AFP/ „Scanpix“/Rusijos įtaka Malyje
Afrika Kremliui siūlo mažos rizikos ir didelio pelno teatrą, kuriame galima destabilizuoti NATO pietinį flangą, palaikyti karo ekonomiką ir iš anksto dislokuoti karinius išteklius, jei kiltų platesnio masto konfliktas su NATO partneriais ir jų sąjungininkais, rašo analitinio Europos politikos analizės centro ekspertas Michaelis Albanese’is.
Jis priminė, kad Libijoje Rusijos pajėgos įsitvirtino tokiose oro bazėse kaip Al-Khadimo ir Jufros, o jos savo ruožtu suteikia Maskvai nuolatinę starto aikštelę Viduržemio jūros regione. Žlugus Sirijos Basharo al Assado režimui ir žlugus bazei Tartuso uoste, bazės Afriko įgijo dar daugiau reikšmės.
Tuo pačiu metu Malyje ir Centrinės Afrikos Respublikoje Rusijos pajėgos užtikrina abiejų režimų saugumą mainais į kasybos leidimus, sudarytus aukso, deimantų ir kraujo sandoriais.
Išteklių stokojantis Kremlius, atkirstas nuo Vakarų rinkų, remiasi Afrika ne tik dėl diplomatinės optikos, bet ir dėl pelningų žaliavų, pastebėjo analitikas.
Rusijos samdinių grupės „Wagner“ sukurti tinklai, kuriuos dabar valdo Maskvos žvalgybos tarnyba (GRU), per fiktyvias bendroves, „šešėlinį“ laivyną ir tarpininkus prekiauja tauriaisiais metalais ir angliavandeniliais, kad sankcionuotas prekes paverstų pinigais karui Ukrainoje.
„Kremliaus strategija Afrikoje silpnina Vakarų įtaką trapiose demokratijose per dezinformacijos kampanijas, ginklų tiekimą ir karines partnerystes. Kai Nigerio perversmo metu Niamėjuje pasirodė Rusijos vėliavos, tai nebuvo spontaniškas veiksmas, jos buvo iš anksto paruoštos“, – rašo straipsnio autorius.
Liepos 18 d. Jungtinė Karalystė sankcijas taikė septyniems GRU pareigūnams, susijusiems su sabotažu ir piktavališkais veiksmais Europoje ir Afrikoje, pabrėždama didėjantį susirūpinimą, kad Kremliaus veikla yra suderintos pasaulinės kampanijos dalis.
„Rusijos operacijos Afrikoje nėra tik siekis kurstyti nestabilumą ar pasipelnyti iš išteklių gavybos, jos taip pat yra ilgalaikio plano dalis, kuriuo siekiama paversti šį žemyną fronto linija pasaulinėje konfrontacijoje su Vakarais“, – pažymėjo M.Albanese’is.
Atvirų šaltinių nuotr./Malyje pastebėta didelė Rusijos karinės įrangos siunta.
JAV pareigūnai įspėjo, kad Rusija netrukus gali pradėti koordinuoti savo karinius veiksmus su Kinija, siekdama atidaryti kelias konfliktų zonas ir priversti JAV bei jos sąjungininkus išskirstyti dėmesį, išteklius ir spręsti krizes visame pasaulyje.
Šį nuogąstavimą pakartojo ir NATO vyriausiasis vadas Europoje generolas Alexusas Grynkewichas. Jis įspėjo, kad Aljansas turi pasirengti vienu metu vyksiantiems konfliktams Europoje ir Ramiajame vandenyne, pabrėždamas galimybę, kad Maskva ir Pekinas gali koordinuoti kampanijas jau 2027 m.
Straipsnio autorius aiškina, kad dėl šios priežasties Vladimiras Putinas atsisakė sumažinti Rusijos įtaką Afrikoje, netgi nepaisydamas milžiniškų nuostolių Ukrainoje: „Kremliui ruošiantis platesnei konfrontacijai su NATO, Afrika rengiama tapti asimetrinių operacijų, tarpinės eskalacijos ir logistikos sutrikdymo starto aikštele“.
Nuo Sahelio iki Viduržemio jūros Rusijos tarpininkų pajėgos atviro karo atveju galėtų pulti Europos interesus arba blokuoti NATO turtą, pastebėjo analitikas.
„Neatsitiktinai šalys, kurias dabar užplūdo Rusijos ginklai ir kariniai patarėjai, yra įsikūrusios jūrų sąsiauriuose ir energetikos koridoriuose, kurie yra kritiškai svarbūs Europos stabilumui“, – teigė jis.
„GreyZone“/ „Telegram“/„Wagner“ kariai Malyje
JAV ir jų sąjungininkai sureagavo, nors ir lėtai. Tikslinės sankcijos buvo taikytos su „Wagner: susijusioms įmonėms ir pareigūnams, tačiau Rusijos įtaka Afrikoje išlieka nepakitusi.
Be koordinuotų pastangų nutraukti ryšius su bankais, laivais ir tarpininkais, Maskva toliau prekiaus ginklais už mineralus ir autoritarinį stabilumą už strateginę įtaką.
„Rusija Afrikoje nėra pernelyg išsiplėtusi, ji yra įsitvirtinusi. Ir jei Vakarai jos veiklos nelaikys pagrindiniu Maskvos strategijos ramsčiu, o ne šalutiniu trukdymu, problema išplis“, – reziumavo M.Albanese’is.