
Sveiki, tiesiog norėjau pasiklausti LT Reddit publikos nuomonės apie emigraciją – tikiu, jog yra ir emigravusių, tad įdomi ir jūsų nuomonė, ar dabar grįžtumėt, ar džiaugiatės savo sprendimu.
Asmeniškai, būsiu antram kurse, bet jau pamažu pradėjau galvoti apie emigraciją (galimai po studijų), nes čia tiesiog nebeįmanoma gyventi mąstantiems labiau atviriau/liberaliau – ypač, kai engiantys vieną visuomenės grupę politikai renkasi savo elektoratą, tą pati pasakyčiau ir Nausėda, nes jis aiškiai savo pasakymais renkasi elektoratą.
Iš esmės, manęs netenkina
1. Homofobijos mastas – ypač po vakarinio Nausėdos pareiškimo, jog jis darys viską, jog LGBT teisių išplėtimo tikslai nebus pasiekti, tai kaip suprantu, leidžia daryti prielaidą, jog šioje temoje progresas sustos dar keliems ar keliasdešimt metų. Mano supratimu, man geriau būtų gyventi šalyje, kuri stipriai palaiko visokius žmones, ypač netradicijos orientacijos. Asmeniškai, nesu LGBT orientacijos rėžiuose. [Apklausa – tos pačios lyties partnerystę palaiko 30% žmonių](https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1405024/naujausia-apklausa-partnerystei-pritartu-30-proc-gyventoju-tolerantiskiausias-jaunimas-priesiskumu-issiskiria-taurage)
2. Atlyginimai – kai kitur gali gauti 2-3 kartus daugiau, irgi nesąmonė, aišku kitur – kitokie pragyvenimo kaštai.
3. Depresyvus visuomenės mentalitetas – manau, čia nereikia išsiplėsti
4. Senesnės kartos negebėjimas prisitaikyti prie elementarių naujovių, čia galima surišti su pirmu punktu. Tiesiog jaučiu, jog durnų žmonių % yra galimai aukščiausias visoje ES, aišku, nežinau, kaip reikėtų tokį tyrimą padaryti, matyt, pagal IQ. Tarkim šitas šaltinis kaip ir patvirtina mano teiginį – [https://worldpopulationreview.com/country-rankings/average-iq-by-country](https://worldpopulationreview.com/country-rankings/average-iq-by-country) – vienas žemiausių, jeigu ne žemiausias, Europos Sąjungoje. Net broliai Estai ir Latviai smarkiai lenkia.
5. Liberalios partijos nėra populiarios Lietuvoje, tai jeigu taip mąstai, maždaug esi Lietuvos nuošalėje, nes tai tiesiog nėra populiaru.
Šiuo metu galvoju apie Nyderlandus – atrodo, kaip ir atitiktų mano liberalius standartus.
Suprantu, jog paminėjau tik neigiamus aspektus, teigiamų irgi yra. Kaip ir minėjau, būtų įdomi jūsų nuomonė.
36 comments
Emigruot po mokslu, manau, bus sunkiau. Del atlyginimu, kaip ir sakai, jie skiriasi, bet kastai ir nezmoniskai skiriasi, ypac, nekilnojamas turtas, kuris vakaru sostinese yra kosmosas.
O del pagrindinio klausimo, galvojau grizti, ypac per pandemija, kai skraidyt nebeisejo, o ir siaip gyvenau keliose valstybese, tai draugai pasibarste po visur. Ir del atlyginimo, neturetu buti buve beda mano srityje. Bet tada prasidejo visokie sitie skandalai, anti lgbt , anti vakcinos, marsa, galvoju velniop, per daug depressing.
Jei ir grisiu, tai palauksiu, kol galiu taikyti i kokias ‘director’ pareigas, kad uztikrintai nebutu trinciu kulturine prasme, mazinti diskriminacijos rizikas. Ir pajamos tokios, kad galima daryti viska privaciai, jei vaikai bus, tai privatus progressive darzelis, international school ir panasiai. Nenoreciau, kad mano vaikai mokintusi su ‘marsistais’.
Gyvenau UK 5 metus. Mano patarimas iš savo patyrimo. Važiuok kol neturi vaikų, grįžk kai planuosi vaikus. Aš asmeniškai planuoju savo vaikus po mokyklos išsiųsti.
Dėl Nausėdos nesiparink, jis jau iškasena. Lietuva vejasi vakarus, lėtai bet vejasi. Dėl LGBT už kokių 10 metų turėtų būti panašus lygis kaip vakaruose.
Bėgant metam suprasi, kad kvailų žmonių santykis su mastančiais yra visur panašus, o visuomenės problemos kiekvienoj demokratinėj regiono valstybėj dažnai panašios. Suprasi ir tai, kad kas rėkia garsiausiai dažniausiai tai daro dėl to, kad arba yra beviltiška mažuma arba nesugeba kitaip kalbėti, arba ir viena ir kita. Ir ne, vyresni neprivalo taikytis prie jaunesnių arba atvirkščiai. Visuomenė veikia susikalbėjimo ir susitarimo principais. Patikėkit, mus tai puikiai pavyksta, net ir būnant jaunai demokratijai.
Nepaisant koks bebūtų atviras ir globalus dabartinis pasaulis – svetimoje valstybėje visada liksi svetimu. Patikėkit, tai turi savo kainą.
Mūsų pačių pareiga kurti šalį geresne. Jei visi atsakingesni, protingesni ir normalias vertybes turintys žmonės emigruos, tai ateinančioms kartoms bus diegiama vėl ir vėl ta mąstysena dėl ko ir turim tokią situaciją Lietuvoje. Aš pats buvau 5 metus UK, ten labai pasikeičiau, įgavau vertybių ir grįžau į Lietuvą kurti savo ateities, bei prisidėti prie visuomenės gerovės.
visada atrodo, kad išvažiavus, bus geriau, bet kai ilgiau pabūni, pamatai, kad ir ten nėra viskas taip tobula.
Pats emigravau visiškai dėl ekonominių priežasčių ir darbo sąlygų. Dėl viso kito ir LT buvo gerai gyvent
Priežastis likti – man ir čia gerai. Ir visiškai netrokštu kelti svetimos šalies gerbūvio tiek BVP, tiek teisių, tiek žmonių sąmoningumo prasmėmis.
