Mano nuomone situacija yra gan tragiška. Tau blogai, tu ateini pagalbos ir iš tavęs išsijuokia kažkokia suovietinė boba “specialistė/daktarė” dėl X,Y,Z.
>Toks jaunas? Vau, tokios problemos ir tu toks jaunas. Kūnas, kaip močiutės hahaha. Gal tu eik geriau pailsėk ir viskas bus gerai, užuot mano laiką gaišinęs.
>Dūsti ir negali miegot nakti, sunku kvepuoti? Išgerk jūros druskos vandenėlio, viskas bus gerai. Neišsigalvok čia.
ir t.t.
Atrodo problema yra sisteminė. Lyg kažkoks sovietmečio bobučiu valdybos palykimas.
Eini pas daktarus su nerimu ne dėl prognozės, o dėl “Specialistų”.
Pastebėsiu, kad privačiose klinikose dažnai dirba jauni ir draugiški žmonės bet dauguma žmonių negali už kiekviena vizitą mokėti 50-150 eurų, kad gautų bent kiek padorų gydytoją.
Mano klausimas būtų, kaip manote, ar jauni darbuotojai yra auklėjami būti tokiais pačiais šaltais, ar visgi yra šansas, kad mūsų sveikatos sistema išlips iš sovietmečio valstybinėse institucijose?
Update:
Vienas iš komentarų paminėjo apie įdomią laisvės TV dokumentiką šia tema. Tyrimą, kaip vyksta mobingai ir kitos problemos gydymo įstaigose. Tikrai rekomenduoju pažiūrėti.
by Snailtailmail
34 comments
Dirbu valstybinėj įstaigoj. Manau kad problema sisteminė – tiek darbo sąlygos, tiek mažos algos, tiek vadovai savo duoda. Tiesiog prisitaikai ir pats tokiu patampi – nes žinai jog art tu stengsiesi ar ne, tiesiog nieko nebus.
Privaciose irgi pasitaiko, nuo zmogaus priklauso. Buvau vedes vaikus akis pasitikrint pries darzeli, tai specialiste buvo i mociutes tinkanti, bei nemokanti visiskai bendrauti su vaikais. Dukra jos bijojo ir buvo prie manes prilipus, bet ikalbinejau leisti ilasinti i akis skyscio to, kad po to patikrintu, tai prasidejo “uzsispyre kaip ozka”, sunui “buk vyras, neverkslenk cia kaip bobos”. Pasakius, kad negalima taip bendrauti ir ypac su vaikais, sako “nepatinka, eikit kitur”
Nemažai privačių įstaigų turi sutartis su ligonių kasa, tokiu atveju pagrindinės paslaugos yra nemokamos, o jei reikia specialistų – gauni siuntimą ir regiatruojiesi per esveikatą. Turiu nuostabų, empatišką, labai konkretų gydytoją ir už vizitus nieko nemoku.
Manau taip bus tol, kol viešasis sektorius nebus konkurencingas privačiam. O čia dar labai ilgas kelias.
Dar geri būna, kur tau pizdi atrašo, kad kažko nežinai. Šeimos gydytoja pasakė sesutei kur užregistruot, kaip supratau ji kažkur ne ten užregino, aš nuėjęs turėjau atklausyt pamokslą, kad ne ten einu su tokia problema. Tai bl, aišku kai jūs čia dirbat, tai viskas akivaizdu, bet aš gal pirmą kartą susiduriu.
Čia yra proto pisimo grandinė, bosas piktas ant vadovų, vadovai išsilieja ant darbuotojų, darbuotojai pikti su pacientais šiuo atveju bendrauja tai taip ir gaunasi manau.
