Kaip įdomu kur kartais nuneša vaizduotė vaikystėje.
KIekvienas tamsesnis kampas atrodo pilnas pabaisų – Nesuvokiamų monstrų su nesuvokiamais kėslais.
Keiščiausia turbut tai, kad vėliau, užaugus, tas baimes užkeičia kur kas realisnis suvokimas kur slepiasi “pabaisos”.
Kad visgi žmonės yra tai ko reiktų labiausiai bijot ir saugotis.
Kartais atrodo, kad geriau jau egzistuotų monstrai. Gal tada mažiau vieni kitus “ėstume”…
Tekstas iš instagramo @poul.with.an.o
Toliau dalinuos darbais kuriuose, Vilniaus gatvėse pagautus kadrus, manipuliuoju į skaitmeninio meno kūrinius ir leidžiu butaforinį žurnalą “Kitokie Vilniečiai” 😊
1 comment
Kaip įdomu kur kartais nuneša vaizduotė vaikystėje.
KIekvienas tamsesnis kampas atrodo pilnas pabaisų – Nesuvokiamų monstrų su nesuvokiamais kėslais.
Keiščiausia turbut tai, kad vėliau, užaugus, tas baimes užkeičia kur kas realisnis suvokimas kur slepiasi “pabaisos”.
Kad visgi žmonės yra tai ko reiktų labiausiai bijot ir saugotis.
Kartais atrodo, kad geriau jau egzistuotų monstrai. Gal tada mažiau vieni kitus “ėstume”…
Tekstas iš instagramo @poul.with.an.o
Toliau dalinuos darbais kuriuose, Vilniaus gatvėse pagautus kadrus, manipuliuoju į skaitmeninio meno kūrinius ir leidžiu butaforinį žurnalą “Kitokie Vilniečiai” 😊