Kaip sakoma – visur gerai, bet namuose geriausia. 🙂 Gyvenau Londone virš pusmečio, šiuo metu (jau apie metus) gyvenu Austrijoje. UK visiškai nepatiko, būdavo šventė grįžti į Lietuvą. Austrijoje geriau, visuomenės mentalitetas panašesnis, bet po studijų tikrai neplanuoju čia pasilikti.
Visada yra smagu laikinai apsilankyti, pamatyti gražų visą ko paviršių ir tikėti, kad šis grožis yra kasdienybė. Deja taip nėra ir egzistuoja begalės problemų – saugumas, daugybė psichologinių sutrikimų turinčių asmenų, ir t.t.. UK negalėjau pakęsti žmonių dviveidiškumo.
Gyvendamas užsienyje (ypač Austrijoje!) taip pat supratau, jog Lietuvoje nėra tiek daug biurokratijos, viską galima atlikti daug lengviau ir dažniausiai, elektroniniu būdu.
Kalbant apie žmogaus teises – taip, teisiškai užsienyje esi labiau apsaugotas. Jei kalbame apie LGBT, tau yra suteikiama galimybė įregistruoti savo santykius, įsivaikinti. Tačiau ir Lietuva eina ta linkme (let’s ignore Nausėdos išsišokimus). Dar prieš kokius penkis metus nemanau, kad buvo taip atvirai kalbama tomis temomis, o dabar – tai kasdienybė.
Dėl depresyvumo, tas yra visur. Paskaičius vietinių austrų žiniasklaidą ir komentarus po straipsniai matomas pastovus žliumbimas dėl visko.
Žodžiu, tikrai nepatariu daryti skubotų sprendimų. Įgauti patirties užsienyje smagu, dėl to tikrai nesiginčysiu, bet nuolat gyvendamas supranti, jog tu čia esi vistiek svetimas ir net metų metais gyvendamas galutinai nepritapsi.✌️
Baigdamas gimnaziją buvau nusprendęs emigruoti į UK pradėti savo studijas. Viena pagrindinių priežasčių to buvo tuo metu man labai jaučiamas “lietuviškas mentalitetas” – augau tikrai kas būtų laikoma žemiau nacionalinio vidurkio socialinėmis sąlygomis ir faktas, jog ateidavau į mokyklą apsirengęs dėvėtais ar mamos druagių atiduotais rūbais būdavo man pabrėžiamas kitų klasiokų. Tas pastovus apkalbėjimas už nugaros mane juodai įgryso, ką kalbėti apie pavydą, kaip aš tokiomis sąlygomis stabiliai perspjaunu verslininkų, teisininkų ir kitos grietinėlės palikuonis. Aišku, motyvatorius buvo ir materialinė gerovė.
Toks laisvamanis būdamas įstojau į sritį, kurią geidžiau – Ekonomiką ir Politiką. Dabar žinant ką padariau, aš norėčiau grįžti į praeitį ir sau užvožti apie savo nemąstymą, bet gal tiesiog man trūko tos “sėkmingos šeimos”, kur tokie niuansai kaip ateities perspektyvos yra labiau suvokiamos arba kur yra ramstis tau padėt, kada tu fail’ini arba kai tavo charaktery trūksta ryžto, “žudiko instinkto”, tad dėl prastos studijų krypties galiu kaltinti tik save (bet paskutinių metų modulis apie autoritarizmą ir korupciją yra sritis, kur svarstyčiau kaip nors toj pačioj institucijoj parašyti magistrinį darbą ateity, bet apie tai vėliau). Skaičiau tavo “išsiliejimą” ir iš tavo minimų punktų sutikčiau, jog būtent seksualinių mažumų klausimu, man buvo suteikta puiki pamoka gyvenant barake vienam aukšte su gėjum. Taip, buvau tas paauglys, kuris žvengdavo iš paradų “ale pats mesčiu kiaušą į juos”, bet būtent ši, vėliau ir kitos draugystės parodė man, jog toks nusistatymas prieš neturi jokio tvirto pagrindo (nors ir vis dar turiu nusistatymų, kuriuos priklausomai nuo savo požiūrio asmenys laikytų transfobiškai, bet čia visai kita diskusija).
Ties kitais tavo punktais – atlyginimai didesni, taip, bet pragyvenimas tikrai brangesnis, o perspektyvos išleisti savo vaiką į mokslus UK gyvenant atrodo išvis, kažkas neįmanomo jau vienam vaikui, o kas, jeigu norėtum turėti kelis vaikus? Dar mažiau apkalbamas akcentas viso to, tai kaip mane ir kitus imgrantus vertina vietiniai – “good workers”, reiškiasi, jie nori tavęs dirbančio tuos žemesnio ranko darbus, nes atlieki savo pareigą, moki mokesčius, laikaisi taisyklių ir t.t., bet tu niekad nebūsi lygus jiems. Tavo palikuonys? Žinoma. Bet ne tu ir tas man taip šlykščiai būdavo primenama, kada 16-inės merginos nėščios būdamos stumdydavo vežimėlius su jau vienu mažyliu tenais, nes sistema leidžia britui išgyventi iš social benefits, tų pačių, kur ne tik korporacijos, įmonės, tarifai, bet ir aš, ariantis imigrantas surinkdavom kaip mokesčius. Pabrėšiu, toli gražu ne visi anglai buvo tokie, kiti tikrai buvo juodai atsidavę žmonės siekiantys arti dabar, kad vėliau turėtų geresnes gyvenimo sąlygas, bet tokių pašalpinių tikrai nebuvo vienetai ir man tai sukeldavo pyktį ir, tavo minėtą
Depresiją. Gali kalbėti apie situaciją Lietuvoj, bet čia gyvenau valstybėj, kur akmenukas gulintis ant asfalto, lempa apšviesti gatvę, automobilio padanga, negyvi objektai ko gero patyrė non stop depresiją, tai ką kalbėti apie žmones. Tai yra jų nacionalinis #1 eksportas neveltui!
