Klimatologas Justinas Kilpys komentavo, kad šią savaitę laikysis šalti orai ir dienomis temperatūra pakils iki 11–13 laipsnių šilumos, bet naktimis vis dar sulauksime šalnų. Jų intensyvumas priklausys nuo regiono.
„Tad ūkininkai ir daržininkai turėtų sekti savo miesto orų prognozes ir pasitikrinti, ar nebus stiprių šalnų“, – sakė jis.
Klimatologo teigimu, šis pavasaris yra labai permainingas. Kovas ir balandis buvo labai šilti.
„Kovo mėnuo buvo antras pagal šiltumą apskritai kada nors fiksuotas Lietuvoje. Balandis irgi, panašu, bus bent jau tarp penkių šilčiausių. Gali būti irgi, kad pateks į antrą arba pirmą vietą pagal šiltumą.
Gegužė prasidėjo šaltai ir panašu, kad ši ir kita savaitė bus vėsios. Gegužės pabaigoje [temperatūra] numatoma artima normai.
Vidutinė gegužės temperatūra yra apie 12-13 laipsnių. Panašu, kad bent jau gegužė gali būti artimai normai arba net šiek tiek vėsesnė“, – aiškino J. Kilpys.
Visada gali būti anomalijų
Jis taip pat komentavo, kad XX a. šalnų pasitaikydavo iki birželio mėnesio, o XXI a. paprastai šalnos baigdavosi iki gegužės vidurio.
„Bet visada gali būti anomalijų. Šiais metais gal pavojinga, kad vegetacijos pradžia buvo bent savaite ankstesnė. Paprastai aktyvi vegetacija prasideda maždaug balandžio 10 d., o šiais metais prasidėjo pačioje kovo pabaigoje – kovo 30-31 d.
Kai turime labai ankstyvą vegetacijos pradžią, tai tos vėlyvos šalnos gegužės mėnesį padaro daug didesnę žalą. Ypač tiems augalams, kurie dabar intensyviai žydi“, – pasakojo klimatologas.
Paklaustas, ar šalnos turės kokios nors įtakos žemės ūkio derliui, atsakė, kad sausra gali turėti didesnį poveikį.
„Sausros ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Europos sausrų stebėsenos centras fiksuoja, kad sausros apima maždaug 40 proc. Europos. Didžiojis dalis Centrinės, Rytų Europos ir dalis Vakarų Europos irgi patiria sausrą.
Gali būti, kad poveikis derliams bus ne tik mūsų šalyje, bet ir apskritai didelėje dalyje Europos“, – kalbėjo jis.
Kadangi kovas ir balandis šiais metais sumušė daug šilumos rekordų, J. Kilpys pritarė, kad tai yra ir klimato kaitos padarinys.
„Vienas iš klimato kaitos požymių yra auganti temperatūra. Labiausiai auganti temperatūra yra žiemos ir kovo mėnesio. Tą mes jau stebime pastaruosius 20-30 metų, kad temperatūra sparčiai kyla žiemos mėnesiais ir ankstyvą pavasarį.
Tai labai gerai atspindi ir šių metų tendencijas, kas buvo fiksuota Lietuvoje“, – sakė klimatologas.
Orų prognozė artimiausioms paroms
Trečiadienį vietomis trumpai palis. Vėjas naktį šiaurės vakarų, 7–12 m/s, dieną šiaurinių krypčių, 9–14 m/s, pajūryje gūsiai 15–17 m/s. Žemiausia temperatūra naktį 1–5 laipsniai šilumos, ore vietomis, dirvos paviršiuje daug kur šalnos 0–5 laipsniai šilumos, aukščiausia dieną 7–12 laipsnių šilumos.
Ketvirtadienio naktį lietaus tikimybė nedidelė, dieną didesnėje šalies dalyje trumpas, nedidelis lietus. Vėjas šiaurės vakarų, 6–11 m/s. Naktį daug kur šalnos 0–4, dirvos paviršiuje iki 8 laipsnių šalčio, vietomis oro temperatūra 1–4 laipsniai šilumos, dieną 6–11 laipsnių šilumos.
Penktadienio naktį lietaus tikimybė maža, dieną daug kur trumpai palis, vyraus nedidelis lietus. Vėjas šiaurinių krypčių, 3–8 m/s, pajūryje iki 12 m/s. Naktį daug kur šalnos 0–4, dirvos paviršiuje iki 8 laipsnių šalčio, kai kur oro temperatūra 1–3 laipsniai šilumos, dieną 7–12 laipsnių šilumos.
Hidrologinė situacija
Gegužės 6 d. šalyje stebimas vandens lygio svyravimas, vietomis iki 31 cm per parą.
Numatomas tolesnis vandens lygio svyravimas, daugiausia kritimas.
Vandens temperatūra upėse – 4–13, ežeruose – 7–13, Kuršių mariose – 10–11, Baltijos jūroje – 7–8 laipsniai šilumos.