Visiškai nestebina, katik maniškė iš 10-20 į 20+ ribą perėjo ir sekanti irgi turbūt bus ~2012 gamybos, 10m naujesnė.
Tikėjaus daugiau, paskutiniu metu atrodo pradėjo daugiau naujų pirkti tautiečiai.
I see that as a win, palaikom vietinį verslą – pirikupus ir autoservisus.
Nu tai vidutinis atlyginimas pusantro tūkstančio nesiekia, o naujos mašinos kaina dešimtimis tūkstančių skaičiuojama. Tik turtuoliai gali sau leisti naujas mašinas.
Fuck, nemaniau, kad turėti automobilį jaunesnį nei 10 m reiškia priklausyti 19% Lietuvos aristokratų.
Puiku esam tvari visuomene, neismetam vos tik naujas modelis isejo. Galetu subsidijuiti tuos kurie saugo automobilius ir vartoja ilga laika tvariai.
Ar mašinas reikia keisti – kas 5 metus? Na kaip telefonus. 🤡
Tai viskas čia suprantama.
Pats turiu 20+ metų senumo automobilį, kuris tech. apžiūrą praeina sava eiga, nes nusipirkus buvo sukišta pusė kainos į atremontavimą iki tvarkingo stovio, tai kam man mest pinigus ir jį keist nauju, kai savo funkciją jis kuo puikiausiai atlieka? Kad blutufas būtų?
Man žymiai svarbiau dabar taupyt nuosavam būstui, kas visas questas.
Naujas mašinas tik lopai ir perka. Pinigų išmetimas. Vos išvažiuoji iš salono jau vertė nukritus.
Nothing wrong with that. A less wasteful, more resourceful society.
Pirmiausia, Lietuvoje labai daug kas perka aukštesnės klasės automobilį nei reikia. Automatiškai tai reiškia senesnį. Miestuose žmonės taip pat masiškai turi po 1-2, o kartais ir dar daugiau automobilių, tuo tarpu tiek Prancūzija, tiek Švedija, kurios yra sąrašo viršuje, daug dėmesio skiria viešam transportui, net tarp miestų yra išvystyta infrastruktūra, o tokiam kaip Paryžius, jei dirbi centre, tas automobilis vargiai naudingas. Gal todėl Prancūzija yra Nr. 1 pagal dyzelių skaičių, nes automobilis yra skirtas tolimoms kelionėms, provincijai ir pan.
Kitas dalykas matosi net ir čia komentaruose – nuvertėjimas. Ne visi skaičiuoja, kad parduos „į pliusą“, o Lietuvoje labai dažnai girdžiu, kad naujas yra nesąmonė, nes vertė išvažiavus iš salono krenta. Dėvėtų triusikų kaina irgi krenta, bet kažkodėl perkam naujus.
Man automobilis yra būtinybė (gyvenu provincijoj), todėl negaila pirkt naują ar apynaujį ir perku tai, ko man reikia, o ne tai, kas „lengvai taisomas“ (nors taisomas kas mėnesį), „lengva rast dalių“ (nes aš jų neiškau, o servisai randa kai nori kad ir pas gamintoją). Gal kartais dėl to ir permoku, bet nesuku galvos ir turiu ką reikia. Šeimoje yra vienas didelis ir erdvus automobilis visos šeimos poreikiams ir mažas ekonomiškas jau pogarantinis automobilis kai nereikia visai šeimai kartu keliaut kažkur. Tuo tarpu pažįstu ne vieną šeimą, kuri naudoja du miesto visureigius, kuriems yra 10+ metų. Kam? Nes į mažą nesės. Tuo tarpu už miesto su savo mašina buvo išvažiavę gal 4 kartus per metus, nes darbas – namai ir nėra kada.
Turiu 17m. auto. Kol kas viskas labai gerai veikia. Noriu naujo, bet kažkaip 3-4x daugiau už transportą mokėti kažkaip nesinori… dar nei kart nepavedė mano Civiks nei tolimoje kelionėje, nei techninkinėje.
