Zashebys valstybinis zmoniu skirstymas. Tik neaiskinkit kad cia rinka kalta. Sneka eina apie valstybes dotacijas, ne rinkos desnius
iš serijos kur WNBA žaidėjai skundžiasi, kad jų geriausi neparsineša pinigų kaip koks LeBronas. ta “lygybė”, kuria jie naudojasi, toks universalus meme.
Nėra rankyčių – nebus ir sausainukų.
o tai nesulygins?
Eilini kart maziau ziurovu – maziau pinigu. Nieko stebuklingo.
Olimpiniai medaliai: I sleep
Pijokas kuris gyvena is pasalpu ir tingi dirbti: REAL SHIT
Aš nesuprantu šitų komentuojančių apie kažkokias nelygybes, WNBA, žiūrovus ir pan.
Čia mes kalbame apie 46k ir 6k, už medalį Olimpiadoje, kuri būna kartą per keturis metus. Kas, valstybės mąstu, yra centai. Čia yra principo reikalas, nes parodo ant kiek bbd ant tų neįgaliųjų.
O komentarai apie žiūrovus, WNBA ir dar ką tai išvis pro šalį. Valstybė negauna pinigų nei už TV teises, nei už bilietus, nei už dar ką. Čia nieko bendro nėra. Valstybės finansuojamas sportas nėra komercinės lygos ir tik parodo supratimo neegzistavimą ir komentavimą vien tik tam, kad kažką pakomentuoti.
Čia komentuojantys kažkaip praleidžia tą faktą, kad konkurencija nėra vienoda. Kitaip tariant, nėra vienodai sunku/lengva gauti medalį. Paimkim sveikųjų lengvąją atletiką, ir neįgaliųjų – už kiek konkurentų turi būti geresnis? Tai čia vienas argumentas.
Kitas, susijęs, klausimas – premija už medalį dzin, ok. Bet rentos – t.y., kad vienąkart tapęs čempionu gauni rentą ir gyvenime dirbt nebereikia – yra žiaurus bullshit, kurį reikia naikint ant smūgio, o ne dar vieną nesibaigiančią klasę sportininkų įtraukti į tą sistemą.
Labai daug olimpiečiam išleidome premijoms, paralimpiečiams neliko.
Kitose šalyse panaši situacija. Tarkim JAV paralimpiečių auksas įvertintas dvigubai mažesne suma nei olimpiečių bronza.
Parolimpinėse žaidynėse yra mažesnė konkurencija, sulaukia mažiau žiūrovų, pritraukia mažiau pinigų ir dėmesio. Tai kodėl juos apdovanoti taip pat, kai visi minėti dalykai yra žemesniame lygyje? Tai nebūtų apdovanojimas, o labdara.
Galbūt reikėtų padidinti kažkiek, sutinku, bet ne sulyginti. Gal net sumažinti olimpiečių apdovanojimus, nes už auksą mokėti 120K yra absurdas, mano nuomone. Didelės šalys, tokios kaip JAV, Vokietija, Prancūzija, Rusija, moka dvigubai ar net 6gubai mažesnes premijas.
Pinigų švaistymas privačiam verslui. Sportas tėra privatus verslas, visgi.
Sudėtinga tema, bet straipsnis šiaip prastas – išdėstyti vienos pusės argumentai, bet su kitos pusės atstovais nekalbėta, jokia analizė nedaryta.
Kalbant apie pačią temą, tvirtos nuomonės neturiu, nes tiesiog nežinau pakankamai faktų. Taip, iš pirmo žvilgsnio iš tiesų primena diskriminaciją ir taip, neįgalieji daugeliu aspektų mūsų visuomenėje vis dar yra laikomi antrarūšiais žmonėmis (nebūtinai sąmoningai, neretai tiesiog negalvojant apie jų problemas). Tačiau, kalbant apie sprendimus dėl premijų, rentų ar bet kokios paramos skyrimo, grįžčiau prie klausimo kodėl apskritai valstybė turėtų remti ir remia sportininkus ar sportą apskritai (per infrastruktūrą, kūno kultūros pamokas, būrelius ir pan.). Tarp to priežasčių galima būtų išvardinti jau minėtą šalies garsinimą, fizinės ir psichologinės visuomenės sveikatos stiprinimą, šalies identiteto/vienybės stiprinimą ir pan.
