Galit man priminti kodėl visi taip nekenčia kelių siaurinimo? (net nevairuojantys)

20 comments
  1. Jauna karta paliko lietuvą, dabar gaunasi per didelis procentas žmonių su sovietmečio smegenimis, kurie mano, kad be mašinos neįmanoma išgyventi. Taip pat žmonės, kurie gimė ne prie ruso dažnai prisirenka amerikiečių kultūros, o jų carbrainą jau išgydyti neįmanoma.

  2. Lietuviams mašina yra aukščiau visko, į bažnyčią per drive-thru važiuotų jei kas leistų

  3. Gal nelyginkit šitos gatvelės su Vilniaus eismu. Kai kuriose susiaurintose gatvėse gaisrininkai negali pravažiuoti, jei negirdėjot.

  4. Gal ne dėl pačių gatvių, o 50-100m iki sankryžų. Tiesiog taip dirbtinai padaromi dar didesni kamščiai. Kiekvienai sankryžai po atskirą situaciją galima prirašyt 🙂 Labai tingiu rašyt, bet vieną sankryžą Utenoj, tų pačių gatvių beje, galėčiau paminėt. Aušros/Basanavičiaus sankryža. Viena vieta tai dėl idiotiškos salelės ir įvažiavimo link IKI netgi google street view rodo ant kiek ten šikna būna. Į antrą pagrindinę gatvę miesto įsukt “kamštis kaip prie megos”. [https://www.google.com/maps/@55.498808,25.6036454,3a,75y,28.84h,60.1t/data=!3m6!1e1!3m4!1sA9DRQDp0CbpNEjNDiCiaVQ!2e0!7i16384!8i8192?entry=ttu](https://www.google.com/maps/@55.498808,25.6036454,3a,75y,28.84h,60.1t/data=!3m6!1e1!3m4!1sA9DRQDp0CbpNEjNDiCiaVQ!2e0!7i16384!8i8192?entry=ttu)
    O kita probleminė vieta tos pačios sankryžos, [tik kitoj vietoj](https://www.google.com/maps/@55.4983522,25.6036755,3a,75y,349.69h,79.42t/data=!3m6!1e1!3m4!1s6lh9gTKECV20g-xevmXy7g!2e0!7i16384!8i8192?entry=ttu) prie to stulpo, kažkur pusmetriu per platus šaligatvis, dėl to rytais čia labai ilgas kamštis susidaro, nes maždaug kas trečia mašina norėtų važiuot tiesiai, bet turi laukt kol pralys į kairę sukantys 2-3 mašinos per šviesoforo ciklą. Kartais daugiau, jei iš priešingos pusės nieks nevažiuoja.
    Tai vat dėl to ir pikta. Ir čia tik viena sankryža ir du atvejai. O Lietuvoj tokių idiotiškų sprendimų labai daug 🙂

  5. Gyvenamajame rajone, kur vaikai, pėstieji ir t.t. taip susiaurintoms gatvėms. Tačiau miesto centre, tikrai ne.

    Ps. Pats į darbą kiek išeina važiuoju su dviračiu, nes užpisa kiti automobilistai.

  6. Visų pirma, kelių siaurinimas bus done right kai ir su viešuoju, ir su automobiliu nuvažiuosi iki tikslo taip pat greitai, tas ir motyvuosis rinktis VT, o tas dar užtruks

    Na ir dėl to kad jį daro kaip taisyklė netinkamu metu apskritai

    o imant olandus, jie nuo seno taip daro, nepasakysiu nuo kada, bet tai ir gerai yra, bet nemanau kad LT taip praslys

  7. Per siauriausias gatves vazineju kasdien ir man jokių problemų nekyla. Ant bordiūro dar neužvažiavau. Maži žiedukai man patinka, nes lengva įlysti.

    Nieko prieš gatvių siaurinimą neturiu.

  8. Juokas ima kai jūs Lietuvai mėginat NL pavizdį pritaikyt.Visa jų dviračių kultūra prasidėjo po ww2 kai realiai šalis ir žmonės buvo nusilpę finansiškai ir negalėjo sau leist auto, tai naudojo dviračius ir per daug metų tai tapo įprasta,plius orai šiltesni.Mėginat kišt per prievartą tai kas pas mus neveikia. Parodykit man visus tuos dviratininkus žiemą kai prisninga,sėda į tas pačias auto ir dejuoja jog pravažiuot neina ,aš net nekalbu apie didesnes tarnybų mašinas.