IT sugebėjimai? Mano paprastas testas, nepriklausomai nuo asmens pareigų – ar šis asmuo sugebėtų įsirašyti windows OS į pliką kompiuterį? Taip, valytojai tai nesvarbu, bet kada dirbi finansinėje įstaigoje vadovaujančiam lygmeny 2021 metais, nesugebėti to padaryti yra tiesiog apgailėtina ir nesvarbu kuri šalis, tokių imbicilų yra begalo daug, tad dėl to gali nesijaudinti. Kas dėl baltijos kaimynių, pas mus aiški dauguma bent supranta nacionalinę kalbą 😀
Dėl liberalių partijų, ar tu seki UK rinkimus? 😀 Šis punktas sakyčiau nelimpa Lietuvos pavyzdžiu, kaip ir, jeigu turi omeny, kad ir kiek liberalios yra Laisvės, Liberaldemokratų ir realiai TS (numetus LKD dalį), rinkimuose vietų negavo nacionaliniai susivienijimai, liaudies partijos, krikščionių sąjunga, drąsos kelias (???), centro – tautininkai, kartų solidarumo sąjunga (doubel ???), Lietuva – visų (srsly????) ir realiai socbebrai, tad negali neigti pas mus liberalaus potencialo ateičiai, kad ir kaip kitaip fb komentarai nuteiktų.
Išsinešdinau iš UK su pažadu sau, jog ten grįšiu tik vienam paskutiniam kartui gyvenime, čia tokios asmeninės priežastys, bet tikrai neplanuoju svarstyti daugiau galimai gyvenimo ten ar apskritai už Lietuvos. Pamenu pirmą kartą grįžęs po metų, kaip augmenija atrodė Lietuvoj žalesnė, toks banalus reikalas, bet prabėgus dabar gana nemažai metų po grįžimo gyventi atgal į Lietuvą, aš neatsidžiaugiu savo akimis regėdamas tai, ką galiu laikyti namais. Mačiau vieną komentarą ir visiškai sutiksiu, mes privalom ne bėgti, bet keisti čia gyvenimą, padaryti jį geresnį ne tik sau, bet ateinančioms kartoms, prisiimti atsakomybę sau. Nekaltinu tų, kurie dėl karjeros, dėl savo svajonių tiesiog negali likti Lietuvoje, nes nėra prošvaisčių jiems dabar, nes pradėjęs medicinos studijas, nors man ir liko gana laiko iki rezidentūros, privalau vis pasvarstyti, ar dėl jos man neteks vėl kažkuriam laikui emigruoti, bet tai dar gana ateity, dabar pasidžiaugiu visai gražia vėlyva vasara 🙂
Aš kaip tik manau, kad Lietuvai šiuo metu labai reikalingi jauni liberaliai mąstantys žmonės, kad atsvertų, o vėliau ir pakeistų esančius prieš bet kokius pokyčius valstybėje, negebančius prisitaikyti prie naujovių. Nes kas, jei ne mes, kuria valstybę? Dėl žmonių kvailumo – jų procentas mažesnis negu iš tikrųjų atrodo, tik problema yra ta, kad jie daugiausiai ir garsiausiai rėkia. Šiaip nepaisant šiomis dienomis esančio šiokio tokio chaoso, esu linkusi manyti, kad viskas eina į gera.
Aš pats tai manau kad daugumą šitų bėdų galima išspręsti tiesiog pakeičiant požiūrį ir įdedant asmeninių pastangų. Kitų Vakarų šalių politika man nepatinka tai norėčiau likti čia.
Gyvenu ir lieku Lietuvoje, nes esu invalidas ir tiesiog negaliu emigruoti. Tai tiek.
Matau nemažai komentavusių įdomiai prasipletė tais aspektais su kuriais sutinku, tad nesiplėsiu pakartotinai, bet esmė tokia – išvykdamas žmogus pokyčio savo šalyje / visuomenėje neatlieka. Suprantu, kad nėra čia idealu, bet manau tik būdami čia, stengdamiesi šviesti kitus, stengdamiesi diskutuoti, rinkdami valdžią, galime padėti Lietuvai tobulėti dar sparčiau. Taip, pasišalinti, pabėgti yra lengviau, nei likti ir prisidėti prie pokyčio. Mus pasisekė, kad nesame karo siaubama šalis (kaip kad žmonės gyvena vidurio rytuose), mūsų valstybė neuždara ir neautoritariška (Š.Korėja, Baltarusija), mes turime visus įrankius ir galimybes veikti. Tik pokyčiai nėra staigus procesas, tam reikia laiko – pažvelgus atgal matyti kiek jau esame pažengę.
p.s. dėl LGBT – rytoj Kaune nutiks istorinis įvykis – Kaunas Pride eitynės. Atvyk, prisidėk, pažygiuoki su mumis kartu 🙂
Visos tavo išvardytos priežastys fucked up.
1, Nebent esi šitos bendruomenės dalis, neižsivaizduoju, kodėl tau tai turėtų būti pirmu ar penktu numeriu ir iš viso kodėl tai turėtų būti aktualu. Esi per jaunas kad atsimintum 2010m., kuomet įvyko pirmojo LGBT eisena Vilniuje. Planavo Gedo prospektu, bet paskutiniu momentu nukėlė maršrutą palei Nerį, nes policija bijojo, kad negalės užtikrinti dalyvių saugumo. Tada su valtimis protestuotojai plaukė. Iš kitos busės buvo metalinės užkardos, raitoji policija, sraigtasparnis. Tai nepadėjo, užkardos buvo pralaužtos ir eitinės baigtos anskčiau laiko. Dabar praktiškai Nyderalandai palyginus su 2010 m. Ir nieko, kažkaip ir gyvenom ir tada. Per daug prisiskaitei amerikietiško woke šūdo spėju.
2. Atlyginimai yra proporcingi žmonių kvalifikacijai. Lietuvoje bent pusę dirbančiųjų – anglų kalbos nemokantys, prastai kompiuteriais dirbantys, tik pasenusias sovietinių laikų technologijas mokatys booomeriai. Tai iš kur ten bus atlyginimai. Atlyginimai nuo geografinės padėties nepriklauso, o nuo žmonių kvalifikacijos. Kvalifikuotas specialistas ar Vilnuje, ar Osle uždiba panašiai – ir kuo kvalifikacija auštesnė, tuo skirtumas mažesnis. Tai tapk kvalifikuotu specialistu.
