biriems maisto produktams, konservavimui)
* vartotojų būstuose jau ir taip pusę spintos sudaro kaupiami buteliai, tai įsivaizduokit kiek vietos reikėtų kaupti dar ir sloinikus
Vokietijoj yra taromatai stiklui ir ten stiklainiai nuo jogurto/riešutų irgi priimami. Tai kaip čia niekas nedaro Europoje? Aišku stiklainiai turi būti išplauti ir etikete vis dar likus. 15 centu už vienetą
tipiniai Lietuvos politikai: jei kokia šalis taip nedaro, nx mum pabandžius is esmes visai gera ideja?
Nes kaip su Tara anksciau budavo: metydavosi visur mieste, dabar svaru, nes ir benamiai aprenka kazkiek
Realiai matau kur sunkumai kiltų. Stiklainiai trapūs palyginus, ir yra labai įvairių dydžių. Užduotis nebūtų lengva.
Tikroji priežastis (tikrai žinau šitą) kodėl nepriima jų į taromatus: stiklainiai užima daug vietos ir daug sveria (playginimui su presuotu plastikiniu buteliu ar skardine) ir perdirbėjams staiga visas taromatų reikalas sukelia daug galvos skausmo ir nuostolių.
16 comments
* Kai kuriems parlamentarams siūlant išplėsti stiklo taros surinkimo apimtis ir į užstato sistemą įtraukti dalį stiklainių, verslas sako, kad toks siūlymas neatitinka rinkos galimybių.
* Taromatus administruojančios įmonės „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) vadovas sako, kad stiklainių priimti į taromatus neįmanoma, nes tam jie nepritaikyti.
* „Nebūtų įmanoma. Nė vienoje šalyje nėra dedami (į taromatus – BNS) stiklainiai nei nuo majonezo, nei nuo kito maisto (…) Jeigu tai būtų įmanoma ir paprasta, kažkurioje šalyje jau tai būtų padaryta, bet kažkodėl nėra“, – BNS teigė USAD vadovas Gintaras Varnas.
* Ji [R. Vainienė] pabrėžė, kad tik šiemet plastiko, stiklo ir popieriaus konteinerių sistema perduota rūpintis savivaldai. Be to, anot R. Vainienės, užstato sistema yra ne tik taromatai, bet ir rankinis taros priėmimas ir tvarkymas mažose parduotuvėse. Stiklainiai jose užimtų labai daug vietos.
* Pataisas dėl taromatų sistemos išplėtimo Seime registravo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Tomas Tomilinas, Kęstutis Mažeika ir Lukas Savickas. Jie siūlo į užstato sistemą įtraukti stiklainius nuo įvairių maisto produktų – majonezo, padažų, uogienių, sriubų, marinuotų daržovių.
* R. Vainienės teigimu, ne visuose taromatuose stikliniai buteliai sutraiškomi. Ji įsitikinusi, kad net stiklainius priimant taromatuose dalis jų vis tiek patektų į bendrą komunalinių atliekų srautą: „Dalį stiklo reikės surinkti per varpelius, nes dalis stiklo suduš ir jų nepriims į taromatus“.
* Turime moderniausią taromatų parką, lyginant su tomis šalimis, kurios anksčiau nei mes įdiegė užstato sistemą, naudosime juos ilgiau negu iki 2026 metų – su taromatų gamintoju tuo klausimu jau diskutavome“, – tvirtino USAD vadovas.
* USAD aštuonių mėnesių rezultatai rodo, kad grąžinta per 91 proc. į rinką išleistų pakuočių – daugiau negu procentiniu punktu daugiau nei pernai tuo pat laiku.
Stiklas nera toksiskas aplinkai, galima ir i savartyna… Geriau rupintusi pustuciu plastiko pakuociu problema parduotuvese, nesuprantu kaip leidziama gamintojam taip svaistyt plastika…
taigi mociutes susirenka stiklainius uogienems ir raugintiems agurkams, kam tas depozitas
Neįmanoma laiko mašiną sukurt. O jau depozito sistemą stiklainiams, tai tikrai įmanoma. Taip ir sakykit, kad tingit arba nerūpi stiklainių perdirbimas.
Šiaip nežinau kas tiksliai nutinka su depozito stiklu vs konteinerių stiklu. Nes stiklainius šiaip ar taip rūšiuojam jau 5 metai ar ilgiau (ir čia kaime, kuriame yra registruotų ~20 gyventų). Tai įsivaizduoju Vilniuje dar ilgiau tai vyksta. Tai jei tas stiklas (konteinerių) yra perdirbamas, kam išradinėt kažką?
Pas jus ateina virsininkas ir sako kad reikes daugiau dirbti, kaip jus reaguojat? Cia tas pats …
Tai kodėl mes nesam pirmiejo kurie taip daro? Ar čia vėl lauks kol kita šalis pradės ir poto galės Lietuva girtis va sekam X šalies pėdomis look at us how good we are
Geriau sutvarkytų taromatų automatų sistema, kad nereikėtų valandą smaukytis, kai atvažiuoji su daugiau nei vienu maišu butelių. Pvz, padarytų kažką panašaus į monetų/centų keityklą, kad galėtum atvažiavęs supilt butelius tiesiai į kokią skylę ir paskaičiuotų, pagal svorį tavo tuos butelius.
