Lietuva pirmauja tarp Baltijos šalių
„BestBrokers“ tyrimas atskleidė, kad Lietuva pirmauja tarp Baltijos šalių pagal minimalų darbo užmokestį. 2025 m. Lietuvoje minimali mėnesinė alga (MMA) siekia 1038 eurus neatskaičius mokesčių – tai 12,34 proc. daugiau nei 2024 m.
Šiuo metu Lietuva gana ženkliai lenkia kitas Baltijos šalis: MMA Estijoje siekia 886 eurus neatskaičius mokesčių, o Latvijoje – 740 eurų neatskaičius mokesčių, tad atotrūkis nuo Lietuvos atitinkamai sudaro 152 ir 298 eurus.
Pixabay.com nuotr./Eurai
Latvija ir Estija išsiskiria ne tik mažesne minimalia alga, bet ir nuosaikesniu jos augimu. Estijoje minimalus darbo užmokestis nuo 2024 m. augo tik 8,05 proc., o Latvijoje – 5,71 proc. t. y. daugiau nei dvigubai mažiau nei Lietuvoje.
Palyginti su kitomis Europos šalimis, Baltijos šalys, ypač Latvija, išlieka žemesnėse minimalaus darbo užmokesčio reitingo pozicijose, tik Lietuva peržengia 1000 eurų ribą.
MMA mažesnis tik keliose šalyse, pavyzdžiui, Vengrijoje ir Bulgarijoje, kur minimalus darbo užmokestis vis dar svyruoja nuo 500 iki 700 eurų.
Vertinant vidutinį valandinį darbo užmokestį sostinėse, situacija panaši: Vilnius, anot „BestBrokers“, pirmauja Baltijos šalyse – 12,98 euro per valandą, po jo seka Talinas (11,96 euro), o Ryga gerokai atsilieka – tik 8,04 euro per valandą.
MMA augimas nėra panacėja
„Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas pabrėžia, kad Lietuva ne tik patenka į ES šalių dešimtuką pagal minimalų atlyginimą, bet ir yra tarp lyderių pagal jo augimo tempą.
„Tiek pagal minimalų darbo užmokesčio dydį, tiek ir pagal jo augimo tempą atrodome įspūdingai“, – mintimis dalijosi ekonomistas.
N. Žilinskaitės nuotr. /Aleksandras Izgorodinas
Tačiau, anot jo, toks MMA augimas nėra panacėja. Valstybė, didindama MMA, tarsi skatina gyventojų perkamosios galios augimą, tačiau spartus MMA augimas taip pat ženkliai prisideda prie Lietuvos infliacijos.