Tam, kad šiems tikslams pasiekti nukreiptos lėšos būtų maksimaliai efektyviai panaudotos, turėtų būti vertinamas ir jų poveikis, tame tarpe – ir kokį efektą gali duoti vienokio ar kitokio dydžio finansinių paskatų nustatymas atskiroms sporto šakoms, atskiriems čempionatams ir pan. Auditorijos dydis čia – bent man – atrodo svarbus faktorius – tiek šalyje, tiek ir tarptautiniu mąstu. Konkurencijos mąstas – turbūt taip pat, nes tai koreliuoja su rezultato pasiekimo sudėtingumu. Dėl to prieš diskutuojant viešumoje remiantis vien emociniai argumentais, tikrai norėtųsi pamatyti tokius skaičius ir logiką – formules, kuriomis remiantis sukonstruoti dabartiniai premijų ir kitų paramos formų mechanizmai, pasižiūrėti kaip jie sukonstruoti kitose šalyse.
Jei man reikėtų konstruoti tokią paramos sistemą, neįgaliųjų sporto šakas prilyginčiau sveikųjų sporto šakoms ir vertinčiau pagal vienodus kriterijus – galbūt pasirodytų, kad (random pvz.) golbolas žymiai labiau padeda pasiekti valstybinės paramos sportui tikslus, nei koks nors žmonių BE negalios rankinis. Jei to nedarome, o tiesiog automatiškai visus sulygiuojame, šios premijos tampa tiesiog socialinės paramos sistemos dalimi (tiek neįgaliųjų, tiek ir nepopuliarių žmonių be negalios sporto šakų sportininkams).
11 comments
Zashebys valstybinis zmoniu skirstymas. Tik neaiskinkit kad cia rinka kalta. Sneka eina apie valstybes dotacijas, ne rinkos desnius
iš serijos kur WNBA žaidėjai skundžiasi, kad jų geriausi neparsineša pinigų kaip koks LeBronas. ta “lygybė”, kuria jie naudojasi, toks universalus meme.
Nėra rankyčių – nebus ir sausainukų.
o tai nesulygins?
Eilini kart maziau ziurovu – maziau pinigu. Nieko stebuklingo.
Olimpiniai medaliai: I sleep
Pijokas kuris gyvena is pasalpu ir tingi dirbti: REAL SHIT
Aš nesuprantu šitų komentuojančių apie kažkokias nelygybes, WNBA, žiūrovus ir pan.
Čia mes kalbame apie 46k ir 6k, už medalį Olimpiadoje, kuri būna kartą per keturis metus. Kas, valstybės mąstu, yra centai. Čia yra principo reikalas, nes parodo ant kiek bbd ant tų neįgaliųjų.
O komentarai apie žiūrovus, WNBA ir dar ką tai išvis pro šalį. Valstybė negauna pinigų nei už TV teises, nei už bilietus, nei už dar ką. Čia nieko bendro nėra. Valstybės finansuojamas sportas nėra komercinės lygos ir tik parodo supratimo neegzistavimą ir komentavimą vien tik tam, kad kažką pakomentuoti.
Čia komentuojantys kažkaip praleidžia tą faktą, kad konkurencija nėra vienoda. Kitaip tariant, nėra vienodai sunku/lengva gauti medalį. Paimkim sveikųjų lengvąją atletiką, ir neįgaliųjų – už kiek konkurentų turi būti geresnis? Tai čia vienas argumentas.
Kitas, susijęs, klausimas – premija už medalį dzin, ok. Bet rentos – t.y., kad vienąkart tapęs čempionu gauni rentą ir gyvenime dirbt nebereikia – yra žiaurus bullshit, kurį reikia naikint ant smūgio, o ne dar vieną nesibaigiančią klasę sportininkų įtraukti į tą sistemą.