  9. Gatvių siaurinimas turėtų būti tik maža dalis didesnio plano,kuriuo siekiama sumažinti automobilių skaičių keliuose. Bet deja to plano nėra,yra tik gatvių darbai,nes lesti pinigus plytelių klojimui daug proto nereikia. Gyvename Kaune, nuo vaiko darželio iki namų 5.5km. Žmona vežioja vaiką į darželį. Jei reikėtų man su viešuoju,tai atrodytų taip: 35 min nuvažiuoti, tada 35 min iki darbo. Tada 30 min nuvažiuoti pasiimti ir dar tiek pat į namus grįžti. Dvi valandos kiekvieną dieną. Aš tiek laiko praleisdavau Londone į darbą ir iš darbo keliaudamas traukiniu (25 km,jei su mašina važiuoti). Bent Kaune, aš viešojo transporto kokybe nesiskundžiu( švarūs ir tvarkingi trūlai ir autai), bet jie arba per retai važiuoja,arba reikia 2 ar 3 pakeisti,kad iš A į B nuvažiuoti.
    Kitas aspektas yra tai,kad šaligatviai platinami visiškai neatsižvelgiant į teritorijos realijas: pvz Kaune visa Vilijampolė išrausta, visokios gatvelės su plačiausiais dviračių ir pėsčiųjų takais,bet ten niekada nėra žmonių! Kam daryti 3 metrų pločio šaligatvį, jei ten pėsčiųjų srautas kaip Dzūkijos kaime. Suprantu kur arterinės gatvės, tai ten taip, žmonių yra,galima ir plačiau. Ir taip daug kur: miesteliuose,kur žmonių po 10 tūkstančių,o pakraščiuose plačiausi šaligatviai padaryti.

    Tai čia tik taip, paprasto žmogaus komentarai,o jei pradėti gilintis į miesto planavimą, zonas ir visą kitą,tai pasimatytų,kad visai nieko rimto nėra.

  10. Faktiskai nieko pries, tik kaip cia pavaizduota toks susiaurejimas su salele, kad nesibaigtu didesniu galvos skausmu del musiskiu runkeliu.

  11. Yra vietu kur tai sukele problemas, nes aptarnaujantis servisas – sunkvezimiai didesni ir mazesni netelpa prasilenkti gatvese.

    Pvz prie panoramos vilniuje kylant i narbuto kalna susiaurino pradzia, padare salele. Tai ten jei prie sviesaforo sustoja autobusas ir lengva, tai jau nejauku buna. O du autobusai kazin ar tilptu.

    Prie daug isukimu, issukimu pridare saleliu trikampiniu, tai visi bordziurai nuvazineti, ratlankiai kencia. Zinoma cia vairuotojai kalti patys, bet yra dalykas, kai tau reikia isukti i judria gatve ir turi stebeti ar tilpsi graziai tarp bordiuru issukdamas ir tuopaciu ziureti i kaire ar masinos neatlekia.

    Na as toks 50/50 ir siaurinant aplinka grazeja, zoles daugiau, bet ir siokiu tokiu nepatogumu atsiranda.

  12. Gatvių siaurinimas + dviračių takai yra puiku, kai yra patogaus viešojo transporto alternatyvos.

    Vilniuje su gatvių siaurinimu neatėjo patogaus viešojo transporto pasiūlymų visiems šio miesto gyventojams. Greitieji maršrutai nesuderinti su jungiamaisiais, o miesto valdžia neturi jokių ambicijų pasiūlyti bėginio viešojo transporto (Vilnius vis dar yra didžiausias Europos miestas be bėginio viešojo transporto). Vilniuje yra gatvės, kuriose per vidurį puikiai įsitektų tramvajai (konstitucijos pr., pilaitės pr. Ozo g., savanorių pr., laisvės pr.), kuriems beveik netrukdytų automobilių srautai, o taip pat Vilniuje neišnaudotas ir esantis geležinkelių tinklas – maršrutai iš N. Vilnios, Lentvario, Panerių, galėtų būti daromi kaip Vilniaus viešojo transporto dalis. Su šiais atnaujinimais = daugiau žmonių renkasi vt, vietoje automobilio.

    Dėl dviračių takų vėlgi, sunku lyginti Nyderlandus su Vilniumi (nors bendrai Lietuva lygumų kraštas, tačiau Vilnius gana kalvotas, ir nėra toks patogus dviračių eismui miestas kaip Amsterdamas, Kopenhaga, ar net Varšuva) = kelionė į darbą ar atgal reikalauja daugiau fizinių pastangų. Taip pat Vilnių užklumpa, nors mažiau, bet vis tiek sniegingos žiemos, kas sustabdo ir dviračių eismą ir dėl valymo gatves dar labiau susiaurina. Kaip pavyzdžiui Nyderlanduose sniego beveik išvis nebūna.

    Bendrai, atrodo, kad LT miestai iš Vakarų valstybių ima pavyzdžius, kurie yra tikrai geri, tačiau neatsižvelgiant, kiek daug viešojo transporto infrastruktūroje ir eismo kultūroje Europa yra pažengusi lyginant su mūsų šalimi.

    Kol kas šie gatvių siaurinimai yra naudingi tik vidutines- aukštesnes pajamas gaunančiam centro gyventojui. kuriam darbas ir kitos reikalingos lokacijos yra šalia.

  13. Šiaip man žiauriai įdomu, o nėra kokio nors appso ar platformos kur vairuotojai galėtu pvz važiuot kartu ryte į darbą ir taip pasidalint kuro išlaidas?
    Sakykim varai ryte į darbą ir įsijungi kokį rėžimą kur ieškai ką paimti, jeigu netoliese kam nors reikia pavežti į tą pačią pusę, tai jus sumatchina ir važiuot o už kelionę pagal mašinos degalų sunaudojimą kažkiek nuskaičiuoja dar prieš kelionę.

Leave a Reply