Aš pati gimdžiau neseniai, pirma atvažiavus sako ką čia veiki ar vandenys nubėgo😂 gi tau sąremiai nefiksuojami, seselės budėjusios su mielu noru būtų atsikračiusios manęs 🤣 poto teko grįžti po gimdymo su uždegimu, tai vėl ar siuntimą turi ką čia veiki? Blyn koks siuntimas, man bloga aš po gimdymo tikrink tik🤣🤣 reziume prakniso protą, kad maitinu mišriai ir todėl ir būna vaikai autistai (toks WTF buvo tuo momentu) Gailiuosi viena, kad tuo metu tik galvą linkčiojau ir neatsikirtau. Bet su tokiu bendravimu stresinėje situacijoje susidūrus, tas streso lygis dar labiau pakyla, pradedi savim nebepasitikėti galvojo ar tikrai viską gerai darai. Tik po laiko susivoki, kad ant kažkokių pyzdų papuoli
1. Varginantis darbas dar tave padaro apatišku kitiems
2. Sovietizmo liekanos galvoje
3. Kartais, kai esi gydytojas, patyręs/matęs tūkstantį baisių/šlykščių dalykų, tu jiems tampi nejautrus ir kitų verkšlenimas gali atrodyti juokingas: “ko čia zyzi, tai tik atviras lūžis”
4. Kai sukiesi toje sistemoje, daug funkcijų kas tampa savaime suprantama ir “naujokų” ligonių nesigaudymas medicinos sistemoje gali nervinti: “taigi viskas paprasta, kaip gali nesuprasti, kaip veikia e sveikata” (nesvarbu, kad pacientas pas gydytoją nueina gal kartą per 2 metus, todėl ir nežino visos “virtuvės” kas ir kaip)
Pažįstamas jausmas. Ateini pas gydytojus ir jautiesi kaltas, kad sutrukdei ponui dieną..
Man atrodo šitas “ugdymas” prasideda nuo pat universiteto. Yra juk ir Laisvės TV padaryta laida kaip elgiamasi su žmonėm, be to iš draugų, kurie studijavo irgi pakankamai istorijų girdėta. Be to, manau nemažai žmonių kurie renkasi tą profesiją, nes prestižas, nors realiai nelabai jie ten nori ir geriau būtų jei ten jų nebūtų.
Aišku, darbo sąlygos, atlyginimas, išprotėję vadovai ar kolegos neabejoju duoda savo. Šiaip bendrai paėmus situacija Lietuvoj su medicinos sektorium tikrai yra bloga.
Problema nebutinai su senesniais gydytojais. prisirases antakalbio poliklinikoj. Tai per mazdaug 10 metu pakeiciau 4 gydytojus.
Pirmas, fainas, bet isejo kitur.
Antra faina, bet isejo dekretiniu ir mane perkele pas kita gydytoja ir ten paliko.
Trecia, jauna, bet kazkokia tragedija, po to kai nenorejo pratesti biuletenio, nes tyrimai jau gan geri ir px kad temperatura visdar nekrenta, nutariau persirasyti pas kita gydytoja.
Ketvirta, dar karta tebuvau, bet atrode maloni, normali gydytoja
Paskutini karta kai teko lankytis valdiskoje gydymo istaigoje del skrandzio skausmo – viso susitikimo metu mete gydytoja ir ‘sesute’ bajeriukus koks as baltas viduryje vasaros ir kaip reiketu iseit i lauka dazniau.
Abejos jaunesnes nei 50, bet atrodo minimum 65, rudumas veido toks, kad tarp zmoniu tikrai galetu kilti diskusija del ju rasiu, bet pasirodo as cia durnelis, kad saules krema naudoju.
Nuo tada tik privaciai, bet ir privaciai bent pora atveju esu apturejes kur literaliai apvogtas pasijauciau. Pvz, apsilankymas pas LOR specialiste @ Hila, Grybo g, Vilniuje. Apziura/apklausa uztruko maziau nei 2min, issiunte pas kita gydytoja, nes ale problemos kitur, israse saskaita 100EUR~ uz tas 2min.