Labai daug olimpiečiam išleidome premijoms, paralimpiečiams neliko.
Kitose šalyse panaši situacija. Tarkim JAV paralimpiečių auksas įvertintas dvigubai mažesne suma nei olimpiečių bronza.
Parolimpinėse žaidynėse yra mažesnė konkurencija, sulaukia mažiau žiūrovų, pritraukia mažiau pinigų ir dėmesio. Tai kodėl juos apdovanoti taip pat, kai visi minėti dalykai yra žemesniame lygyje? Tai nebūtų apdovanojimas, o labdara.
Galbūt reikėtų padidinti kažkiek, sutinku, bet ne sulyginti. Gal net sumažinti olimpiečių apdovanojimus, nes už auksą mokėti 120K yra absurdas, mano nuomone. Didelės šalys, tokios kaip JAV, Vokietija, Prancūzija, Rusija, moka dvigubai ar net 6gubai mažesnes premijas.
Pinigų švaistymas privačiam verslui. Sportas tėra privatus verslas, visgi.
Sudėtinga tema, bet straipsnis šiaip prastas – išdėstyti vienos pusės argumentai, bet su kitos pusės atstovais nekalbėta, jokia analizė nedaryta.
Kalbant apie pačią temą, tvirtos nuomonės neturiu, nes tiesiog nežinau pakankamai faktų. Taip, iš pirmo žvilgsnio iš tiesų primena diskriminaciją ir taip, neįgalieji daugeliu aspektų mūsų visuomenėje vis dar yra laikomi antrarūšiais žmonėmis (nebūtinai sąmoningai, neretai tiesiog negalvojant apie jų problemas). Tačiau, kalbant apie sprendimus dėl premijų, rentų ar bet kokios paramos skyrimo, grįžčiau prie klausimo kodėl apskritai valstybė turėtų remti ir remia sportininkus ar sportą apskritai (per infrastruktūrą, kūno kultūros pamokas, būrelius ir pan.). Tarp to priežasčių galima būtų išvardinti jau minėtą šalies garsinimą, fizinės ir psichologinės visuomenės sveikatos stiprinimą, šalies identiteto/vienybės stiprinimą ir pan.
Tam, kad šiems tikslams pasiekti nukreiptos lėšos būtų maksimaliai efektyviai panaudotos, turėtų būti vertinamas ir jų poveikis, tame tarpe – ir kokį efektą gali duoti vienokio ar kitokio dydžio finansinių paskatų nustatymas atskiroms sporto šakoms, atskiriems čempionatams ir pan. Auditorijos dydis čia – bent man – atrodo svarbus faktorius – tiek šalyje, tiek ir tarptautiniu mąstu. Konkurencijos mąstas – turbūt taip pat, nes tai koreliuoja su rezultato pasiekimo sudėtingumu. Dėl to prieš diskutuojant viešumoje remiantis vien emociniai argumentais, tikrai norėtųsi pamatyti tokius skaičius ir logiką – formules, kuriomis remiantis sukonstruoti dabartiniai premijų ir kitų paramos formų mechanizmai, pasižiūrėti kaip jie sukonstruoti kitose šalyse.
Jei man reikėtų konstruoti tokią paramos sistemą, neįgaliųjų sporto šakas prilyginčiau sveikųjų sporto šakoms ir vertinčiau pagal vienodus kriterijus – galbūt pasirodytų, kad (random pvz.) golbolas žymiai labiau padeda pasiekti valstybinės paramos sportui tikslus, nei koks nors žmonių BE negalios rankinis. Jei to nedarome, o tiesiog automatiškai visus sulygiuojame, šios premijos tampa tiesiog socialinės paramos sistemos dalimi (tiek neįgaliųjų, tiek ir nepopuliarių žmonių be negalios sporto šakų sportininkams).