Erik Murin. Lietuva galėtų tapti biotechnologijų bei kibernetinio saugumo centru

Apie finansines technologijas kalbama daug, nes tai itin madinga rinka, tiesiogiai veikianti beveik kiekvieno žmogaus gyvenimą. Tačiau Lietuva ne ką prasčiau atrodo ir kiek sunkiau visuomenei suprantamoje biotechnologijų srityje. Šios pramonės dydis iki 2030 m. turėtų pasiekti net 3,84 trln. JAV dolerių, o Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, Lietuva pagal investicijų į mokslinius tyrimus ir jų plėtrą intensyvumą šiuo metu yra trečia pasaulyje.

Aktyviau už Lietuvą šiame sektoriuje veikia tik Belgija ir Šveicarija, o tokios šalys, kaip JAV, Norvegija ar Kanada, seka iš paskos. Šiuo metu biotechnologijų startuoliai Lietuvoje kiek skundžiasi investuotojų dėmesio trūkumu, tačiau šioje srityje aktyviau turėtų padirbėti visi – finansinių technologijų rinka irgi savaime netapo populiari. Tad Lietuvai tereikia daugiau dėmesio pritraukiančių renginių, skirtų biotechnologijoms, aktyvios komunikacijos ir garsiau pristatyti savo sėkmės istorijas, kurių netrūksta.

Visi kiti privalumai jau yra – Lietuvos ekosistema biotechnologijų verslams itin palanki dėl dydžio ir kokybės. Mokslo įstaigos vis glaudžiau bendradarbiauja su verslu, įstatymai gana palankūs, o Ekonomikos ir inovacijų ministerija netgi yra išsikėlusi tikslą iki 2030 m. pasiekti, kad Lietuvoje 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) sukurtų būtent gyvybės mokslai ir biotechnologijos.

Kol kas šiek tiek stringama – biotechnologijų rinka sukuria apie 2,5 proc. šalies BVP, ir didžioji dalis šio augimo įvyko dėl pandemijos. Tačiau galimybės čia didžiulės: Lietuvos startuoliai pripažįstami visame pasaulyje, ir nereikėtų atmesti galimybės, kad būtent ši rinka padės atrasti naująjį „Vinted“ ar „Tesonet“.

„Surfshark“ 2023 m. tyrimas parodė, kad Lietuva pagal kibernetinį saugumą užėmė antrąją vietą pasaulyje. „Nord Security“ tapo antruoju Lietuvos startuoliu vienaragiu, o Lietuva dėl geografinės padėties ir patirties šioje rinkoje vaidina gana reikšmingą vaidmenį.

Tačiau Lietuva – vis dar ne JAV, ne Jungtinė Karalystė ir ne Izraelis. Ši maža Baltijos valstybė tikrai turi potencialo tapti stipria rinkos žaidėja, tačiau pirmiausia reikėtų aktyviau investuoti į kibernetinio saugumo specialistų rengimą. Šių specialistų labai trūksta. Skelbimų portaluose nuolat ieškoma tokių žmonių, o siūlomi atlyginimai dažnai gerokai viršija Lietuvos vidurkį, kartais jie siekia net ir 6 tūkst. eurų (prieš mokesčius).

Susidomėjimas saugumu, ypač kibernetiniu, Europoje dabar kaip niekad didelis, tad Lietuva tai turėtų išnaudoti taip, kaip kadaise išnaudojo pasaulio susidomėjimą finansinėmis technologijomis. Galima netgi panaudoti kai kurias tas pačias priemones:

Vien per 2025 m. pirmuosius 3 mėnesius Lietuva patyrė 800 virtualių bandymų įsilaužti – šis skaičius ir toliau tik augs. Šalis išsiskiria skaitmeniniu raštingumu ir geografine padėtimi. Belieka pasinaudoti patirtimi, įgyta tampant finansinių technologijų centru, ir Lietuva be didelių sunkumų galėtų tapti kibernetinio saugumo sostine.