Ar tikite Lietuvos gerove, ateitimi? Ar manote, kad verta pradėti šeimą Lietuvoje? Ar turite kokių minčių apie nacionalizmą ir patriotizmą? Ką, apskritai, reiškia būti lietuviu?
Esu studentas užsienyje, studijuoju dalyką, kuris man suteiktų stabilų darbą ir uždarbį užsienyje. Bet norėčiau grįžti į Lietuvą ir įleisti šaknis tėvynėje. Visgi, išgyvenu tapatybės krizę; ar verta kabintis prie savo tautybės?
19 comments
Turbut atsakyma rasi dar 200-uose kone identiskuose postuose siame reddite.
Manyčiau, jog čia tavo pasirinkimas, biče. Aš asmeniškai pasirinkau Lietuvą, šaknis.
Reik dirbti dėl tėvynės, pinigai gal ir didesni užsienyje ir niekas nedraudzia ten dirbti, ir gali padaryti variantą tokį – uždirbti gyvenimui ten, tada gryzti čia.
Aš kažkaip žinau sekmės istorijų daugiau čia ir mažokai užsienyje.Kažkaip, gal iš užsienio pakeliauti daugiau išeina, gal iphona naują turėti greičiau, bet overall mano draugai visi turi savus namus Vilniuje, Kaune (kas dar moka paskolas, kas jau turi išsimokėjęs), tie namai gal tik butai, bet vis tiek, čia mes kalbame apie 30mečius.
Nors gal čia nuo žmonių priklauso.
Man dar labai groja, kad čia mano ir draugės tėvai, kurie mus augino, ir mes vietoje, juos lankome, gal ne kas savaite, bet still. Jie žino, kad mes čia ir pan.
Jei esi sveikas, turi smegenu ir nesi visiškai skurde tai prasimuši lietuvoi taip pat kaip ir betkur užsienyje jeigu tik yra noro ir pastangu.
Paauglystej su šeima emigravom, studijas taip pat baigiau užsienyje. 10 metų praleistų svečioj šalyj, bet vis dėl to grįžau į Lietuvą, nes kad ir kaip sunki paauglystė buvo mažam miestelyje ir norėjosi iš ten dingti, dar labiau nepritapau kultūriškai kitur. Labai nesutapo vertybės su vietiniais.
Dabar Lietuvoje persikėliau į didmiestį, visiškai nauja aplinka, viskas nuo nulio, tai aš džiaugiuosi šiam momentui.
Yra minusų ir Lietuvoje, todėl labai gerai reikia pasverti, pagal savo vertybes, kur tau būtų geriau. Iš mano pusės, tik supratau, kad nepamatuosi laimės pinigais.
Dvejopi jausmai man. Asmeniškai pats būčiau labiau linkęs nešt mėsas iš čia ir negrįžt, niekas čia manęs nelaiko, nei draugų, nei šeimos, apart mamos ir sesės daugiau nieko neturiu. Tad jei ne sveikata ir ne finansinė padėtis jau prieš 15 metų būčiau išvažiavęs.
Argumentai kodėl negrįžt/emigruot – kaimynai ruskiai, nežinai ką sugalvos tie šizofrenikai. Būsto kainos, atlyginimų skirtumai mieste/provincijoj, tas pats su darbo pasiūla.
Argumentai kodėl grįžt/likt – gamta graži, medicina praktiškai nemokama ir kaip ir viskas.
Tėvus gali pas save pasikviest atvažiuot, yra technologijos leidžiančios bendraut su vaizdu, tad nesuprantu to poreikio čia grįžt. Jei turi galimybę likt ir uždirbt gerai – lik ir dirbk, nes čia depresija 🙂
Visos salys turi savu pliusu ir minusu
Taburetė 🪑
žmones gadina lietuva, tai netikiu kad tai pasikeis jokiu greitu metu – neplanuoju grįžti, tik aplankyti šeimą.
Man Lietuvoje viskas į gera. šeimą ir steitį kuriu čia.
Net jei pasitaiko koks žingsnis atgal, žengiam porą į priekį.
Realiai valstybės ir sienos tai žmonių išgalvota nesąmonė kuri skirta tik skaldyti tos pačios planetos žmones. Jeigu nebūtų sienų tai ir Rusija nebūtų Ukrainos užpuolusi, nebūtų 2 pasaulinių karų ir tt. Užuot pjovęsi tarpusavyje žmonės ieškotų būdų kaip sunaikinti potencialiai pavojingus asteroidus, valdyti reiškinius tokius kaip tsunamiai, žemės drebėjimai bei klimatas. Aišku karas technologijų variklis bet šitie paminėti dalykai taipogi būtų neblogas variklis technologijoms.
Marijonas Mikutavičius?
Gyvenu 24 metus UK, vyras anglas, darbas geras, nuosavas namas su dideliu sodu gerame rajone, keliones, o Dieve mano, bet kaip traukia namo, į Lietuvą! Kuo toliau, tuo labiau. Ir tas dvilypumo jausmas labai kankina. Juk nieko man čia netrūksta, bet Lietuvoj jaučiuosi kaip
žuvis vandenyj. Vis delto patarčiau kurti gyvenimą tėvynėje. Man jau per velu, bet planuoju pabaigus darbus grįžti ir savo vyrą su savim pasiimt.