Nuejus pas nurodyta kita gydytoja ir atlikus tyrimus vis del to buvo nuspresta, kad butent LOR specialistas turetu gydymu uzsiimti.
Taip, todėl kad dauguma ten dirbančių ir yra iš sovietmečio – prarasta visom prasmėm karta. Man 38, mane dažnai vemti verčia mano tėvai su savo požiūriu….. Deja, viskas keisis tik išmirštant šiai sugadintai kartai…
As santaruose lankausi tai daug jaunu visi malonus. Vel kad seni specialistai atbuke manau normalu as toki darba dirbciau irgi visus kaip i mesa ziureciau. Nesupykstu jei galveles nepaglosto. Privaciose fun daktarystes kaip is pornhub malonios tik daznu atveju bukos kaip batu aulas ir dirba kad kuo dagiau pinigu isdiagnozuoti.
Siūlau tiesiog persirašyt į privačia kliniką ir jie suteiks paslaugas, kurios bus kompensuojamos ligonių kąsų. Vien dėl tų sovietinių bobelių ekstrasenčių nebeinu į valstybines klinikas
Yra tekę sutikti įvairių specialistų. Kartais tikrai nuoširdžių, kurie deda pastangas. Kartais tokių, kuriem visiškai vienodai ar man padės. Dažniau į viešas gydymo įstaigas einu, bet būna ir privačiai. Kompetencija taip pat ne visada su žmogiškumu koreliuoja. Amžius taip pat.
Kažkiek uždūchinti sistemos su daug spaudimo, daug darbo ir mažai pinigų.
Kažkiek tai “sovietmečio bobučiu valdybos palykimas” nes ten literaliai sovietmečio bobutės. Tada taip ėjo.
Ne visi mėgsta mokytis ar supranta prevencinę mediciną. Vaistų išrašyti, paskirti gydymą ar operuoti gali kai problema rimta, bet nepadės jos išvengti.
Iš kitos pusės, daug daktarų užpisę žmonės, kurie prašo tabletės ir nenori dėti pastangų sveikiau gyvenant.
nes šudina alga gauna kai mokinosi 10 metu, tai depresija ir pyktis
Negalima visko nurašyti tik mažam atlyginimui ir prastom darbo sąlygom.
Tiesa ta, kad sveikatos sektorius yra bene paskutinis sovietizuotas sektorius, dirbantis pagal kalėjimo panetkes su visais verchais, gaidžiais ir pan. Geriausiai tokią managmento sistemą apibūdina sovietinės armijos diedovčyna: aš duchinu tave, tu duchini kitą.
Jie taip elgiasi, nes yra nebaudžiami, juos per mažai veikia privataus sektoriaus konkurencija. Kodėl “Maximoje” man kasinininkė gali išspausti ‘geros dienos’ ar “Senukuose” atlėkti berniukas su ‘gal galėčiau jums kuo nors padėti?’. Pabandykit pabendraut privačiame sektoriuje taip, kaip bendrauja tos bliaunančios bobos poliklinikose — lėksit iš darbo nesibaigus bandomajam.
P.S. Varžtus ir sūrelius pardavinėt, žinoma, ne tas pats, kas gydyti žmogų, bet galima sugalvot ir kitų palyginimų: policija, ugniagesiai ir pan.
Nepamirskim, kad dalis pacientu irgi lohai, kurie gadina nuotaika ir motyvacija.
Paskutini karta, reikejo pas chirurga apziurai. Atejau su taloniuku, anksciau, vyko veiksmas, ten ar vaika ar kazka perrisinejo ir uztruko. Sesele isejo pasake, kviesim pagal pavardes, nes uzsitese.
Tai duris atidaro ir vienas usuotas dede vis bando brautis, sako gi palaukit pakviesim, rodo jis taloniuku gi mano laikas, Sesele rodo I mane o jo jau laikas 20 min. Kaip praejes ir nieko.
