Vokietija yra viena iš didžiausių atlyginimų šalis, bet viena iš mažiausių nuosavų namų turėtojų skaičiais. Verčia susimąstyti, kad galbūt neprisirišimas prie konkrečios vietos ir galimybė lengviau keisti darbo vietą didiną konkurencingumą rinkoje ir kelią bendrai atlyginimus.
13 comments
Koreliacija nereiškia priežastingumo. Apskritai, po šita statistika slepiasi daug niuansų. Vienas dalykas, praktiškai visose buvusiose Rytų bloko šalyse butai po 1990 m. buvo privatizuoti, išskyrus būtent Rytų Vokietiją, kur dalis butų atiteko Vakarų Vokietijos NT kompanijoms, dalis liko valstybei. Kitas dalykas, pati statistika turbūt nėra iki galo patikima, nes pokomunistinėse šalyse nuomos rinka vis tiek yra stipriai šešėlyje. Realus procentas Lietuvoje galbūt būtų arčiau kokios Ispanijos ar Portugalijos.
*redaguota (kauzacija = priežastingumas)
Vokietijoje nuomos kainos yra daug labiau kontroliuojamos. Todėl daug daugiau atveju kai tiesiog pigiau nuomuotis.
Norvegijoj dar didesni atlyginimai.
Kad vokiečiai tą patį būstą dešimtmečiais nomuoja, vidutinė nuomos trukmė tikrai virš 10 metų. Lietuviai turbūt nuosavus būstus dažniau keičia, nei vokiečiai nuomojamus, todėl apie darbo jėgos mobilumą nuosavybės procentas pasako nedaug.
Tad kad ten NT koncernai susiurbia viska kas rinkoj. Ten imones nuomoja simtais tukstanciu butu ne kaip pas mus palangos mociutes. Vokietijoj gyventoju daugeja, Lietuvoj mazeja nepalyginamos rinkos.
Vokietija tik kiek virš EU vidurkio pagal atlyginimus. Aukštesni šiaurės Europoje, Beneliukse, Šveicarijoje, Austrijoje, UK, Airijoje.
Source:https://en.wikipedia.org/wiki/List_of_European_countries_by_average_wage
Siaip pagalvojus, kas yra namu savininkas? Tas kas ima paskola dazniausiais atvejais, ypac turtingesnese rinkose. Tam zinoma reikia pinigu, bet pinigus gauni ivairiai: pelnas is verslo, dividendai, alga arba alga is turtingesnes salies ir grizimas atgal kur NT kainos ikandamos be paskolos. Ketvirtas atvejis arciau tos neprisirisimo prie vietos tiesos, ypac Covid laikais kai buvo realus trukumas tam tikruose sektoriuose. Pasiulymai zinoma kilo, bet daugumai mazesniu verslu, jie i minusa ejo ir dirbo kaip galejo arba bankrutavo. Priklauso kurioje salyje aisku ta problema buvo ir tiketina kad dar yra. Didesne alga taip pat padeda jeigu pats statais savo busta.
Vienas DIDELIS niuansas – nuomos rinkos Lietuvoj/Vokietijoj yra LABAI skirtingos, nesu taip konkrečiai su Vokietija susipažinęs, bet teko domėtis Austrija, Skandinavija, t.t, bet kai kurie dalykai kiek girdėjau galioja ir Vokietijai (ten gali priklausyt nuo žemės).
Vienas skirtumas, kad nuomos žaidėjai yra labai stambūs, dažnu atveju, valstybė ir savivaldybė arba kooperatyvai, privačios įmonės kai vysto projekta kazkuria dali naujo būsto dažnai turi skirti “pigiai”/socialinei nuomai.
Būsto nuomos kainu augimas dažnai yra reguliuojamas, arba bent jau reguliuojama kiek jis gali kilti (pvz. Nedaugiau nei 2 proc i metus) arba kada gali kilti (pvz. Padarius kokius nors materialius pokyčius, suremontavus virtuvę), šiaip sau kainos keistis negali.
Tokiuose būstuose dažniausiai nuomotis yra pigiau nei mokėti kredita, kaip minimum kaina nesikeičia pasikeitus palūkanu normom, kaip pvz dabar tiems kurie turi kreditus pasiėmę.
Nuomos yra ilgalaikės, eina kalba apie 20-30 metu (iki grabo lentos). Nuomininkai yra ypač apsaugoti ir šiaip į gatvę neišvarysi.
Siūlau pasidomėti Vienna, pastaruoju metu, daug “buzz’o” susilaukia kaip jie yra išsprendę “būsto problema” (nenustebčiau, kad šiais laikais Vilniuj brangiau nuomotis nei Vienoj). Čia trumpas video įžangai: https://youtu.be/d6DBKoWbtjE
Paziurekit kainas namu/butu vokietijoj ir bus aisku 🙂
Nuoma ten yra iprastas dalykas. Kaikurie zmones jr visa gyvenima tapati buta nuomojasi.
Amerikoje yra populiarus investavimas. Ziurint is investavimo perspektyvos jei nekilnojimo turto verte kyla lėtokai tai apsimoka investuoti i akcijas ir grąža bus didesne nei nuomai išleidžiami pinigai. Pvz jei būsto kaina 100tūkst vidutine metine grąža akcijų rinkose 10proc t.y 10tūkst per metus t.y atsveria 833eur nuomą. Tad jei būsto kainos augimas nežymus turėti nuosava būsta neapsimoka. Žinoma yra kiti pasirinkimo kriterijai bet iš finansinės pusės reikia pasverti kas naudingiau.
OP: verslas/asmuo kuris verciasi busto nuoma. Chebra – kam pirkt, jei galit nomuotis.
Bendru atveju mokėsi daugiau už nuomą, nei paskolą ir po 30m nieko neturėsi. “Smort”. Jei nenori prisirišt – tai ir neprisiriši, bet tai yra investicija su galimybe nuomot ir padengt paskolą. Durnas išvadas darai
Galiu papasakot truputį apie Švediją. Švedijoje praktiškai nėra privačios nuomos. Nes jei tu perki butą, tai tu perki ne patį butą, o tik teisę jame gyventi. Ir tu privalai gyventi tame bute, kitaip namo bendrija gali tave tiesiog iškeldinti iš to buto. Galima išnuomot savo butą maximum iki metų su namo bendrijos sutikimu, paskui nuomininkas turi patapti inneboende (buto gyventoju), o tam galioja kiti įstatymai, ir tokius inneboende labai sunku iškeldinti, jei kokia negera situacija susidaro. Todėl beveik visi butai nuomojami privačių firmų arba miesto įsteigtų kompanijų. Tokiu atveju nuomos kaina yra ganėtinai konkurencinga, bet priklauso nuo miesto ir gali tekt laukt eilėj net virš 10 metų. Dabar su butais išvis tragedija, nes Švedijoje gyventojų daugėja, o naujų butų stato mažai. Praktiškai visi nauji butai yra pirkimui, ne nuomai. Kainos Stokholme, Gioteborge ir Malmėje prasideda nuo maždaug 300k eur už 2 kambarių butą.