3. Source? Delfi komentrai trubūt? Again, kodėl tau tai rūpi? O koks tavo mentalitas? Gal tavo paties ar tavo aplinkos toks mentalitetas, o ne ViSUoMenĖs? Turi visas galimybė susikurti draugų ir bendraminčių ratą, kurie bus darbštūs, protingi, turės panašius pomėgius ir ambicijas kaip tu. Ir nebus depresyvūs.
4. O koks tavo IQ? Ne tavo reikalas dėl senesės kartos – tau neturkdo daryti karjera, uždibti pinigu, užisimti hobiais, mokytis ar daryti verslą ir pan. Tavo šaltinis yra pseudo mokslas, tai rimtai nežiūrėčiau.
5. Panašiai kaip 4. Partijos, rinkimai, Seimas ir Vyriausybė įtakoja tavo gyvenimą max 1 proc. Pasir9pink savimi ir savo aplinka pirmiausia.
TL;DR – mažiau rūpinkis ir žiūrėk į kitus. Nei partijos, nei kitų žmonių nuomonė tau netrukdo tvarkytis savo gavenimą ir daryt tai, kas iš tikrųjų svarbu – įgyti amatą ar profesiją, uždirbti pinigus, susirasti hobių ir pomėgių, susirasti tikrų draugų ratą, sukurti šeimą. Žvalgytis ir auklėti kitus, kaltinti aplinką dėl savo nesėkmių yra nevykusių žmonių bruožas.
Jei tikrai norite LGBT santuokų tai darykite kaip sako prezidentas… Keiskime konstituciją. Pradėkite rinkti parašus. Aš ilgą laiką buvau prieš… Prisimenu kai pirmą kartą nuvykau į Londoną ir pamačiau du vyrus besibučiuojančius(ilgiau) viduje šiek tiek net sukrėtė mane, atrodė ne normalu, bet tada pradėjau daug galvoti ir supratau, kad tai tiesiog naujas dalykas man. Be to daugeliui žmonių gal būt sunku nes bent aš kiek pamenu tai visa aplinka, visi filmai, laidos, pateikdavo LGBT kaip iškrypėlius, manijakus… Tai pasąmonėje susiformavo iškreiptas vaizdas… Na pripažinsiu man dar dabar keistoka kai pvz Raskevičius vaikšto su suknele, aukštakulniais prisidažęs, nes jis kiek suprantu gėjus o ne trans. Nesigilniau gal ten koks vaidinimas buvo ar pan. Bet čia tokia biški provokacija galbūt. Manau ko dabar labiausiai reikia LT visuomenei, tai pamatyti, kad LGBT yra tokie pat paprasti normalūs žmonės kaip ir visi kiti. Ir žinot tą patarlė -duok durniui kelią…. Tai manau kolkas LGBT reikia rodyti mažiau emocijų(suprantu kad žiauriai sunku) bet bent jau nesivelti į bereikšmius ginčus su debilais kurie išvis rašo ten į pievas, o jai atsakyti tai atsakyti konstruktyviai, paprastai, kad ir durniui būtų aišku, be įžeidimų. Kitaip sakant nenusileisti iki jų lygio. Manau tai tikrai pašventintų situaciją. Kaip ir posto pradžioj rašiau, prezidentas ragina keisti konstituciją – tai naujas tikslas. Asmeniškai Aš konstitucijos pakeitimą palaikyčiau ir tikrai ateičiau balsuoti.
Pas mane labai daug pasikeitė kai nustojau skaityti komentarus po fb naujienų portalais. Žmonės kurie pas mane drauguose dėl vienokių ar kitokių priežasčių ir turintys kitokia pasaulėžiūra nei mano, dažniausiai būna nebesekami. Laaabai padeda. O ir naujienų portalai tikrai pila žibalo… Nėra taip blogai kaip jie rašo… Clickbaitina, iškreipia faktus, paima žodžius iš konteksto, arba pakalbina kokį dubenėlį kuris rėkia kad viskas blogai!!! Atsargiai reikia ir naujienom… Labai atsirinkti.
Dėl gyvenimo Lietuvoje, pats ilgai galvojau… Per mažai man čia saulės … Bet pabuvus kelis mėnesius svetur, supratau kad niekur aš nenoriu… Užsidirbti gerai galima ir čia. Tad labai norėčiau kad protingi mąstantys žmonės pasiliktų Lietuvoje… Nes tik kartu galime kažką pakeisti. Bet siulyciau pabandyti… Per 2 metus gali išbandyti 4 šalis po 6 mėnesius….. 2 metai nėra ilgas laiko tarpas, jei pavyks susirasti šalį kurioje tau gera. Arba suprasti kaip visgi myli Lietuvą , kad ir kokia ji bebūtų.
Gyvenau Vokietijoje 4 metus grįžau į Lietuvą prieš pandemija, ir nebuvo nė dienos kaip nesidžiaugiau ,kad gryžau
Perskaičius tavo istoriją manau, kad tau tikrai būtų didelė nauda bent geram pusmečiui išvažiuoti pagyventi į užsienį, vakarų šalis. Pats prieš keletą metų pabaigęs mokyklą irgi buvau panašaus požiūrio: apie taip, kaip viskas mūsų šalyje yra depresyvu, kaip žmonių mentalitetas yra beyond saving, kaip seni, manipuliatyvūs politikai naudojasi žemesnio visuomenės sluoksnio bukumu, kad pakliūtų į seimą ir ten galėtų priiminėti dar daugiau viską draudžiančių įstatymų. Tačiau kai pats išvykau į Londoną studijuoti, savo akimis pamačiau, kad mūsų problemos nėra vien tik mūsų problemos. Visame pasaulyje vyksta panašūs šio amžiaus procesai (populizmas) ir manau, kad apsiriboti manymu, jog tik savo šalyje vykstantys procesai niekur kitur nevyksta, nėra labai teigiamas požiūris pozityvumo ir ateities link.