Kolegos jau matau ir naujas Teslas kai kurie perka. Aš galvoju geriau gal atostogoms/laisvalaikiui turėti pinigų nei dantis ant mašinos pakabinus.
Automobilis nekokia investicija nuvertėja labai greitai. Negi Automobilyje gyvensi? Verčiau nusipirkti NT ir jis išlaikys savo vertę. O naujas automobilis padarys tą patį ką ir senas. Gal net pigiau eksplotuoti seną kai pats negali naujam automobiliui net tepalų pasikeist
Kai negali žemės gelbėti su elektromobiliu lieka tik geriau įsisavinti jau pagamintus auto
Pagal kai kuriu statistikų kaip šitas, Lietuva yra panaši kaip Rumunija — abu šalys turi mažu atlyginimų ir aukšta emigracija. Sad.
Koki burbūlą sudaro aplinka…
Vilniuje gyvenu, kiek važiuojame į kokią parduotuvę ar pas senelius visur toks jausmas tik 0-7m. senumo maśinos pagrinde… net rašiau postą čia, maždaug iš kur pinigai mašinom kaip vid. alga iki 1.5k
Keliaujant esu pastėjęs, kad pvz Prancūzijoj, Ispanijoj daug naujų pigių mašinų. Pvz. pilna Dacia, pigių mažų Peugeot. Kai tuo tarpu pas mus daug senų “prabangių” BMW, Audi ir pan. Skirtingos vertybės.
Iš “vidutinės” algos, tik taupant, naują auto nusipirktum 2-3 metus nė cento neišleidęs. dėl to perki varžtų kibirą ant ratų už ~3k ir važinėji sau vargo nematydamas.
Pagal ją mes aiškiai lenkiame nemažą skaičių šalių, kas reiškia, kad statistinė bazė šiuo atveju mus labai tempia žemyn pastarajame reitinge. Ar tai žigulys senelio garaže, ar studento civiakas per visą šalį paėmus turi nemažą įtaką. Iš kitos pusės, bene daugiau Porche per capital turi lietuviai. Tai kaip čia dabar suprasti?
Kažkodėl lietuviui mašina yra svarbiau nei pvz vokiečiui. Nors visi sutiksime, kad statistinis vokietis turi daugiau galimybių auto įpirkti.
Klausimas – kodėl? Prestižas? Nepriklausomybė? Mažesni mokesčiai? Alternatyvų nebuvimas? Aš asmeniškai manau, kad čia išpindėjimo (pripažinsiu, esu toks pats išpindėjęs) požymis. Tiesiog prie gero priprantama. Priprantama iki priklausomybės. Nėra gerai. Jaunimas, padedam statistiką pataisyti 🙂
Lentelės top: Liuksemburgas,kuriame minimali alga kaip pas mus aukščiau vidutinės. Nepirktų niekas tų senų laužų, jei pajamos leistų. 5% šalies gyventojų gali leisti naujas lizingines,o visi kiti nebent 10-15 metų senumo mašinas. Po truputį tai keičiasi,bet dar reikės nemažai laiko,kad pradėtų dauguma naujas pirkti.
Lithuania worst country in EU we already knew this.
