„Investuok Lietuvoje“ vadovas Elijus Čivilis praėjusią savaitę pastebėjo, kad šiemet fiksuojamas iki šiol neregėtas reiškinys – potencialūs investuotojai įšaldo investicinius gamybos projektus Lietuvoje.
Tai lėmė, kad pirmąjį pusmetį Lietuva pritraukė tik 15 mln. eurų vertės naujų tiesioginių užsienio investicijų – 16 kartų mažiau nei pernai tuo pačiu laiku. Palyginimui, 2024 metų pirmąjį pusmetį Lietuva pritraukė 236 mln. eurų.
„Konkurencinė aplinka nėra mums palanki“, – konstatavo E.Čivilis.
PLAČIAU SKAITYKITE: Užsienio investicijos Lietuvoje smuko 16 kartų: kas vyksta?
Šiemet pritrauktų investicijų skaičius buvo net mažesnis nei prieš 10 metų – 2015 metais per pirmąjį pusmetį į Lietuvą atėjo 42,24 mln. eurų vertės naujų tiesioginių užsienio investicijų. O vertinant viso dešimtmečio rezultatus matyti, kad į tiesioginių užsienio investicijų duobę buvome patekę 2018–2020 metais – nuo to laiko srautai sparčiai augo.
Lietuva nėra palankiausia šalis investicijoms
Užsienio investuotojus vienijančios asociacijos „Investors‘ Forum“ vykdomasis direktorius Vytautas Šilinskas sako, kad Lietuva pirmą kartą per ilgą laiką nebėra investicijų traukos centras.
„Konkurencinis patrauklumas yra sumažėjęs. Pirmą kartą per daugelį metų daugiau kapitalo paliko Lietuvą, negu atvyko į Lietuvą. Tai jei daugybę metų buvome investicijų magnetas ir investicijos plaukė į Lietuvą, šito mes nebeturime. Išvykusios sumos nebuvo didelės, bet tai gali būti lūžis istorijoje“, – portalui kalbėjo jis.
Gretos Skaraitienės / BNS nuotr./Vytautas Šilinskas
Kad Lietuva nebėra palankiausia šalis investicijoms, sako ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
„Jei žiūrėtume pagal bendrąjį vidaus produktą (BVP), mes tikrai nesame lyderiai. Europos Sąjungoje daugelis kitų šalių lenkia mus. Pavyzdžiui, 2023 metais Nyderlanduose sukauptų užsienio investicijų vertė (TUI) siekė 319 proc. BVP, Airijoje – 255 proc. BVP, Estijoje – 98 proc. BVP, o Lietuvoje – tik 48 proc. BVP.
Europos Sąjungos (ES) vidurkis tais pačiais metais buvo 84 proc. BVP. Net Latvija jų sukaupė daugiau – beveik 64 proc. BVP“, – teigė pašnekovas.