Bideno nacionalinio saugumo patarėjas nurodė Trumpui tris žingsnius, ką jam reikėtų padaryti dėl Ukrainos
JAV nacionalinio saugumo patarėjas Jake’as Sullivanas / ABIR SULTAN / AFP
Baltieji rūmai patvirtino, kad sustabdė kritiškai svarbių ginklų tiekimą Ukrainai, nors šalis tebėra nuolat puolama Rusijos. Toks žingsnis tik paskatintų Rusiją tęsti karą ir sumažintų teisingos taikos tikimybę.
Tai parašė 46-ojo JAV prezidento Joe Bideno administracijos nacionalinio saugumo patarėjas Jake’as Sullivanas savo straipsnyje „The New York Times“.
Jis pabrėžė, kad dabartinis JAV lyderis Donaldas Trumpas jau kelis mėnesius žaidžia „cinistinį žaidimą“: žiniasklaidos akivaizdoje jis grasino įvesti naujas sankcijas Rusijai, bet niekada to taip ir nepadarė. Trumpas viešai prisipažino, kad galėtų padidinti pagalbą Ukrainai, bet užkulisiuose sustabdė jau pažadėtus tiekimus, pareiškė Sullivanas.
„Visa tai rodo, kad Trumpas nenori daryti spaudimo Rusijai, kad ji baigtų šį karą. Vietoj to jis palieka Ukrainą likimo valiai“, – rašo jis.
Sullivanas paaiškino, kad Ukraina gavo pagalbą iš JAV iš dviejų pagrindinių šaltinių. Prezidento gynybos pagalbos paketai (PDA) apima ginklų perdavimą iš Amerikos karinių sandėlių, kurie papildomi naujomis atsargomis. Tai galiausiai padeda modernizuoti Amerikos kariuomenę. Tuo pačiu metu Ukrainos saugumo pagalbos iniciatyva teikia lėšas medžiagoms įsigyti tiesiogiai iš Amerikos gynybos kompanijų.
Bideno patvirtintas ginklų pardavimas Ukrainai turėtų baigtis šią vasarą. Trumpas nepaskelbė jokių naujų pagalbos paketų, priduria Sullivanas. Dabar dabartinė administracija sustabdė ginklų pardavimą, kuris turėjo aprūpinti Ukrainos kariuomenę oro gynybos raketomis, artilerija ir kita svarbia parama iki kitų metų, teigia autorius.
Sullivanas pažymi, kad Baltųjų rūmų paaiškinimas, kad sprendimas buvo priimtas dėl susirūpinimo JAV atsargomis „neatlaiko kritikos“.
„Tiekimas JAV kariuomenei – pagrindinė sustabdymo priežastis – vykdomas pagal pirkimo sutartis, o ne iš Pentagono sandėlių, ir skiriasi nuo užsakymų JAV kariuomenei. Taigi, tiekimas JAV nesiskiria nuo JAV gynybos eksporto į bet kurią kitą šalį pasaulyje.
Donaldas Trumpas / CHINE NOUVELLE/SIPA / CHINE NOUVELLE/SIPA
Kalbant apie ribotas atsargas, likusias po sumažinimo, Gynybos departamentas naudoja Kongreso lėšas, kad pakeistų tai, ką siunčia, naujais šaudmenimis, taip veiksmingai stiprindamas JAV kariuomenę. Administracija gali nenorėti apie tai kalbėti, bet realybė yra ta, kad prezidentas mažina JAV saugumo pagalbą Ukrainai“, – rašė Bideno nacionalinio saugumo patarėjas.
Pasak jo, toks žingsnis neturi strateginės prasmės, nes Trumpas sako, kad nori skatinti ugnies nutraukimą Ukrainoje. Kyjivas sutiko su tuo, bet Maskva atmetė pasiūlymą. Autoriaus nuomone, Putinas tiki, kad laikas yra jo pusėje – „jis mato, kad Amerikos parama Ukrainai silpnėja, todėl tikisi, kad kuo ilgiau truks karas, tuo jo padėtis mūšio lauke pagerės“.