Planuoju pirkti naują Dacia Sandero Stepway. Kaina apie 15 tūkstančių eurų. Labai daug turiu pažįstamų, kolegų, draugų, kuriems automobilis yra tik BMW, Audi ir Mersas. Visokie Opeliai, Renault, Peugeot, Citroenai ar tos pačios Dacia yra “triperiai”, jei maža tai dar ir spuogas. Žodžiu visiškai nepripažįstamos ir net nesvarstomos auto markės. Taigi, dauguma jų vairuoja 8-14 metų senumo “gerus auto”. Lygiai taip pat vis girdžiu kaip sugenda koks variklis, pavarų dėžė ir t.t. tad paskui visą savaitę keikiasi dėl naujų išlaidų. Kalbant apie mano pasirinkimą, tai tiesiog turiu “neblogos” markės 12 metu senumo auto. Realiai kas 2-3 mėnesius atsiranda kažkoks gedimas, kad ir smulkus, tad auto reikia vežti tvarkyti. Į servisą irgi dažniausiai neužsirašysi kitai dienai, kartais tenka ir savaitę palaukti. Dar remontas ir žiūrėk savaitę ar pusantros esi be auto. Mano atveju tai prilygsta tragedijai, nes darbas +20 km nuo namų, viešuoju reikia važiuoti su 2 persėdimais virš valandos. O tai vėlgi yra laikas ir pinigai. Man pagrindinis resursas yra laikas, kurį aš mieliau praleisiu su šeima ar savo hobiui, nei lakstydamas į servisus ar viešajame transporte. Vertinu savo finansus realistiškai, tad nė nesvarstau naujo auto už 25-30 tūkstančių. Iš kitos pusės suprantu, kad nusipirkus naują auto išlaidų bus ženkliai mažiau, nei dalyvaujant loterijoje perkant auto iš perpardavėjo ar žmogelio, kurio mašina “ledinė”. Kalbant apie naujos mašinos aptarnavimus, tai jei pati markė nėra super prabangi (Audi, BMW ir t.t.), tai ir aptarnavimas nebus labai brangus. Gal kituose miestuose kitaip, bet Vilniuje visi garažiukai belekaip suprangę yra dabar. Kolega nesenai keitė Škodos tepalus pas oficialų atstovą, nors garantijos jau nebėra, bet jam tiesiog pigiau ir greičiau gavosi, nei garažiuke kuriam anksčiau taisydavo savo kledariuką. Daug žmonių vertina viską tik per finansinę prizmę ir visiškai nevertina savo laiko. O man laikas labai svarbu. Pirksiu lizingu, nes nieko tame blogo nematau. Suma bus apie 200-250 per mėnesį, tad tikrai man tai pakeliama suma. Papildomi mokesčiai ir tiek. Man 27, gyvenu Vilniu, alga 1.8 į rankas. Cheers
25 comments
Yay i’m in the 27%
Visiškai nestebina, katik maniškė iš 10-20 į 20+ ribą perėjo ir sekanti irgi turbūt bus ~2012 gamybos, 10m naujesnė.
Tikėjaus daugiau, paskutiniu metu atrodo pradėjo daugiau naujų pirkti tautiečiai.
I see that as a win, palaikom vietinį verslą – pirikupus ir autoservisus.
Nu tai vidutinis atlyginimas pusantro tūkstančio nesiekia, o naujos mašinos kaina dešimtimis tūkstančių skaičiuojama. Tik turtuoliai gali sau leisti naujas mašinas.
Fuck, nemaniau, kad turėti automobilį jaunesnį nei 10 m reiškia priklausyti 19% Lietuvos aristokratų.
Puiku esam tvari visuomene, neismetam vos tik naujas modelis isejo. Galetu subsidijuiti tuos kurie saugo automobilius ir vartoja ilga laika tvariai.
Ar mašinas reikia keisti – kas 5 metus? Na kaip telefonus. 🤡
Tai viskas čia suprantama.
Pats turiu 20+ metų senumo automobilį, kuris tech. apžiūrą praeina sava eiga, nes nusipirkus buvo sukišta pusė kainos į atremontavimą iki tvarkingo stovio, tai kam man mest pinigus ir jį keist nauju, kai savo funkciją jis kuo puikiausiai atlieka? Kad blutufas būtų?
Man žymiai svarbiau dabar taupyt nuosavam būstui, kas visas questas.
Naujas mašinas tik lopai ir perka. Pinigų išmetimas. Vos išvažiuoji iš salono jau vertė nukritus.
Nothing wrong with that. A less wasteful, more resourceful society.
Pirmiausia, Lietuvoje labai daug kas perka aukštesnės klasės automobilį nei reikia. Automatiškai tai reiškia senesnį. Miestuose žmonės taip pat masiškai turi po 1-2, o kartais ir dar daugiau automobilių, tuo tarpu tiek Prancūzija, tiek Švedija, kurios yra sąrašo viršuje, daug dėmesio skiria viešam transportui, net tarp miestų yra išvystyta infrastruktūra, o tokiam kaip Paryžius, jei dirbi centre, tas automobilis vargiai naudingas. Gal todėl Prancūzija yra Nr. 1 pagal dyzelių skaičių, nes automobilis yra skirtas tolimoms kelionėms, provincijai ir pan.
