„Ta dalis mokesčių pertvarkos, kuri liečia NT yra akivaizdus pavyzdys, kai iš labai didelio audros debesies neiškrenta jokio lietaus. Yra tikimybė, kad RRF lėšos, kurių, anot finansų ministro, yra apie 90 mln. eurų, gali būti nesuteiktos Lietuvai, kadangi bus nelengva įrodyti, kad įgyvendintas visuotinumo principas“, – „Žinių radijui“ kalbėjo F.Jansonas.
„Politinės valios kitokiems sprendimams šiuo metu nėra. Galima prognozuoti, kad vienas ar kitas NT mokesčio variantas atsidurs Seimo balsavime. Neturiu abejonių, kad jei kažkuris variantas bus priimtas, tai bus tas, kuriuo visiškai neapmokestinamas pagrindinis turtas“, – tvirtino prezidento patarėjas.
Į mitingą prieš NT mokestį eiti nesiruošia
Antradienį prie parlamento rūmų vyks antrasis mitingas prieš NT mokestį, kurį organizuoja aktyvistas Raimondas Šimaitis. Jis anksčiau tikino, kad šis susirinkimas bus labiau simbolinis, kadangi protestuotojus tenkina koalicijos sprendimas neapmokestinti pirmųjų būstų.
„Suprantu, kad antradienio mitingas bus labiau šventinė vakaronė nei mitingas. Suprantu, kad apetitas auga bevalgant, o antras reikalavimas greičiausiai bus nieko neapmokestinti. Jei tai pavyktų, trečias reikalavimas galėtų būti, kad valstybė gyventojams mokėtų už jų NT. Taip galima toli nueiti, bet yra kaip yra“, – ironizavo F.Jansonas.
Valstybės vadovo patarėjas leido suprasti, kad į mitingą eiti nesiruošia, ir tuo pačiu teigė, kad nebeverta kalbėti apie prastą valdžios komunikaciją svarstant mokesčių pakeitimus.
„Jei ten dalins košę, o košės nueis premjeras – gal tiek to atstovavimo ir užteks“, – teigė F. Jansonas, klausiamas, ar eis susitikti su protestuojančiaisiais.
„Neverta dairytis atgal ir spėlioti, kas galėjo būti geriau. Jei pakeliui NT mokesčio pasiūlymas keitėsi 7 kartus, galime suprasti, kad ten daug kas buvo prastai įgyvendinta, bet bent jau vyksta tas procesas. Jei lygintume su idealiu pasauliu, Vyriausybė tikrai galėjo elgtis geriau – labiau pamatuotai, apskaičiuoti ir nesimėtyti į šonus“, – reziumavo Prezidentūros narys.
Mokestį keisti siūlanti Finansų ministerija savo projekte teigė, kad pirmąjį asmens būstą reikėtų apmokestinti mažiausiai nuo 10 tūkst. eurų, o sprendimą dėl konkrečios kartelės ir tarifų intervale nuo 0,1 iki 1 proc. paliekant savivaldybėms.
Tiesa, koalicinė taryba praėjusią savaitę paskelbė, kad šio siūlymo atsisako. Tam pirmadienį pritarė Biudžeto ir finansų komitetas (BFK).
Tuo metu viso ne pagrindinio gyventojų būsto vertes kol kas ir toliau ketinama sumuoti bei apmokestinti nuo 50 tūkst. eurų „grindų“ vienam asmeniui.
Toliau dėl nekilnojamojo turto mokesčio pakeitimų turės spręsti Seimas.
Dabar neapmokestinama riba visiems gyventojų NT objektams siekia 150 tūkst. eurų nuo bendros jų vertės, tarifai – nuo 0,5 iki 2 proc.
Pagal Vyriausybės siūlymą, kurį pirmu balsavimu palaikė Seimas, pajamas iš pirmojo būsto apmokestinimo siūlyta skirti savivaldybėms, mokestį už antrą, trečią ir likusius nekomercinius NT objektus – iki 2030-ųjų skirti į Gynybos fondą.