Na, tiesiog abejociau jo kompetencija destyti. Paskaiciau komentarus, tai visi girdejo, bet niekas nesusidure, o ir tie kur susidure, tipo, nustate covid, bet nustebo kaip cia.
Siaip as ir kazka girdejau, kad kuna su covid prierasu, galima anksciau gauti, bet velgi, nei tiksliau prisimenu kodel, nei kiek cia linku iki to kuno, mazdaug draugei, tevai sake apie draugu…….Tai toks telefonas…
Vertinčiau pakankamai teigiamai. Tai labai neblogas būdas kovoti prieš gandų skleidėjus. Galų gale juk įmanoma, kad ištiesų tokių atvejų pasitaiko apie kuriuos reikia išsiaiškinti ir kaltininkus nubausti.
Nepatiko, nesupratau šito veiksmo. Tokie pasidalinimai nedera su mokslu grįstos kritikos įvaizdžiu.
Praeitais metais turėjau pas šį dėstytoją farmakologijos paskaitą ir pamenu jį kaip gana draugišką dėstytoją. Aš nežinau, jis galbūt čia ironiškai pasidalino tuo, nes pamenu dar kol laukėme pirmų vakcinų, jis mums buvo davęs perskaityti skirtingus tyrimus apie kuriamas vakcinas, norėdamas patikrinti ar mes įžvelgiame abejones ties vakcina, nors čia gal labiau norėjo sužinoti mūsų nuomonę, ar mes skiepytumėmės šiomis vakcinomis su turima informacija apie jas. Tokią gana atvirą diskusiją akademinėje bendruomenėje iki dabar pamenu gana pozityviai, tad iš tiesų man būtų keista, jeigu jis rimtai siekia tokios informacijos tikslais paremti antivakserių konspiracijos teorijas, tada iš tiesų nusivilčiau tokiu poelgiu, kada aš nuoširdžiai laukiau jo paskaitų ateities kursuose.
Nereikia nei piktintis, nei stebėtis, tiesiog žmonės yra savo aplinkos produktas.
Buvo atliktas tyrimas, kur gydytojai turėjo atsakyti į elementarius statistikos taip/ne klausimus ir [teisingai sugebėjo atsakyti į 42% iš jų](http://www.jgme.org/doi/pdf/10.4300/JGME-D-12-00161.1). Kitaip tariant jeigu netyčia kiltų klausimas apie statistiką pas gydytoją kabinete, geriau yra tam reikalui nešiotis euro monetą ir tiesiog leisti Jėzui spręsti ar herbas ar skaičius.
O kai reikia pateikti ne kokybinį, o kiekybinį atsakymą tai situacija dar blogesnė. Uždavė Harvardo medicinos studentams (priimkime kad ten suteikia ne patį prasčiausia išsilavinimą) [klausimą:](https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3153801/)
>A particular disorder has a base rate occurrence of 1/1000 people. A test to detect this disease has a false positive rate of 5% – that is, 5% of the time that it says a person has the disease, it is mistaken. Assume that the false negative rate is 0% – the test correctly diagnoses every person who does have the disease. What is the chance that a randomly selected person with a positive result actually has the disease?
Elementarus klausimas, su kuriuo praktikoje bus susiduriama dažnai, gal net dažniau nei kas dieną jei ties diagnozėm dirbama. Apie pusė atsakė jog teisingas atsakymas yra 95%. Ir vos 16% pateikė teisingą 2% atsakymą.
Negana to, dar egzistuoja toks [Dunning-Kruger](https://en.wikipedia.org/wiki/Dunning%E2%80%93Kruger_effect) efektas. Jeigu truputi apie kažką žinai, tai jautiesi visąžinis, o kaip tik tiek visi jaučiasi išmaną apie statistiką. Gydytojai kurie jaučiasi geriausiai išmanantys statistiką pateikia blogiausius atsakymus.
Tai va ir turime, žmogus kuris jaučiasi savame vandenyje, elgdamasis geriausiai taip kaip geba neteisingai interpretuoja duomenis, nes neturi tinkamų gebėjimų tam. Ir kas dėl to kaltas? Tikrai ne asmuo kurį čia bandoma prikalti prie kryžiaus.
Galų gale, beveik visi gydytojai yra labiau technologai, nei akademikai. Technologui gydytojui užtenka žinoti, kad mažesnės p vertės reiškia stipresnį hipotezės įrodymą. Arba net ir tiesiog, kad teigiamas vėžio tyrimo rezultas tiesiog reikalauja papildomų tyrimų. Bet kaip visuomenė (jau skamba kaip anekdotas) turėtume kažkaip atskirti technologus nuo akademikų ir suprasti kuomet kalba vieni, kuomet kiti.
Nuo kada kažkas klausia artimųjų mirties priežasties?! Juk mirties priežastis į liudijimą įrašoma už akių ir tik tada atiduodama artimiesiems. Visada taip buvo ir bus. Tokius kliedesius skleisti gali nebent žmonės, kurie savo gyvenime dar nelaidojo artimo.
Sarkazmas.
Kas LSMU turėjo šeimotyros pagrindus arba sociologiją, žino, kad LSMU atrankos dėstytojams toli gražu nėra griežtos.
O ką manot apie tai, kad LRT, Delfi ir kita žiniasklaida viešina, ir net “netiria” tai ką rašo? Kaip kiršina lietuvius, žemina kritiškesnius ir mažiau valdžios nurodymais pasitikinčius žmones?
Būtent viską verta tirti, domėtis ir gilintis, nes nėra sąmoninga aklai pasitikėti valdžia, mąstykim kritiškai už save!