Kalbant apie atlyginimus. Taip, vakarų šalyse jie yra tikrai didesni nei pas mumis, tačiau gyvendamas Londone supratau vieną dalyką, kurio, manau, niekas dar nėra viešai paminėjęs: Gyvenant užsieny yra daug galimybių susirasti darbą ir kurti ateitį, tačiau, taip pat yra dvigubai daugiau šansų tai prarasti, kadangi visada atsiras žmonių, kurie tą darbą gali atlikti geriau ir pigiau ir, žinant tai, darbdaviai tuo naudojasi. Pats dirbau padavėju bare ir restorane. Abu kartus darbdavys išmetė iškart pasibaigus bandomajam laikotarpiui. Per visą tą laikotarpį negavau nei vieno pasiūlymo dirbti kažkur kitur. Netgi mano kolega padavėjas bare, pats būdamas iš Lenkijos, pats esąs programuotojas, po pusės metų susidėjo lagaminus ir iškeliavo atgal į savo gimtinę teigdamas, jog jis už tą pačią alga gali įsigyti tris kartus daugiau prekių, negu gali Britanijoje. Taip pat dalinosi ta pačia patirtimi. Per metus kiek jis ten buvo, niekas jam, net neužsiminė apie darbą programavimo kompanijoje.
Apie liberalumą. Visuomenės dalis palaikanti LGBTQ+ ir kitus liberalius judėjimus yra didesnė nei pas mumis dėl susiklosčiusių istorinių aplinkybių. Tačiau tai atveda kelią į tokį patį požiūrį esantį pas mumis. Jeigu tu vyresnių ir mažiau apsišvietusių žmonių tarpe prakalbsi apie LGBTQ+, tikėtina, jog jie tave atstums. Tas pats ir ten, jeigu tu prakalbsi apie bent kokį tamsesnį humorą apie visuomenei jautresnę temą, ar turėsi bent kiek kitokį požiūrį, jie tave suvalgys gyvą ir neklaus ar tu palaikai juos ar ne. Pas mumis yra pliusas tai, jog net vyresni žmonės, palaikantys liberalius judėjimus, ar ne, žino, kad konservatyviom pažiūrom ateina galas ir su kiekviena diena, konservatyvių pažiūrų žmonių lieka mažiau.
Apie politikus. Praeitų metų rinkimai parodė, kad homo sovieticus pažiūrų žmonėms ateina galas ir visi gražuliai su tomaszevskiais ilgai nebetemps. Tą išdėsčiau praeitoje pastraipoje. O apie antivakserius ir mūsų dabartinį prezidentą, nekreipk dėmesio į juos ir neleisk negatyvumui tavęs užvaldyti. Jie NĖRA dauguma, jie yra viena iš tu Ultra pažiūrų žmonių grupės, kurie, nors ir būdami mažuma, rėkia garsiau už kitus. Mūsų prezidentas yra absolute joke ir tikrai nemanau, kad su tokiu vaikišku elgesiu išliks politikoj po kitų prezidento rinkimų.
Apie studijų kokybę. Kalbu iš asmeninės patirties ir suprantu, kad kitur tai gali skirtis. Mano studijuota muzikos produkcijos studijų programa, buvo absolute. fucking. trash. To pačio būdamas mokykloje mokiau pirmokus vaikus ir atėjus į universitetą ir pamačius, kad mane moko to pačio, ilgiau metų ten neišbuvau. Grįžus į Lietuvą ir perstojus į LMTA studijuoti kiną, likau absoliučiai nustebintas studijų kokybę gerąją prasme. Čia viskas ir turiu omeny, VISKAS yra kitame lygyje. Dėstytojai tavimi rūpinasi (tiek kiek tu pats įdedi indėlio į mokslą). Medžiagos yra praktiškai neribotas skaičius, pačios dieninės paskaitos palieka laisvo laiko asmeninei veiklai ir nekalbant apie tai, mokslas yra nemokamas (vf).
Apie pažintis ir jaunimą. Kiekvienas žmogus susikuria savo draugų ratą ir t.t, tačiau, visad iškyla klausimas kaip lengva ar sunku tai padaryti. Londone pagrindinė problema buvo ta, jog didžioji dalis žmonių yra paveikti visuomenės integracijos mąstymo, kas sukelia labai didelį dviveidiškumą. Jie labai pushina tą dalyką, kad tu turi būti draugiškas su visais, nors praėjus akimirkai po atsisveikinimo, iškart pamirš apie tave. Pas mumis žmonės iškart pasakys ar nori su tavimi bendrauti, ar ne, ir nebus jokių fake’inių small talk’ų.
Apibendrinant noriu pasakyti, kad mūsų šalyje gyvenimas yra tikrai geresnis daugeliu atvejų negu “senose vakarų šalyse”. Populizmas vyksta visame pasaulyje ir maža grupė kvailių seka jais manipuliuojančiais antivalstybininkais (Kapitolijaus šturmas = riaušės prie Seimo) todėl nereikia apsiriboti tik savo šalies problemomis, o žiūrėti plačiau. Algos užsieny kol kas yra geresnės nei pas mumis, bet pažvelgus į praeitų ir užpraeitų metų statistiką, galiu drąsiai teigti, jog mes sparčiai vejamės. Visuomenė liberalėja ir trust me, po max 10 metų mes tikrai būsime liberali, moderni valstybė (kai kuriais aspektais jau esame) ir tikrai bus mažiau visų Gitarų nausėdų. Daugeliu atvejų studijos ir jų kokybė yra žymiai geresnė negu užsienyje, taigi studijuoti namuose yra geresnis pasirinkimas.
Ir tikrai, pasaulyje ir Lietuvoje yra žymiai daugiau teigiamų aspektų negu neigiamų, tik nuo tavęs priklauso į kuriuos žiūrėsi daugiau.
Jeigu kils klausimų, klausk, mielai atsakysiu 🙂
Lieku Lietuvoje nes man čia patinka. Turiu įdomu, gerai apmokamą darbą. Turiu čia draugus ir šeimą.
Esu liberalesnių pažiūrų, mano aplinkiniai yra liberaliau mąstantys žmonės. Ką Nausėda šneka man gyvenimo negadina.