Aš myliu ir tikiu. Bet pirma reikia nustoti nuolat lyginti Lietuvą su sėkmingesnėmis šalimis. Žinoma, norėtųsi tokio lygio, kaip Norvegijoje. Tačiau visų pirma, visos šalys turi vidinių problemų, tik kai kurios moka geriau jas maskuoti. Antra, nereikia pamiršti, kas mūsų valstybės yra labai jauna. Vakarų šalims besivystant Lietuva buvo prismaugta sovietų realybės. Per 30 metų pasivyti geriausius yra kažin ar realu. Tam reikia daug ir sąžiningai dirbti, plačiąja prasme. Iš kitos pusės, didžiuojuosi tuo, kad atsiplėšusi nuo sovietų (be to, parodžiusi laisvės kelią kitoms šalims) Lietuva turi savo pamatus, čia žodis demokratija dar kažką reiškia. (Baltarusija, žiūriu į tavo pusę) Užsienio politika yra principinga, už tai šalis pastebima ir nepaisant savo dydžio turi įtakos globaliu mastu. Judant ta linkme, balsuojant už vertus žmones ir mokant mokesčius viskas bus gerai.
Pats buvau išvykęs į UK, bet kai atnaujino šauktinių tarnybą nusprendžiau grįžti ir atlikti pareigą tautiečiams (nes mano galva tėvynė tai ir yra – man artimi žmonės už kuriuos galėčiau pasiaukoti). Best decision ever, praėjus 6 metams turiu savo namą su gabalėliu žemės, mėgstamą darbą, auginu žirgus ir mėgaujuosi lėtu provincijos gyvenimu. UK nieko panašaus nebūčiau susikūręs. Kalvis, kuris tvarko mano žirgų kanopas yra imogravęs vokietis, turiu pažįstamą šveicarą. Abu čia atvyko dėl didesnės laisvės ir ramesnio gyvenimo. Lietuva tikrai turi daug minusų, bet mano požiūris yra toks, kad būtent męs esame ta karta, kuri turi kurti tokią Lietuvą kokios norime savo ateities kartoms dalinai savo gerovės sąskaita, nors paskutiniu metu žiūrint kiek atsiranda sąmokslo teoretikų, tai susidaro įspūdis, kad net per gerai gyvenam, žmonės neturi ką veikti ir užsiiminėja nesąmonėmis.
gera šalis bet valdžia biški tranktelejusi
Norėčiau, kad būtų kitaip ir galėčiau likti Lietuvoje, bet yra labai daug dalykų dėl ko rinkčiausi kitą šalį. Gaila man palikti savo šeimą kuri ir tai yra labai nedidelė ir su laiku bus tik prasčiau. Lietuvoje negalėjau būti pilnavertis žmogus ir šį kartą pasirinkau save. Iš tikro buvo pats geriausias pasirinkimas mano gyvenime. Esu laimingas žmogus, myliu savo darbą ir draugus. Negyvenu vienoje iš tų top šalių kur eina didžiausios algos, bet ten kur žmonės yra laimingi ir gamta pasakiško grožio. Kai gyvenau Lietuvoje man labai buvo sunku išlikti pozityviu žmogumi. Tas lietuviškas mentalitetas kai visi surūgę vaikšto gatvėse ir net paskaičius lietuvių komentarus per FB atrodo prarandi smegenų ląsteles. Ilgai užtruko dirbti su savim, kad tapčiau pozityvesnis ir laimingesnis žmogus. Tuo pačiu būti toje dalyje Europos man visada buvo maža baimė jei kas nutiktų ar užpultų ir tiesiog užstrigčiau ten. Vis galvoju kad tikriausiai niekada į Lietuvą daugiau ir negrįšiu gyventi.
Apkeliavau visą Aziją, mes gyvenam geriau Lietuvoje. Žmogaus teisės, sveikatos apsauga nėra ką lyginti. Nebent Japonija… Bet ten gali tave vadovas aprėkti ir iš pagalio per nagus kirsti prieš visą kolektyvą, ir darbuotojui tada dar reikia visų atsiprašinėti. Sakysit nėra ko lyginti su 3 pasaulio šalimis, tačiau yra, nes LT neseniai tame sąraše dar buvo. Turint omeny, kad 4.5 milijardo (60% pasaulio) gyvena Azijoje, grubiai 15 % Afrika, 10 % Europa, 13% visas Amerikos žemynas… Tik egoentriškas idiotas galėtų pasakyti, kad blogai gyvename ir mūsų šalis šudas, nes lyginasi su keliomis Europos geresnėmis. Kodėl su likusiu pasauliu nesilyginat, nes 1 iš 8 dabar skaitančių šį komentarą galėjote gimti Indijoje ir lakstyti tarp purvinų gatvių su plaukiančiais kakučiais iš namų ir žemiausioje kastoje.