Signalo trikdžiai yra kasdienybė Rusijos kaimyninėse šalyse, teigia Lietuvos pareigūnai, praėjus kelioms dienoms po to, kai, kaip pranešama, Ursulos von der Leyen lėktuvo GPS buvo sutrikdytas virš Bulgarijos.
„Tarp daugybės priešiškų veiksmų, pavojaus sukėlimas lėktuvui, kuriuo skrido Europos Komisijos pirmininkė, yra aiškiausias šios grėsmės pavyzdys, – sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. – Tai nėra pavieniai incidentai, o sistemingi veiksmai, kurie kelia pavojų civilinei oro, jūrų ir sausumos transportui, taip pat kritinei infrastruktūrai, pažeidžiant Rusijos tarptautinius įsipareigojimus“.
Nors Sofijos ir Briuselio valdžios institucijos pateikė prieštaringus paaiškinimus apie tai, kas sekmadienį nutiko von der Leyen lėktuvui – kai kurie kaltina Maskvą, kaimyninės valstybės jau daugelį metų susiduria su Rusijos hibridiniu karu, pabrėžė Lietuvos ambasadorius ES Nerijus Aleksiejūnas.
„Buvo keletas atvejų, kai dideli laivai atsisakė įplaukti į Klaipėdos uostą“ dėl saugumo priežasčių po to, kai buvo nulaužtas GPS signalas, sakė jis. Tuo tarpu lėktuvų pilotai patyrė „didelį stresą“, kuris paskatino Lietuvos valdžios institucijas pasiūlyti daugiau mokymų, kaip nusileisti tokiomis aplinkybėmis.
„Net šioje srityje dirbantys ūkininkai skundžiasi dėl problemos ir ekonominių nuostolių“, kai signalų trukdžiai sutrikdė sujungtų įrankių, pvz., drenažo sistemų, veikimą.
Pasak Lietuvos Ryšių reguliavimo tarnybos ( RRT), vien rugpjūčio mėnesį daugiau nei 1000 Lietuvos orlaivių ir 33 laivai patyrė navigacijos signalo sutrikimus.
Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Kęstutis Budrys
Tačiau problema apima visą regioną.
Šalia Rusijos esančios šalys ruošiasi dar didesniems iššūkiams, rašo „Politico“. „Matome tendenciją, kad Rusija investuoja daug daugiau į šią veiklą“, – sakė N.Aleksiejūnas, atkreipdamas dėmesį į pastaraisiais mėnesiais padidėjusį suklastotų signalų skaičių iš Rusijos anklavo Kaliningrado.
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Nerijus Aleksiejūnas
RRT duomenys rodo, kad vasario mėnesį šių šaltinių buvo trys, o rugpjūčio mėn. – jau 29. „Šie šaltiniai turi gana didelį veikimo spindulį ir gali paveikti teritoriją“, kuri siekia iki 400 km, – pridūrė jis, nurodydamas, kad, pavyzdžiui, Berlynas yra pavojuje.
Dėl to GPS signalų trukdymas ir klastojimas tampa Europos problema, kuri apima ne tik Baltijos regioną. Rusija „kuria technologijas, kurios bus naudojamos prieš mus. Ne tik prieš Lietuvą, Latviją ir Estiją ar kai kurias kaimynines šalis, bet ir prieš Europą“, – sakė Lietuvos pareigūnas.
Remdamasis kitų ES šalių sostinių parama, Vilnius šį klausimą įtraukė į darbotvarkę praėjusių metų birželį, siekdamas sutelkti ES šalis. „Nepakanka tai daryti tik vienoje Europos dalyje. Turime tai daryti kolektyviai“, – teigia N.Aleksiejūnas
„Europos Sąjunga turi reaguoti ryžtingai: taikyti griežtas sankcijas, mobilizuoti tarptautinius veiksmus per Tarptautinę telekomunikacijų sąjungą ir paspartinti investicijas į atsparias technologijas“, – sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras K.Budrys.