Gyvenimas čia gerėja metai į metus ir jaučiasi, kad visuomenė pamažu keičiasi į gerają pusę.
Pernelyg susikaupęs į socialines problemas, culture warsus. Kad ir kokios tavo pažiūros gyvenime būtų, tai turi menką įtaką tavo gyvenimo pasitenkinimo lygiui. Ar emigruot, ar bendriau žiūrint daryti pokyčius gyvenime, reiktų žiūrėt per kitą prismę. Kur pats gali geriau save realizuoti? Jeigu tu gali pakeisti padėtį taip, kad galėtum save geriau realizuoti (tinkamesnis tau darbas, daugiau laiko ar įvairesnis laisvalaikis ir kiti dalykai), tai kvaila būtų to nedaryti.
Dažnai išgirsi, įskaitant ir čia, kad turi kažkokią pareigą kurti valstybę, likti čia, nes “patriotiška”. Tačiau tai yra be galo skylėtas argumentas, sunku net surast kažką jame gero. Tiesa yra tokia, kad bendrai visuomenei daugiausia gėrio sukursi būdamas ten kur tu esi labiausiai vertinamas, tavęs labiausiai reikia. Jeigu tai Nyderlandai, tai puiku, jeigu Lietuva tai irgi puiku, bet tai gali žinoti tik tu pats vertindamas asmeninę situaciją ir galimybes.
Tai galop siūlau pergalvoti savo culture wars mentalitetą, ar tikrai tau *tiek* tai svarbu? Nes galiu garantuot kad visas pyktis kurį jauti yra to nevertas ir jis nėra tikras, protingesni politikai tai išnaudoja nukreipti dėmesį, durnesni tiesiog reitingams krautis.
Aš pats šiuo metu esu Lietuvoje, bet daug yra kas manęs netenkina. Kelis metus užsienyje dirbau specialybinį darbą, bet nusprendžiau kardinaliai pakeisti profesinę krypti ir kaina to, kad viską teks pradėti iš naujo ir nežinau ar geriausias sprendimas man po studijų likti Lietuvoje vien dėl profesinių galimybių. Pašalinė patirtis čia yra absoliučiai nevertinama, tad kai jau jausiuosi kad galiu susirasti darbą tektų pradėti nuo minimumo gyvenant Vilniuje, kas yra kiek liūdnoka.
Nepatinka man ir žmonių mentalitetas. Žmonių išsilavinimas (plačiąją prasme) yra apgailėtinas, visa švietimo sistema geba mokyti tik funkciškai, apie sisteminį mokymą nėra nieko girdėję, tad visa visuomenė nuo žemiausių iki aukščiausių sluoksnių yra siaurapročių visuomenė. Netikiu aš šitos šalies ateitimi, jeigu auginti savo vaikus tikrai nenoriu kad jie išaugtų tipiniai šitos sistemos vaisiai, ypač kai gyvai esu iš arti patyręs skirtumą tarp žmonių čia ir tam tikrose kitose šalyse.
Kas čia laiko tai tik draugai, kurie visi yra Lietuvoje ir psichologinė trintis pokyčiam.
>Homofobijos mastas
Su tuo, kuo dabar susiduria Lietuvos LGBT+ yra visiškai tas pats – su savitais niuansais – su kuo susidūrė kitų šalių LGBT bendruomenės kelyje į savo teises. Tai yra normalus kelias, jau matytas daugybę kartų, nėra pagrindo manyti, kad Lietuvoj bus kitaip.
​
>Atlyginimai
Gero specialisto atlyginimas Lietuvoje neatrodo toks didelis, kaip kad Vakaruose ar Norvegijoje, bet pragyvenimo atžvilgiu čia kvalifikuotas specialistas greičiausiai yra turtingesnis už Vakarų.
​
>Depresyvus visuomenės mentalitetas
Yra tiesos. Čia daug žmonių, kurie po sovietų turi psichologinių traumų ir tas atsispindi bendrame soc. klimate. Bet kad jauni žmonės būtų depresyvūs? Miestuose – labai retai, mano patirtimi. Gal mes ir turim problemų, bet jos nėra depresija ir pabendravus su daugeliu kitų jaunų žmonių kaip tik matosi didesnis atvirumas ir nuoširdumas, gyvenimo džiaugsmas.
​
>Senesnės kartos negebėjimas prisitaikyti prie elementarių naujovių, čia galima surišti su pirmu punktu.
O kodėl jie turėtų prisitaikyti, kad tik jauniems būtų gerai? Gal jiems nesaugu? Gal jie bijo? Gal jie neturi tam tikrų įgūdžių prisitaikyti prie taip greitai besikeičiančio pasaulio? Aš manau, kad kaip tik mes turim daryti daugiau, kad vyresni ir senyvo amžiaus žmonės turėtų galimybę pamatyti kuo mes gyvenam, nes dabar viskas, ką darom, atrodo, tai reikalaujam iš jų pasikeisti nepaisant nieko, nes mums nepatogu, gaunasi, kad patys deginam tiltus. O galim jiems padėti kažko išmokti, kažką suprasti.
​
>Liberalios partijos nėra populiarios Lietuvoje
Kad jos mažai kur tokios jau populiarios, kaip gali atrodyti. Skandinavijoj – iš esmės kairieji ir žalieji valdžioje, nors Norvegijoj yra mažumos vyriausybė iš centro dešiniųjų. Vokietijoj – kaip suprantu koalicija iš centro dešinės ir socdemų, Prancūzijoj – liberalai ir centro dešinieji, Nyderlanduose – centro dešinieji, Airijoj – dešinieji ir kairieji. Lietuva absoliučiai niekuo neišsiskiria Europos kontekste.
​
Aš kurį laiką gyvenau Škotijoje. Taip – žmonės kitokie, didesnis procentas yra teigiamų dalykų visuomenėje, kuri yra labai atvira ir draugiška, bet ten yra daugybė vietinių problemų, ypač su skurdu, smurtu, nusikaltimais, priklausomybėmis, taip pat rasizmo ar homofobijos išpuoliai nėra toks jau retas įvykis, nors jų teisės ten labai rimtai prižiūrimos. Suomijoje ir Švedijoje, pavyzdžiui, tas pats – nuvažiuok už Helsinkio ar Stokholmo į mažesnius miestus ir pamatysi tiek pat homofobijos, kiek ir čia, o rasizmo ir ksenofobijos apraiškoms – tik gal labiau pasyvia forma – nereikia niekur keliauti iš sostinių, nors visos šalys yra aukštai reitinguose pagal žmogaus teises.