Dar kas juokingiausia, kad buteliai būtinai turi būti su specialiu kodu, kad juos galėtum grąžinti. Jeigu atsiveži lenkiško arba latviško alaus, tai gali mest lauk iškart į šiukšliadežę. Suprantu, kad Lietuvoje papildomai mokame už pakuotes, bet blet šitas dalykas ne dėl pinigų, o dėl gamtos išsaugojimo yra daromas, tai didiesiems tinklams į šiokį tokį minusą dėl to nueiti tikrai nemanau, kad būtų bėda. Nors, aišku, prisimenant, kad neseniai kalėdų dienas padarė nedarbo, tai kvaila tikėtis tokio “geranoriškumo” iš didžiųjų prekybos verslų 😀
Stiklinius butelius taromatas sudeda į specializuotas dėžes. Dabar įsivaizduokime kiek skirtingu stiklainių formų yra ir kiek vietos užimtų visos tokios dėžės.
Problema yra, kad stiklainių formos per daug skirtingos.
Depozito sistema yra labai padrika ir didžiulis galvos skausmas verslams, iš kurio pelno jie negauna, tai neįmanoma, kad norėtų dalyvaut toje sistemoje. Tik dabar turim cirką, kur aludariai stipresnių gamintojus ragina kažką daryt, arba padėt jiems tvarkytis su depozito sistema (nelogiška), arba jungtis prie jų ir kentėt kartu (skamba išvis absurdiškai).
Iš vartotojo pusės – būtų gana didelis pragaras turėt prievolę gražint stiklainius, vyno, butelius, ir taip taros pridavimas nesmagus ir nešvarus darbas, ir dažnai laiko švaistymas laukiant eilėje.
Pastovus atmazas: kitur nėra todėl ir pas mus nebus!
Pradėtų stiklainius priiminėt, tai krw visai nauja kvapų puokštė pražystų ir taip nekvepiančiuose taromatuose
Pirmiau tegu šiaip stiklinę tarą priima (vyno, šampano or pan.), plastikinius pieno butelius. Stiklainiai, tikrai nėra TA grandoizinė problema kurią reiktų spręsti.
Visam pasaulyje žalieji eina pprie to kad skatintų daugkartines pakuotes, kadangi stiklas teoriškai išsilaiko nepakitęs šimtus metų linkstama prie to. Problemos:
* trapumas (sandėliuse tikrai pasitaiko nuostolių dėl sudužusių pakuočių)
* svoris iš ko išplaukia transportavimo kaštai.
Taromatų sistemą prastumti apsimokėjo būtent dėl to kad gamybos grandinėje APSIMOKA perdirbti plastiko tarą. Ji suspaužiama, net ir suspausta yra labai lengva. Nežinau konkrečių skaičių kiek tiksliai atitikmuo būtų buteliai vs. tara. bet greičiausiai 1:50. Dėl ko transportavimo kaštai minimalūs ir parduotuvėms apsimoka.
Priežastys kodėl stiklainių neapsimokėtų priduoti taromatuose:
* svoris ir tūris (turbūt savaime suprantama)
* transporto kaštai – nebesikartosiu bet sloinikų nesuspasui kaip buvo 1:1 taip ir like;
* trapumas – nesuprantu kaip niekam nedašilo kad taromatas tėra paprastas konvejeris nuo kurio tara krenta į paprastą konteinerį, bet DUH – nukritusi tara dūžta. Taip sudaromos kenksmingos darbo sąlygos aptarnaujančiam personalui (tuos konteinerius sukeičia žmonės).
* Galutinis rezultatas lieka sudaužyta stiklo tara su priemaišom (dangteliais, etiketėm). Tai ir dabar sėkmingai daroma stiklo konteineriuose, tik tenai tų dangtelių mažiau nes atsakingi žmonės juos nusuka!
* žmonės neskatinami perpanaudoti stiklainių (pvz. biriems maisto produktams, konservavimui)
* vartotojų būstuose jau ir taip pusę spintos sudaro kaupiami buteliai, tai įsivaizduokit kiek vietos reikėtų kaupti dar ir sloinikus
Vokietijoj yra taromatai stiklui ir ten stiklainiai nuo jogurto/riešutų irgi priimami. Tai kaip čia niekas nedaro Europoje? Aišku stiklainiai turi būti išplauti ir etikete vis dar likus. 15 centu už vienetą
tipiniai Lietuvos politikai: jei kokia šalis taip nedaro, nx mum pabandžius is esmes visai gera ideja?
Nes kaip su Tara anksciau budavo: metydavosi visur mieste, dabar svaru, nes ir benamiai aprenka kazkiek
Realiai matau kur sunkumai kiltų. Stiklainiai trapūs palyginus, ir yra labai įvairių dydžių. Užduotis nebūtų lengva.
Tikroji priežastis (tikrai žinau šitą) kodėl nepriima jų į taromatus: stiklainiai užima daug vietos ir daug sveria (playginimui su presuotu plastikiniu buteliu ar skardine) ir perdirbėjams staiga visas taromatų reikalas sukelia daug galvos skausmo ir nuostolių.