Vel durys atsidaro, vel jis lenda ir taip kelis kartus, kol sesute pasake, kad tau gal pas galvos ar ausu daktara reikia.
O kad ateina senis ar boba ir tiesiog rekia ant kokio darbuotojo, tai as matau, kas 2 karta.
Tai jeigu matai, kad elgiasi, kaip gyvuliai, ipranti elgtis, kaip su gyvuliais.
Manau čia jau labiau nuo žmogaus priklauso. Yra kur tekę sumokėti už chirurgo konsultaciją, o gydytojas tik pizdavojosi, kad ieškau ligų. Dar gyrėsi kitiems. Yra buvę atvėjų kai ligoninėse net rimtai nežiūri, ir tai dauguma atvejų, bet yra pasisekę vieną ar kitą kartą pas geresnį patekti
Dirbu valstybinėje ligoninėje ir pati esu buvusi pacientė, tai mano pastebėjimai tokie.
Dažniausiai grubiai elgiasi vyresni darbuotojai (yra ir jaunų išimčių, žinoma) ir šaltesnis yra personalas, kuris daugiausia filtruoja pacientus namo ar į kokį skyrių. Manau, kad priežastys yra kelios, bet svarbiausia, kad šlykščiai elgdamasis tu nerizikuoji darbo vieta. TAip tavo puslapis internete kokiam pincete gali raudonuoti nuo skundų, bet tik tiek, iš darbo neišlėksi, ypatingai jei esi daug pasiekęs gydytojas. Kažkaip net galvoje prisiminiau daktaro Hauso pavyzdį.
Bent jau mano įstaigoje nuolat jaučiamas bjaurus ‘valdžios’ gręžimas, komentarų sulaukiame tik jei padarome ką nors blogai, daug negatyvių naujienų, per daug išnaudojame priemonių, jei kuriame nors skyriuje įvyko konfliktas, apie tai primenama ir išgrežiami visi skyriai. Manau, kad mūsų vadovas neturi elementarių komandos vadybos įgūdžių ir išpila visą š, kas kliuvo jam ant žemesnių darbuotojų. Retas kuris darbuotojas jaučiasi laimingas ir motyvuotas stengtis.
Likęs gyvas ir priimtinas paternalistinis paciento ir mediko modelis, čia jau daugiau apie vyresnius kolegas kalbant. Santykyje jie yra įpratę, kad pacientas yra ne lygiateisis paslaugos gavėjas, o žemesnis prašytojojas, nelaimėlis, kuriam yra vykdoma malonė. Bet esu susidūrusi ir su visiškai priešingu atveju, kad medikas neturi jokios teisės ir priemonių apsiginti nuo agresyvių pacientų, valdžios ir pažįstu kolegų tupinčių pagiežingos aukos vaidmeny.
Kaip pacientei yra tekę susidurti su įvairiais medikais, bet patirtis daugiausia maloni, nes pati esu užsispyrusiai mandagus žmogus. Ai, dar fun fact, kartais dokumentuose rašomas ne tik socialinio draudimo statusas, bet ir darbovietė ir pareigos. Esu pastebėjusi, kad vyresni kolegos į tai labiau atkreipia dėmesį ir keičia bendravimą, jei pacientas yra medikas, teisininkas, kokios nors valdančiosios institucijos darbuotojas. Labai primena sovietizmą.
Ir pabaigai, tai ir asmenybės dalykas ir situacija tikrai gerėja su jaunaisiais medikais. Norėtųsi geresnės vadybos, atsakomybės ir kad žmonės nepasiduotų senai sistemai, bet tai priklauso ir nuo to kiek stiprios tavo moralinės vertybės. Aš suprantu, kad žmonės gulasi į ligoninę nežinodami, išsigandę, diskomforte ir žinau, kad informacija, šiltas bendravimas yra svarbi gydymo dalis.
Sovietinės šiukšlės + nemotyvuojantis atlyginimas + kyšio laukimas.