Po 10 metų jau bus kitokia situacija, bet pamatysi, kad galvą skaudės dėl visai kitokių dalykų: švietimo sistema (kuri seniai yra atgyvenusi), sveikatos apsauga (vis dar daug atsainumo, trūksta profesionalumo ir skaidrumo), bendras žmonių kultūros trūkumas tiek bandant kartu sugybenti, tiek sprendžiant svarbius klausimus ir pan (nors lyginant su UK ar USA, pas mus yra puiku). Įvairių grupių (gyvūnų, vaikų, neįgaliųjų, moterų, LGBT+) teisių klausimai vis dar bus aktualūs, bet jiems spręsti yra įrankiai, reikia tik išsirinkti reikalingus politikus tuos įrankius panaudoti, o ir nuolatinio palaikymo galima visada skirti įvairiomis priemonėmis: pinigais, laiku, darbu ir t. t. Tuo tarpu sisteminės problemos yra sunkiau ir lėčiau sprendžiamos, todėl jos daugiau nepasitenkinimo pradeda sukelti metams bėgant.
Bendrai žiūrint aš manau, kad Lietuva daug kuo yra geresnė vieta gyventi negu Vakarų Europa, o kas netenkina – lengva rasti ir gauti kitur. Aišku, didelėms ambicijoms ar speficiniams poreikiams čia yra per ankšta ar per prastai, bet pasaulis yra atviras.
Jaunas esi, išvažiuok, pagyvenk kitur. Po to turėsi daugiau patirties ir žinojimo ko tau reikia iš valstybės, kurioje nori gyventi, pastebėsi, kad visas visų žmonių bei visuomenių gyvenimas vyksta ritmingais ciklais ir tie patys dalykai kartojasi vėl ir vėl, tik kitokia forma ir kitokiuose kontekstuose. Aš grįžau iš Škotijos ir nors pasiilgstu daug dalykų iš ten ir matau, kad daug kas ten yra aukštesnio lygio, bet manau, kad čia – visai gerai. Pakankamai gerai, kad pradėtų nerūpėti emigracija, nors vis dar triggerina įvairūs dalykai, tokiais atvejais norisi susikraut daiktus ir važiuot lauk, arčiau Arkties kur nors.
aš nieko prieš gyventi Lietuvoje, manu tikslai tiesiog nepasiekiami ten ar bet kurioje vienoje šalyje. Aš išvažiavau ne del geresnio gyvenimo bet del svajonių.
>Senesnės kartos negebėjimas prisitaikyti prie elementarių naujovių, čia galima surišti su pirmu punktu.
visa Europa sensta. amžiaus vidurkis DE yra net aukštesnis nei Lietuvoje. Senos kartos visur prastai prisitaiko prie naujovių. Tiesiog Vakaruose tolerancija LGBTQ+ prasidėjo keliais dešimtmečiais anksčiau.
Šalis tai šalis, bet pasaulis tai vienas, visi visur žmones, visur visokiu yra.. ir durnu ir vagiu ir tt, cia tik prikluso ant ko pasiseks papult. O siaip tai niekur nebustaip gerai kaip Lietuvoj lietuviui, savoj saly, tarp savu zmoniu. Pats atsirenki zmones, pats ir gyvenima sau piesi, atrodo lyg butum nuo kito priklusomas.. maziau dievagotis, daugiau daryt reikia, ir yra to darbo tik ieskot reikia ir tikt jam, jei netikni niekur, tai ir uzsieni netiksi, nebent i fabrika metus-2 duri taip va pinigu, be kvalifikacijos, jos igaut, tai gal, as irgi ukuose metus atbuvau savo, tevai nepaskolinalol ka daryt, paskola arba varai uzsikelt, bet jau grynai grindint ,su mintim kad greit grysi, bet ir tai kazin ar verta
Buvau išvykusi į Nyderlandus, bet grįžau. Taip, ten yra dalykų, kurie yra labiau išvystyti nei Lietuvoje, bet Lietuvoje yra daugiau galimybių. Yra daug sektorių, kuriuos galima vystyti ir tobulinti Europos ir pasaulio mastu. Kitur beveik viskas sukurta, o čia turime progą kurti ir tobulėti. 🙂
Manau, jaunas žmogus turi bent kartą pakeisti aplinką, kad galėtų įvertinti visus už ir prieš.
Mano vienintelė priežastis – esu transseksualas ir Lietuvoje negaliu keistis lyties. Man patinka Lietuvoje gyventi, bet čia nesijaučiu žmogumi ir valdžia man to tiesiog neleis artimiausiu laiku. Todėl tenka viską imti į savas rankas ir iškeliauti ten, kur galėsiu pradėti gyventi.
Gyvenau užsienyje 10 m. Malonūs žmonės (nors homofobų, nacistinių pažiūrų yra visur, tik jos tylesnės), didesni atlyginimai. Bet grįžau, nusipirkom vienkiemį, vėl išvažiuoti minčių nekyla.
Aš sutinku su didžiąja dalimi komentarų sakančių, kad OP supratimas yra kiek prasilenkiantis su realybe – didelės algos ateina su didelėmis išlaidomis, daug šalių turi panašias socialines problemas, politikos problemos, dažnai skiriasi tik vietinis prieskonis ir veidai.
Bet priešingai nei dauguma, aš sakyčiau varyk vistiek. Atkreipk dėmesį į komentarus, atitinkamai pakeisk savo lūkesčius. Bet varyk. Pamatysi kaip dalykai kitur vyksta, praplėsi akiratį. Nepatiks – grįši. Tokia patirtis tik į naudą.
Aš ir buvęs emigrantas, ir man Vilniuje labiau patinka, bet tie metai užsienyje buvo tikrai naudinga patirtis, net jei ir ne visada smagi.