Sakyciau tai nesamone… Vienu gandu paneigimas kitais gandais…
11 comments
Na, tiesiog abejociau jo kompetencija destyti. Paskaiciau komentarus, tai visi girdejo, bet niekas nesusidure, o ir tie kur susidure, tipo, nustate covid, bet nustebo kaip cia.
Siaip as ir kazka girdejau, kad kuna su covid prierasu, galima anksciau gauti, bet velgi, nei tiksliau prisimenu kodel, nei kiek cia linku iki to kuno, mazdaug draugei, tevai sake apie draugu…….Tai toks telefonas…
Vertinčiau pakankamai teigiamai. Tai labai neblogas būdas kovoti prieš gandų skleidėjus. Galų gale juk įmanoma, kad ištiesų tokių atvejų pasitaiko apie kuriuos reikia išsiaiškinti ir kaltininkus nubausti.
Nepatiko, nesupratau šito veiksmo. Tokie pasidalinimai nedera su mokslu grįstos kritikos įvaizdžiu.
Praeitais metais turėjau pas šį dėstytoją farmakologijos paskaitą ir pamenu jį kaip gana draugišką dėstytoją. Aš nežinau, jis galbūt čia ironiškai pasidalino tuo, nes pamenu dar kol laukėme pirmų vakcinų, jis mums buvo davęs perskaityti skirtingus tyrimus apie kuriamas vakcinas, norėdamas patikrinti ar mes įžvelgiame abejones ties vakcina, nors čia gal labiau norėjo sužinoti mūsų nuomonę, ar mes skiepytumėmės šiomis vakcinomis su turima informacija apie jas. Tokią gana atvirą diskusiją akademinėje bendruomenėje iki dabar pamenu gana pozityviai, tad iš tiesų man būtų keista, jeigu jis rimtai siekia tokios informacijos tikslais paremti antivakserių konspiracijos teorijas, tada iš tiesų nusivilčiau tokiu poelgiu, kada aš nuoširdžiai laukiau jo paskaitų ateities kursuose.
Nereikia nei piktintis, nei stebėtis, tiesiog žmonės yra savo aplinkos produktas.
Buvo atliktas tyrimas, kur gydytojai turėjo atsakyti į elementarius statistikos taip/ne klausimus ir [teisingai sugebėjo atsakyti į 42% iš jų](http://www.jgme.org/doi/pdf/10.4300/JGME-D-12-00161.1). Kitaip tariant jeigu netyčia kiltų klausimas apie statistiką pas gydytoją kabinete, geriau yra tam reikalui nešiotis euro monetą ir tiesiog leisti Jėzui spręsti ar herbas ar skaičius.
O kai reikia pateikti ne kokybinį, o kiekybinį atsakymą tai situacija dar blogesnė. Uždavė Harvardo medicinos studentams (priimkime kad ten suteikia ne patį prasčiausia išsilavinimą) [klausimą:](https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3153801/)
>A particular disorder has a base rate occurrence of 1/1000 people. A test to detect this disease has a false positive rate of 5% – that is, 5% of the time that it says a person has the disease, it is mistaken. Assume that the false negative rate is 0% – the test correctly diagnoses every person who does have the disease. What is the chance that a randomly selected person with a positive result actually has the disease?
Elementarus klausimas, su kuriuo praktikoje bus susiduriama dažnai, gal net dažniau nei kas dieną jei ties diagnozėm dirbama. Apie pusė atsakė jog teisingas atsakymas yra 95%. Ir vos 16% pateikė teisingą 2% atsakymą.
Negana to, dar egzistuoja toks [Dunning-Kruger](https://en.wikipedia.org/wiki/Dunning%E2%80%93Kruger_effect) efektas. Jeigu truputi apie kažką žinai, tai jautiesi visąžinis, o kaip tik tiek visi jaučiasi išmaną apie statistiką. Gydytojai kurie jaučiasi geriausiai išmanantys statistiką pateikia blogiausius atsakymus.
Tai va ir turime, žmogus kuris jaučiasi savame vandenyje, elgdamasis geriausiai taip kaip geba neteisingai interpretuoja duomenis, nes neturi tinkamų gebėjimų tam. Ir kas dėl to kaltas? Tikrai ne asmuo kurį čia bandoma prikalti prie kryžiaus.
Galų gale, beveik visi gydytojai yra labiau technologai, nei akademikai. Technologui gydytojui užtenka žinoti, kad mažesnės p vertės reiškia stipresnį hipotezės įrodymą. Arba net ir tiesiog, kad teigiamas vėžio tyrimo rezultas tiesiog reikalauja papildomų tyrimų. Bet kaip visuomenė (jau skamba kaip anekdotas) turėtume kažkaip atskirti technologus nuo akademikų ir suprasti kuomet kalba vieni, kuomet kiti.
Nuo kada kažkas klausia artimųjų mirties priežasties?! Juk mirties priežastis į liudijimą įrašoma už akių ir tik tada atiduodama artimiesiems. Visada taip buvo ir bus. Tokius kliedesius skleisti gali nebent žmonės, kurie savo gyvenime dar nelaidojo artimo.
Sarkazmas.
Kas LSMU turėjo šeimotyros pagrindus arba sociologiją, žino, kad LSMU atrankos dėstytojams toli gražu nėra griežtos.
O ką manot apie tai, kad LRT, Delfi ir kita žiniasklaida viešina, ir net “netiria” tai ką rašo? Kaip kiršina lietuvius, žemina kritiškesnius ir mažiau valdžios nurodymais pasitikinčius žmones?
Būtent viską verta tirti, domėtis ir gilintis, nes nėra sąmoninga aklai pasitikėti valdžia, mąstykim kritiškai už save!
Sakyciau tai nesamone… Vienu gandu paneigimas kitais gandais…
oy vey