Kitas dalykas matosi net ir čia komentaruose – nuvertėjimas. Ne visi skaičiuoja, kad parduos „į pliusą“, o Lietuvoje labai dažnai girdžiu, kad naujas yra nesąmonė, nes vertė išvažiavus iš salono krenta. Dėvėtų triusikų kaina irgi krenta, bet kažkodėl perkam naujus.
Man automobilis yra būtinybė (gyvenu provincijoj), todėl negaila pirkt naują ar apynaujį ir perku tai, ko man reikia, o ne tai, kas „lengvai taisomas“ (nors taisomas kas mėnesį), „lengva rast dalių“ (nes aš jų neiškau, o servisai randa kai nori kad ir pas gamintoją). Gal kartais dėl to ir permoku, bet nesuku galvos ir turiu ką reikia. Šeimoje yra vienas didelis ir erdvus automobilis visos šeimos poreikiams ir mažas ekonomiškas jau pogarantinis automobilis kai nereikia visai šeimai kartu keliaut kažkur. Tuo tarpu pažįstu ne vieną šeimą, kuri naudoja du miesto visureigius, kuriems yra 10+ metų. Kam? Nes į mažą nesės. Tuo tarpu už miesto su savo mašina buvo išvažiavę gal 4 kartus per metus, nes darbas – namai ir nėra kada.
Turiu 17m. auto. Kol kas viskas labai gerai veikia. Noriu naujo, bet kažkaip 3-4x daugiau už transportą mokėti kažkaip nesinori… dar nei kart nepavedė mano Civiks nei tolimoje kelionėje, nei techninkinėje.
Kolegos jau matau ir naujas Teslas kai kurie perka. Aš galvoju geriau gal atostogoms/laisvalaikiui turėti pinigų nei dantis ant mašinos pakabinus.
Automobilis nekokia investicija nuvertėja labai greitai. Negi Automobilyje gyvensi? Verčiau nusipirkti NT ir jis išlaikys savo vertę. O naujas automobilis padarys tą patį ką ir senas. Gal net pigiau eksplotuoti seną kai pats negali naujam automobiliui net tepalų pasikeist
Kai negali žemės gelbėti su elektromobiliu lieka tik geriau įsisavinti jau pagamintus auto
Pagal kai kuriu statistikų kaip šitas, Lietuva yra panaši kaip Rumunija — abu šalys turi mažu atlyginimų ir aukšta emigracija. Sad.
Koki burbūlą sudaro aplinka…
Vilniuje gyvenu, kiek važiuojame į kokią parduotuvę ar pas senelius visur toks jausmas tik 0-7m. senumo maśinos pagrinde… net rašiau postą čia, maždaug iš kur pinigai mašinom kaip vid. alga iki 1.5k
Keliaujant esu pastėjęs, kad pvz Prancūzijoj, Ispanijoj daug naujų pigių mašinų. Pvz. pilna Dacia, pigių mažų Peugeot. Kai tuo tarpu pas mus daug senų “prabangių” BMW, Audi ir pan. Skirtingos vertybės.
Iš “vidutinės” algos, tik taupant, naują auto nusipirktum 2-3 metus nė cento neišleidęs. dėl to perki varžtų kibirą ant ratų už ~3k ir važinėji sau vargo nematydamas.
Žemiau LT visoje ES yra tik Bulgarija. Bet čia keli galbūt kultūriniai niuansai. Pasaulio bankas skelbia įdomią statistiką – mašinų tenkančių 1000 gyventojų, skaičių.
https://databank.worldbank.org/metadataglossary/world-development-indicators/series/IS.VEH.PCAR.P3
Pagal ją mes aiškiai lenkiame nemažą skaičių šalių, kas reiškia, kad statistinė bazė šiuo atveju mus labai tempia žemyn pastarajame reitinge. Ar tai žigulys senelio garaže, ar studento civiakas per visą šalį paėmus turi nemažą įtaką. Iš kitos pusės, bene daugiau Porche per capital turi lietuviai. Tai kaip čia dabar suprasti?
