Cia su reklamu uzsakymais šikna ar kazkas tuos stendus uzsake.
Nelogiška reklama.
Pas babą kaime, pamenu, mokiaus gaminti, nes baba sakė, kad “kožna muotrėška” turi būti gera gaspadinė.
Buvau gal 10 metų, dar nelabai buvo aišku kaip tešlą užmaišyt gerą, biškį pasimetus buvau, ir baba sakė “veiziej kaip katėns į plėnį prišikęs” (maždaug taip skambėjo, nesu tikra, nes nemoku žemaitėška), tipo “žiūri kaip katinas į pelenus prišikęs”. 😀 naudoju tą frazę buityje.
Standartizuota lietuvių kalba ta frazė neskamba taip gerai kaip žemaitiškai.
Ir bendrai – visos tarmės turi labai fainą prieskonį ir charakterį, kurio standartizuotoje kalboje trūksta.
Mano mėgstamiausias:
Kuo skubini- tuo subini
[deleted]
Man anksčiau mama sakydavo dažnai “nevaryk dievo į medį”. Per paskutinius 15 metų negirdėjau tokio, kad kas naudotų dar.
Dar tokie iš močiutės girdėti – “auksinės rankelės, auksinė ir gerklelė” – labiau apie sovietmečio kultūrą kaime, kur geri ūkininkai labai daug gerdavo.
“Gera širdelė, plika subinelė” – turbūt irgi nelabai kas benaudoja, nes šiais laikais (mano nuomone) labai daug savanaudžių.
bingus chillingus
Visiškai idiotiškas prierašas apačioje. Lietuvių kalbos prieš 1000 metų nebuvo. Ir ką reiškia nykimas, kai nuolat naujais žodžiais pildosi?
Ką viena boba padarys, to 9 vyrai neatitaisys…
Sitie atrodo labiau kaip kokia latviu kalba negu lietuviu
Įdomu kodėl kaimiškos kultūros kalba/tarmė nyksta, tikiuosi vieną dieną mokslininkai išsiaiškins kodėl; labai liūdna, kad nežinom…
Jei rimtai tai tarmė yra labai gražus dalykas, bet kalba keičiasi ir evoliucionuoja ištisai ir to nesustabdysi, ir net nereiktų bandyt. Man tokie verkimai tarsi kalba būtų kaip akmuo koks nei du nei devyni
Aš pats dar vartoju “bala nematė”
Mano mama megeja visokiu tokiu posakiu, plius ir tokiu siek tiek nesvankiu
“Tas pats bybis, tik kitoj rankoj” 😆 -svaresnis variantas (prie sveciu sako) “ta pati mergele, tik kita suknele”
“kad tave šikantį sutrauktu”
“Nevaryk dievo in medi”
“Nu rupūs miltai” (kai kas nors nutinka)
Apsišik kniūbsčias
Bybys kiausai.
Draugs draugs kol neįbrauks
Iš tėvų ir senelių pamenu:
Rupūs miltai, saldūs kleckai
Nevyk dievo į medį
Kaip katinas prišikęs į miltus
Kaip šūdas eketėj – nei ant ledo, nei po ledu (mėtaisi, neapsisprendi)
Kas jį/ją kur velniai
Bala nematė
Bala žino/biesas žino
Trauk tave devynios
Bingus
Paklausiau Mamos, tai va:
Kūn pasėja – tūn ir pjausi.
Gera širdeli – plika subineli.
Nesigailiesi anksti kelis – jauns apsižanijis…
Pri zgrebniuos gaspadonis par metus šūda valkti suėdi , vo pri nevalytas i du , į tris.
Akatau bala
Gerose rankose ir bybys balalaika.
“Akše manęspi” močiutė yra sakius 😅 Įdomu kokia žodžio “geresnig” morfologija? Keista galūnė.
24 comments
Cia su reklamu uzsakymais šikna ar kazkas tuos stendus uzsake.
Nelogiška reklama.
Pas babą kaime, pamenu, mokiaus gaminti, nes baba sakė, kad “kožna muotrėška” turi būti gera gaspadinė.
Buvau gal 10 metų, dar nelabai buvo aišku kaip tešlą užmaišyt gerą, biškį pasimetus buvau, ir baba sakė “veiziej kaip katėns į plėnį prišikęs” (maždaug taip skambėjo, nesu tikra, nes nemoku žemaitėška), tipo “žiūri kaip katinas į pelenus prišikęs”. 😀 naudoju tą frazę buityje.
Standartizuota lietuvių kalba ta frazė neskamba taip gerai kaip žemaitiškai.
Ir bendrai – visos tarmės turi labai fainą prieskonį ir charakterį, kurio standartizuotoje kalboje trūksta.
Mano mėgstamiausias:
Kuo skubini- tuo subini
[deleted]
Man anksčiau mama sakydavo dažnai “nevaryk dievo į medį”. Per paskutinius 15 metų negirdėjau tokio, kad kas naudotų dar.
Dar tokie iš močiutės girdėti – “auksinės rankelės, auksinė ir gerklelė” – labiau apie sovietmečio kultūrą kaime, kur geri ūkininkai labai daug gerdavo.
“Gera širdelė, plika subinelė” – turbūt irgi nelabai kas benaudoja, nes šiais laikais (mano nuomone) labai daug savanaudžių.
bingus chillingus
Visiškai idiotiškas prierašas apačioje. Lietuvių kalbos prieš 1000 metų nebuvo. Ir ką reiškia nykimas, kai nuolat naujais žodžiais pildosi?
Ką viena boba padarys, to 9 vyrai neatitaisys…
Sitie atrodo labiau kaip kokia latviu kalba negu lietuviu
Įdomu kodėl kaimiškos kultūros kalba/tarmė nyksta, tikiuosi vieną dieną mokslininkai išsiaiškins kodėl; labai liūdna, kad nežinom…
Jei rimtai tai tarmė yra labai gražus dalykas, bet kalba keičiasi ir evoliucionuoja ištisai ir to nesustabdysi, ir net nereiktų bandyt. Man tokie verkimai tarsi kalba būtų kaip akmuo koks nei du nei devyni
Aš pats dar vartoju “bala nematė”
Mano mama megeja visokiu tokiu posakiu, plius ir tokiu siek tiek nesvankiu
“Tas pats bybis, tik kitoj rankoj” 😆 -svaresnis variantas (prie sveciu sako) “ta pati mergele, tik kita suknele”
“kad tave šikantį sutrauktu”
“Nevaryk dievo in medi”
“Nu rupūs miltai” (kai kas nors nutinka)
Apsišik kniūbsčias
Bybys kiausai.
Draugs draugs kol neįbrauks
Iš tėvų ir senelių pamenu:
Rupūs miltai, saldūs kleckai
Nevyk dievo į medį
Kaip katinas prišikęs į miltus
Kaip šūdas eketėj – nei ant ledo, nei po ledu (mėtaisi, neapsisprendi)
Kas jį/ją kur velniai
Bala nematė
Bala žino/biesas žino
Trauk tave devynios
Bingus
Paklausiau Mamos, tai va:
Kūn pasėja – tūn ir pjausi.
Gera širdeli – plika subineli.
Nesigailiesi anksti kelis – jauns apsižanijis…
Pri zgrebniuos gaspadonis par metus šūda valkti suėdi , vo pri nevalytas i du , į tris.
Akatau bala
Gerose rankose ir bybys balalaika.
“Akše manęspi” močiutė yra sakius 😅 Įdomu kokia žodžio “geresnig” morfologija? Keista galūnė.
Čia tau ne šuns papai.
Žalia rūta!