Na ir nuo savęs galiu pridėti, kad darbas yra nepakenčiamas. Baigiau mediciną ir paskui iki išeidamas iškenčiau 2 metus, per tą laiką ir pats pradėjau nekęsti pacientų.
Kadangi nuo paauglystės turiu problemų su nugara, tai labai dažnai apsilankius pas gydytoją tenka girdėti “jauna esi, nieko tau čia negali būti”, vienas iš vis nužudė su “jei pas mane dar savo kojom atėjai, tai nieko čia tau dar”, reiškias, kad kai būsiu visai susirietus ir nebegalėsiu paeit, tada jau galėsiu kreiptis, kai aišku jau bus nepataisoma žala, nors ir dabar jau kartais taip būna. Tik su jaunais gydytojais gera patirtis ir rūpinimasis, bet baisu, kad ir jie ilgiau padirbę tokioje aplinkoje taps tokie pat surūgeliai ir po*uistai.
[deleted]
Labiausiai užpisa kai stora daktarė sako mesk svorį 😀
Na iš artimos aplinkos turiu žmogų, kuriam teko dirbti valstybinėse ligoninėse ir minėjo, kad nemažai klientų tikrai sugadina diena, nors ir stengiesi būti taktiškas, tačiau matyt per tiek daug metų kitus irgi užknisa ir todėl vyresni jau nebeturi tokios kantrybės ir išsilieja.
Aišku, prie to ir algos prisideda, krūvis. Nes privačiose tikrai labiau adekvatūs žmonės lankosi ir tuo pačiu tempas būna ramesnis.
Visad atsiranda gudručių pacientų, kurie tai landžioja prieš kitus, tai skundžiasi be perstojimo ir dar vos ne bando įrodyt, kad geriau žino nei gydytojas.
Man kažkaip nepasitvirtino šitas, kiek esu turėjęs gydytojų, visi buvo malonūs ir profesionalūs.
Sakyciau, 50/50 dalis tikrai normalus padedantys zomes. Yra teke net ir su tais “nedraugiskais” visai normaliai pasisneketi po poros vizitu.
Daug pacientu suvercia visas savo gyvenimo bedas. Po 12 valandu klausimo kokie visi vagys, kokia medicina bloga, kodel daktarelis reikiamu vaistu neisraso, kodel negydo”taip kaip reikia” nevisi gali draugiskai sutikti kita zmogu, izengusi pro duris.
Mano mama yra vaikų gydytoja (pediatrė). Ir vienintelis dalykas iš visų, kuris ją priverčia būti nemalonia su pacientais, yra patys pacientai. Kartais ji grįžta namo ir tiesiog pasako tiesiai šviesiai: aš nekenčiu žmonių. Skamba komiškai, bet nesuvokiama, kokie šlykštūs žmonės gali būti ir dažniausia yra. Ir įdomiausia tai, kad šlykštūs žmonės yra būtent jaunoji karta, jaunieji tėvai, kurie be jokių priežasčių atėję drasko akis, žemina gydytojus ir į juos literaliai žiūri kaip į pardavėjus parduotuvėje, o ne padėti jų atžalėlėm pasiruošusius specialistus, LABAI dažnai pakelia balsą, grasina. O beje, su visa pagarba ir meile jiems, bet nuo karo pabėgę ukrainiečiai yra dar kitame šlykštumo ir įžūlumo lygyje. Tikrai mamą suprantu, ir natūralu, jog kad ir koks malonus kitas pacientas ateis, jei jis ateina po šlykštynės, tu tiesiog nebeturi vilties, jėgų ir elementaraus noro būti malonus. ir tai galioja tiek viešose, tiek privačiose įstaigose. Jau daugybę metų stengiuosi būti kiek įmanoma neproblematiškas pacientas
Iš mano patirties buvo, kad naktį prakamavo pilvo skausmai, tai nusprendžiau grįžti namo ir aplankyti savo šeimos (pas kuria lankausi nuo vaikystės) gydytoja. Pakeliui namo pasidarė labai silpna ir vos nenualpau. Tai galiausiai pasiekus namus ir nuėjus pas gydytoja sulaukiau tokio atsakymo – tu simuliuoji. Nedarė jokių tyrimų, nieko. Nuo to laiko persirašiau į kitą poliklinika, bet ir tai vengiu lankytis visose gydimo įstaigose.