Mano tevas dirba diplomatu, o studijas dariau Skotijoje, tai as didziaja gyvenimo dali gyvenau uzsienyje. Idiotų pilna visur. Baigęs studijas labai tikiuosi grįžti į Lietuvą gyvent, nes niekur kitur nesijauti taip savas (bent aš nesijaučiu)
Esu gydytojas Vokietijoj. Labai skauda, kad Lietuvoj tiesiog niekam manes nereikia. Kalbu apie alga, pacientu poziuri i gydytoja ir gyvenimo kokybe. Ziauriai noreciau gydyti Lietuvos zmones, bet deja.
Limituotos karjeros galimybes. Man ne piniguose esme, o galimybe dirbti zinomose korporacijose su vienu talentingiausiu pasaulio talentu.
Lietuvoje tu galimybiu neturiu, nes nera prestiziniu korporaciju mano srityje. Gryzes dziaugciausi gaves darba kokiam danske banke.
Gryzau po 10m UK. Taip ir nesupratau ko ten vaziavau. Bet tavo atveju speju kad ta salis tau pasirodys liberalesne didziaja dalimi del to kad tiesiog niekad taip ir neivaldysi tobulai kalbos, nezinosi istorijos, peripetiju ir niuansu. O jei vertinsi tolerancija tik per lgbt tai jo lt atrodo prasciau. Bet pvz jei vertinsi pagal poziuri i uzsieniecius gyvenancius salyje, lt pasirodys zymisi tolerantiskesne uz uk… tad mastyk pats
Išvažiavau į Švediją. Priežastys įvairios buvo, ekonominės net ne pirmoj vietoj. Nesiruošiu grįžt. Švedijoje ne viskas patinka, bet čia bet kuriuo atveju geriau nei Lietuvoje. Jei sugalvosiu emigruot vėl, tai bus Vokietija (dėl didesnio socialumo) arba Ispanija (dėl socialimo, atvirumo ir klimato), bet tikrai ne Lietuva.
As nesirinkciau salies pagal viena ar kita rodikli, bet pamastyciau “out of the box” t.y. gal net ir ne EU remuose.
Tikrai matosi jog rasyta pirmakursio studento, bet tai sakau tik del to jog pats masciau panasiai nors isvykau nebaiges treciojo.
Visi sitie dalykai apie kurios rasai yra svarbus. Bet yra ir kitu svarbiu dalyku kaip pavyzdziui ju poziuris i uzsieniecius, galimybe tureti tam tikra gyvenimo buda, galimybe augti ir praturteti ir panasiai. Koks skirtumas kokia suma algalapyje jei norimo busto vistiek neisigisi?
Siuliciau pazvelgti i salies pasirinkima daug pragmatiskiau.
Labas,
Gyvenu ir dirbu Anglijoje programuotoju. Išvažiavau prieš 5 metus studijuoti ten, pagrinde dėl žmonių konservatyvumo ir šeip pamatyti koks ten tas gyvenimas.
Verta paminėti, kad vienas iš didžiausių pokyčių kitose šalyse yra tas, kad žmonėms ten tiek viskas nerūpi. Vaikšto visi su pižamom, susivėlę, atsipalaidavę ir patys nekreipia per daug dėmesio kaip kiti elgiasi ar atrodo. Taip tikriausiai yra dėl to, nes ten žmonių tiek daug, daug kam nelieka reikalo bandyti per daug išsiskirti, pasirodyti ir t.t., – man tai atėmė labai daug įtampos lyginant su Lietuva, kur didžioji dalis iš namų išeina susitvarkę ir jei kažkaip ne taip atrodai, tave visi nužiūrinėja ir šnabždasi.
Studijų atžvilgiu, nežinau, bet spėju Lietuvoje bus geriau. Ne tik kad pigiau, bet ir studijų kokybė bus geresnė, nes Anglijoje studijos yra visiškas verslas ir jie ten moko 10-12 gimnazijos klasių matematikos, net dar supaprastintam lygyje.
Atlyginimų atžvilgiu, Anglijoje uždirbsi kur kas daugiau, bet reikia pagalvoti ir kaip gyvensi. Jei nori gyventi Anglijoje kaip Lietuvoje, nedaug tų pinigų liks, bet jei nori susitaupyti, tai lieka nuo kiekvieno atlyginimo tikrai kur kas daugiau. Oro uostai užsienyje skraido visur pigiau, tai man čia buvo didelis pliusas, nes man tai leido pamatyti ne tik Angliją, bet ir visą pasaulį.
Konservatorių čia tiek pat – pažiūrėk kas per nesąmonės dedasi su BREXIT’u – visiški idiotai. Kiek bendravau su jaunesniais anglais, jie smerkia savo valdžią, nes dabar nebegali taip laisvai keliauti po Europą.
Iš asmeninės pusės tai aš esu iš Palangos, planuoju ten grįžti ir gyventi, o dirbti Anglijoje nuotoliniu būdu. Bus angliškas atlyginimas ir kur kas geresnės gyvenimo sąlygos.
Manau, kad visiems praverstų išvažiuoti, pagyventi užsienyje. Pamačius gyvenimą kitur, supranti, kad grass isn’t always greener on the other side.
1. Lietuvoje nėra tokio gydimo, vaistų kurių man reikia.
2. Tiesiog tokia aplinka kur gyvent negaliu.
3. Nėra darbo pagal man patinkančią specialybę.
4. Nėra mokslo pagal man patinkančią specialybę.
[deleted]
Studijuodamas Danijoje as panasiai masciau kaip tu, taciau po 6 metu supratau, kad namie yra geriausia. Pradesi pasiilgt elementariu dalyku, kad ir tu sekmadieniniu pietu su seima, varant su draugais prie ezeru ir pan.
Begant metais, suprasi kad tu svetimam kraste ir liksi svetimas, man taip buvo. Del pinigu, cia tikrai nera taip blogai, kaip atrodo. Visi nori buti turtingi, bet niekas nenori dirbti.
Taip, Danijoje gyvenau su daugiau pinigu, bet Lietuvoje gyvenu geriau, maloniau.
Kadangi esi studentas, pradziai siulyciau isvykt su Erasmus semestrui, pamatyt kaip yra kitur ir tada nusprest ar nori emigruoti ar ne.