Kremlius žino, kad Ukraina priklauso nuo Jungtinių Valstijų dėl oro gynybos raketų ir kitų svarbių tiekimų. Todėl, pasak Sullivano, pastarosiomis savaitėmis Rusija aktyviai atakuoja Ukrainos miestus raketomis ir dronais. Putinas nori ne tik išeikvoti Ukrainos atsargas, bet ir išbandyti Amerikos reakciją, rašo jis.
„Norėdamos pakeisti Putino skaičiavimus ir pasiekti tvarias paliaubas, Jungtinės Valstijos turi daryti didesnį, o ne mažesnį spaudimą Rusijai. Turime teikti daugiau paramos Ukrainai, o ne mažiau. Trumpo požiūrio tragedija yra ta, kad Ukraina vis dar gali pasiekti teisingą šio karo pabaigą – su mūsų pagalba. Ukrainos kariuomenė yra galinga kovinė jėga, kuri Rusijai kainuoja nepaprastai daug. Ukrainos gynybos pramonė kas mėnesį pagamina šimtus tūkstančių mirtinų dronų“, – rašo Sullivanas.
Ką turėtų daryti JAV: įvardijo tris žingsnius
Rusijos ekonomika patiria spaudimą. Jei Vašingtonas smarkiai padidintų karinę pagalbą Ukrainai ir sugriežtintų antirusiškas sankcijas, Kyjivas prie derybų stalo būtų stipresnėje pozicijoje. Jei Trumpas nori užbaigti karą bet kokiomis sąlygomis – netgi pavergdamas Ukrainą – „tada jis turėtų tęsti savo dabartinę politiką, t. y. sulėtinti taikos derybas su Putinu ir tuo pačiu metu sumažinti pagalbą Kyjivui“.
Bet jei jis nori kitokio rezultato, jis turi imtis trijų svarbių žingsnių, priduria Sullivanas.
Šie žingsniai apima visų neišmokėtų ginklų tiekimų atblokavimą, naujų pagalbos paketų Ukrainai patvirtinimą ir leidimą Europos sąjungininkams pirkti Ukrainai svarbius ginklus iš JAV.
Vašingtonas taip pat turėtų pasiūlyti Europos Sąjungai konfiskuoti apie 300 milijardų dolerių įšaldyto Rusijos turto Europoje. Šios lėšos galėtų būti panaudotos Ukrainai padėti, priduria S.Sullivanas.
Trečiasis žingsnis, jo nuomone, yra tai, kad D. Trumpas įgyvendintų savo grasinimus sugriežtinti sankcijas Rusijai. Įgyvendindamos šiuos žingsnius, Jungtinės Valstijos galėtų sustiprinti Ukrainos pozicijas ir susilpninti Rusijos, neapsunkindamos Amerikos mokesčių mokėtojų.
„Trumpas bandė pateikti diskusiją dėl Rusijos ir Ukrainos karo kaip pasirinkimą tarp taikos ir begalinių kovų. Tačiau tikrasis pasirinkimas yra tarp tikros taikos, pasiektos remiant Ukrainą veiksmingose derybose, ir netikros taikos, pasiektos tyliai pasiduodant Putinui. Nepaisant visko, kelias į tikrą taiką vis dar yra atviras. Trumpas privalo juo eiti“, – padarė išvadą Jake’as Sullivanas.
Primename, kad „Politico“ pranešė, jog JAV sustabdė tam tikrų ginklų tiekimą Ukrainai. Anot BILD, JAV raketų atsargos Ukrainoje turėtų užtekti iki vasaros pabaigos. Tada situacija gali tapti kritiška.
Valstybės departamentas teigia, kad šis sprendimas nereiškia visiško karinės pagalbos nutraukimo. Anot spaudos sekretorės Tammy Bruce, tai „vienas aspektas, viena situacija, vienas įvykis, kuris pasikeitė“.
Kai kurie žiniasklaidos šaltiniai pažymėjo, kad pristatymų sustabdymas paveikė netgi tuos ginklus, kurie jau buvo Lenkijoje. NPR reporteris Tomas Bowmanas, kuris rašė apie Pentagoną, teigė, kad Lenkijoje yra įstrigę daugiau nei 90 AIM ir 30 „Patriot“ raketų (PAC3MSE). Taip pat yra įstrigę ir kiti svarbūs ginklai.