Kažkodėl lietuviui mašina yra svarbiau nei pvz vokiečiui. Nors visi sutiksime, kad statistinis vokietis turi daugiau galimybių auto įpirkti.
Klausimas – kodėl? Prestižas? Nepriklausomybė? Mažesni mokesčiai? Alternatyvų nebuvimas? Aš asmeniškai manau, kad čia išpindėjimo (pripažinsiu, esu toks pats išpindėjęs) požymis. Tiesiog prie gero priprantama. Priprantama iki priklausomybės. Nėra gerai. Jaunimas, padedam statistiką pataisyti 🙂
Lentelės top: Liuksemburgas,kuriame minimali alga kaip pas mus aukščiau vidutinės. Nepirktų niekas tų senų laužų, jei pajamos leistų. 5% šalies gyventojų gali leisti naujas lizingines,o visi kiti nebent 10-15 metų senumo mašinas. Po truputį tai keičiasi,bet dar reikės nemažai laiko,kad pradėtų dauguma naujas pirkti.
Lithuania worst country in EU we already knew this.
Planuoju pirkti naują Dacia Sandero Stepway. Kaina apie 15 tūkstančių eurų. Labai daug turiu pažįstamų, kolegų, draugų, kuriems automobilis yra tik BMW, Audi ir Mersas. Visokie Opeliai, Renault, Peugeot, Citroenai ar tos pačios Dacia yra “triperiai”, jei maža tai dar ir spuogas. Žodžiu visiškai nepripažįstamos ir net nesvarstomos auto markės. Taigi, dauguma jų vairuoja 8-14 metų senumo “gerus auto”. Lygiai taip pat vis girdžiu kaip sugenda koks variklis, pavarų dėžė ir t.t. tad paskui visą savaitę keikiasi dėl naujų išlaidų. Kalbant apie mano pasirinkimą, tai tiesiog turiu “neblogos” markės 12 metu senumo auto. Realiai kas 2-3 mėnesius atsiranda kažkoks gedimas, kad ir smulkus, tad auto reikia vežti tvarkyti. Į servisą irgi dažniausiai neužsirašysi kitai dienai, kartais tenka ir savaitę palaukti. Dar remontas ir žiūrėk savaitę ar pusantros esi be auto. Mano atveju tai prilygsta tragedijai, nes darbas +20 km nuo namų, viešuoju reikia važiuoti su 2 persėdimais virš valandos. O tai vėlgi yra laikas ir pinigai. Man pagrindinis resursas yra laikas, kurį aš mieliau praleisiu su šeima ar savo hobiui, nei lakstydamas į servisus ar viešajame transporte. Vertinu savo finansus realistiškai, tad nė nesvarstau naujo auto už 25-30 tūkstančių. Iš kitos pusės suprantu, kad nusipirkus naują auto išlaidų bus ženkliai mažiau, nei dalyvaujant loterijoje perkant auto iš perpardavėjo ar žmogelio, kurio mašina “ledinė”. Kalbant apie naujos mašinos aptarnavimus, tai jei pati markė nėra super prabangi (Audi, BMW ir t.t.), tai ir aptarnavimas nebus labai brangus. Gal kituose miestuose kitaip, bet Vilniuje visi garažiukai belekaip suprangę yra dabar. Kolega nesenai keitė Škodos tepalus pas oficialų atstovą, nors garantijos jau nebėra, bet jam tiesiog pigiau ir greičiau gavosi, nei garažiuke kuriam anksčiau taisydavo savo kledariuką. Daug žmonių vertina viską tik per finansinę prizmę ir visiškai nevertina savo laiko. O man laikas labai svarbu. Pirksiu lizingu, nes nieko tame blogo nematau. Suma bus apie 200-250 per mėnesį, tad tikrai man tai pakeliama suma. Papildomi mokesčiai ir tiek. Man 27, gyvenu Vilniu, alga 1.8 į rankas. Cheers
Esu abejuose spektro galuose 😀
Uztat paspirtukai naujausi, automobilai neprogresyvu