Pedagogai pasipiktinę: tūkstantmečio mokyklose etnokultūrai vietos nebeliko – ugdymas esą orientuotas į šiuolaikinį meną

4 comments

1. Neziuresiu kad ten parašyta bet numanau kad ten kaltina klmokinius apie tai. Galėčiau parasyti visa esė apie sita reikalą bet nenoriu išsiplėsti… tingiu 🙂

   Bet, laikai keičiasi o su laikais ir kultūra keičiasi, ir jeigu mokiniai nebesidomi tomis etnokultūromis tai ar tikrai tai yra pačiu mokinių problema o gal tai pedagogai kalti? O beto įmanoma padaryti ir taip kad etnokultūra susilietų ir su šiuolaikiniu menu. Be to internetu irgi galima daug ko išmokti, tad jeigu kas nores tai ir moki šis tuos etnokulturinius dalykus.
   Ir t.t.

   Galit ir papildyti arba pataisyti mane kai kuriose vietose kadangi aš tai rašau neskaičius į ar žiūrėjusi šitos naujienos. 🙂 nes tingiu 🙂

2. Turbut atitole nuo realybes tie kur skundziasi, prisimenu prie 20 metu mokykloje liaudies muzika buvo tik visai atsilupusiem loseriam, speju ir dabar toks pat mokiniu poziuris, Kieti eidavo I debatus, politines partijas, alaus gert arba zoles rukyt, cia taip vyko vilniui pries 20 metu, kokia siuolaikinio jaunimo kultura nzn

3. Jeigu ta “etnokultūra” nebūtų taip atitrūkusi nuo realybės, gal ir būtų patrauklesnė. Tai yra romantizmo fantazijų kratinys apie sodus, būrus, šliūbines juostas, kanklininkus ir laidotuvių giesmes, užstrigęs vėliausiai 19-ame amžiuje ir su etnosu bei jos faktine kultūra neturintis nieko bendro. Jau seniai nebegyvename ikibaudžiaviniais laikais. Kur miesto kultūra? Kur dvidešimto amžiaus folkloras? Dvidešimtpirmo amžiaus lietuvio tapatybė?

   Nereikia stebėtis, kad susidomėjusių nėra.

4. Etnokultūra yra viso labo žarnas, stilius ar pakraipa tokių disciplinų kaip dailė, muzika ar choreografija. Ir blogiausia kas pas mus yra nutikę su etnokultūra, folkloru yra tai, kad ji naudojama pateisinti menkam profesionalumui ir kokybei.