Kaip čia labai dažnai pasitaiko, čia labai jaunatviškas požiūris į problemą. Pati problema aišku egzistuoja, bet čia neprieko sovietmetis ir tik biškį daktarų amžius. Esmė kad ta kai bent kiek patirties gyvenime gauni, pamatai kad absoliučiai visiem ant taves px. Tikiesi kad profesijos kaip daktaras ar policininkas tipo daugiau atskomybės, prestižo, tai “geresni” žmonės dirba, bet žmonės visur tokie pat.
Ypač srityse kur daug reikia dirbt su žmonėm ir per mėnesį keliasdešimt ar kelis šimtus pamato. Netai kad labai noriu gint tokius daktarus, bet matyt ir norint sunku visiem empatijos ištraukt, ypač kai kas antras eina nesamoningom “ligom” nes pasiskaitė ką facebooke ir išsigando kad kažkas paskaudejo 15 min per mėnesį.
Ne atsitiktinumas kad “gražiai” su klientais elgemasi profesijose kur kažką bando parduot, iškišt, kur kalbančiam asmeninė nauda. Įskaitant visas privačias klinikas. Kultūra visada kažkur kažkiek keičias, bet idėja kad čia šitos problemos dėl sovietmečio tai tiesiog absurdas. Kad ir kiek debilai rusai būtų, didžioji dalis problemų pasauly egzistavo prieš juos.
Turiu moteriškų, ginekologinių problemų ir kai buvau paauglė dažnai eidavau pas gydytojus, kol išaiškino, kas man yra. Mano mieste ginekologė pamačius mane vėl kažkelintą kartą tokį numetė : “ooo, vėl tu, (mano pavardė)”. Tai kaip man jaustis. Sorry, kad ne viskas ok su mano kūnu?? Ir dar daug panašių patirčių esu turėjusi su įvairiais gydytojais, nežinau,čia tikrai sisteminė problema.
Iš kitos pusės suprantu ir gydytojus, dauguma jų pervargę ir pan., bet išsilieti ant nieko dėtų pacientų kaip ir nereikėtų..
Labai įdomu, kur susidūrei su tokiomis situacijomis. Turiu sveikatos būseną (nesinori sakyt problemą), dėl kurios reguliariai turiu tikrintis ir kas 2-3 mėn. reikia turėt vizitus pas gydytojus ir nieko panašaus nepastebėjau. Naudojuosi tik valstybės suteikiamomis paslaugomis, jokių privačių ir turiu tik geriausius įspūdžius – jauni, mandagūs, profesionalūs specialistai.
Nemažai pažįstamų gydytojų yra sakę, kad labai daug reiškia ir paciento nusiteikimas. Didžioji dalis ateina labai pikti, pavargę ir irzlūs, tada ir gydytojams nemalonu. Kažkaip stengiuosi atėjęs įnešt truputį šviesos ir pozityvios energijos, tai panašu, kad gaunu tai atgal su kaupu.
Kolegė jau išsakė viską ir belieka pritarti. Ir su manim, jauna rezidente, vyresni kolegos elgesėsi kaip su šiukšle ir su pacientais panašiai. Mobingas, savižudybės, girtuokliavimas, amžinas pervargimas, nepasitenkinimas, išsiliejimas ant artimiausios aplinkos.
O dabar pakalbėkim apie ligoninėje dirbantį pagalbinį personalą, pvz slaugytojų padėjėjas, kurios keičia pampersus, maitina, maudo, varto žmones. Už minimumą. Ateina ryte padėjėja ir ji viena 15-ai dviviečių palatų. Tarkim 15 žmonių iš tų 30 nenueina į tūliką. Na arba mažiau arba daugiau, kartais ir nė vienas nenueina. Tai ryte reikia paverst ant šono storą žmogų ir iš šiknos raukšlių išvalyti šūdus, ir taip dešimtis kartų. Už minimumą. Tai jei galėtų dirbt maximoj, sandėly ar bet kur kitur – dirbtų. Tikrai ne grietinėlė susirenka į šitas darbo vietas. Yaęptingo agresyvumo lietuvių kalbą prastai mokančios, Uspaskį mylinčios senmergės. Ir su pacientais jos bendrauja (vieno senuko dukrai pasakė, kad jei jį guldys koridoriaus gale tai neis ir nekeis jam papmersų, o koridoriaus priekyje turėjom vietą tik prie labai neramaus, šaukiančio dieduko).
Na ir sakyk ką nori, bet žmogaus psichika yra labai paprastas dalykas – laikyk žmogų ilgai tarp piktų, irzlių, agresyviu, amžinai burbančių žmonių ir ta nuotaika galiausiai sugenda ir pats imi pamažu raganėt.
Dar yra tokia pacientų grupė kurie ***žino geriau*** už daktarą, nes matai prieš ateinant jie ***pasidomėjo*** ir jiems reikia būtent to ar ano, nes matai jie ***pasidomėjo***.
Vieną neurologę miesto feisbuko grupėj keikė nes “labai arogantiška”. Man pas ją patirtis ltik teigiama, prfesionali daktarė neužsiimanti tai saldžiais pizdielinimais, radikulitą man nustatė (specifinis toks buvo, į koją nueinantis) labai greitai, vos pora prisilietimų prie nugaros patikrinimui kiek skauda praktiškai parvertė, tai dar ir užsikirtusio kompakto diskoteką MRT triūboj išrašė. Panašūs atsiliepimai, tam portale pacientų, buvo ir apie dar vieną daktarą pas kurį gan dažnai tenka lankytis ir kuris man vieną bjaurią ligą išgydė. Nors galbūt toks konkretesnis bendravimas man yra priimtinas ir nesureikšminu griežtesnio žodžio, dažnai viską juokais nuleidžiu, o kiti nori kad juos kaip per filmus aptarnautų, ten krūvos nereikalingų tyrimų ir aptarnavimo tarsi kažkoks auksinis pacientas būtų 🙂 Nes jie matai ***pasidomėjo***.
Tiesa buvo atvejis kad išėjau visas įsiutęs iš kabineto, po to kai pasiūlė “ramunėlių arbatos išgert ir mažiau nervintis”, nors atrodžiau kaip iš gaisro išlindęs, o vaistai išrašomi dar blogiau darė. Tai vat tas antras paminėtas daktaras ir išgydė. Jei gerai pamenu maždaug taip pasakė: sąnariai pažeisti PsA, pats irgi matai kaip atrodai, yra gydymas, pavojingas, po vaistų gali pykint, gali ir numirt. Šitoj vietoj leptelėjau “tik tiek? tai čia nieko blogo dar nepasakėt”. Pasijuokėm, padarė tyrimus ir vat jau treti metai kaip “skūra nebesilupa” tiesiogine to žodžio prasme.
​
O vat iš jaunų daktarų susilaukiu daugiausiai priekaištų kad kaip čia toks apsileidęs, neprisižiūri. Tai užtenka pasakyt “nėra iš ko ir dėl ko”, daugiau nebeaiškina. Nepagalvok kad esu marozas, ne, mandagus esu, gal net per daug, tiesiog jei nereiktų dėl kokios pažymos, ar vaistų tai net nesilankyčiau pas juos, pakenti ir praeina. Kas blogiausio gali nutikt? 😉