Imigracijos nelaikytų problema, jei atvykusieji išmoktų kalbos

Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų partijos (TS-LKD) užsakymu atliktoje apklausoje gyventojų klausta, ar jie sutinka, jog jeigu ilgesnį laiką Lietuvoje gyvenantys imigrantai pradėtų vartoti lietuvių kalbą, imigracija iš esmės nekeltų problemų. Teigiamai ar greičiau teigiamai atsakė 64 proc. respondentų, nesutinkantys ar greičiau nesutinkantys su šiuo teiginiu nurodė 27 proc. respondentų, 10 proc. teigė nežinantys ar neturintys nuomonės.

Į klausimą, kokia apskritai yra jų nuomonė apie kitų šalių piliečių imigraciją Lietuvoje, 43 proc. teigė, kad neutrali, 42 proc., kad ji – neigiama. Teigiamai vertinantys bei neturintys nuomonės šiuo klausimu nurodė po 8 proc. apklaustųjų.

Paklausus, ar, respondentų nuomone, su imigracijos ir imigrantų integracijos tema susijusių problemų sprendimas turėtų būti prioritetininis, ar antraeilis klausimas, atsakymai pasidalijo apylygiai. 43 proc. teigė, kad tai turėtų būti vienas iš politinių prioritetų, 41 proc. – jog tai turėtų būti antraeilės svarbos klausimas, nes yra didesnių problemų kitose srityse. Dar 16 proc. teigė nežinantys, negalintys atsakyti.

Apklausą liepos 18–rugpjūčio 3 dienomis internetu atliko žiniasklaidos planavimo agentūra „Open Agency“, bendradarbiaudama su duomenų rinkimo agentūra „Norstat“. Apklausta 1 tūkst. 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų, paklaida siekia 3,1 proc.

Lietuviškai išmokti norintys užsieniečiai jau trejus metus kiekvieną šeštadienį Vilniuje renkasi į šnekamosios lietuvių kalbos klubą. Jo iniciatorė, daugiau nei penkerius metus imigrantų integracijos srityje dirbanti Lina Blažytė sako, jog viena iš priežasčių, dėl ko imigrantai nepradeda kalbėti vietos kalba – neturėjimas su kuo jos praktikuoti.

„Atrodo keista, kaip galima gyvenant šalyje, kurioje didžioji dauguma gyventojų kalba lietuviškai, neturėti su kuo kalbėtis lietuviškai. Deja, bet atvykę daugelis bendrauja savo tautiečių rate. Ne taip greitai vyksta įsitraukimas į vietinių žmonių artimesnio bendravimo aplinką. Jei atvykę žmonės susikalba su vietiniais anglų ar rusų kalba ir jeigu tai jiems nėra kliūtimi susirandant čia darbą, tada kalbos mokymosi procesas vyksta daug lėčiau“, – teigia ekspertė.

Pasak jos, į Vilniuje veikiantį šeštadieninį lietuvių kalbos klubą ateina ne tik neseniai į Lietuvą atvykę užsieniečiai, bet ir seniai čia gyvenantys, tačiau lietuviškai prasčiau kalbantys žmonės. „Mūsų klube lankosi ir vyresnio amžiaus žmonių, kurie jau daug metų gyvena Lietuvoje, tačiau lietuviškai kalba ne itin gerai, nes tarpusavyje šeimoje kalba kitomis kalbomis. Dėl šios priežasties jie ateina, taip sakant, „pasitreniruoti“, plėsti savo žodyną“, – pasakojo ji.

Ekspertė pastebi, kad imigrantams kalbos žinias tobulinti sunku ir todėl, kad vietos gyventojai skuba pereiti prie lengvesnės kalbos, kuria bendravimas būtų sklandesnis. „Lietuviai labai džiugiai priima besimokančius ir bandančius kalbėti mūsų kalba. Tačiau, pamatę, kad žmogui kiek sunkiau sekasi suprasti ar pasisakyti, daugelis pereina į užsieniečiui priimtinesnę anglų ar rusų kalbą“, – sako L. Blažytė.

Pasak jos, to nereikėtų daryti: „kiekvienas iš mūsų galime būti tas, kuris padeda atvykusiam išmokti mūsų kalbą. Daugiau patys bendraukime su atvykusiais lietuviškai“, – siūlo L. Blažytė.

TS-LKD lyderis Laurynas Kasčiūnas teigia, jog apklausos rezultatai rodo gana palankų gyventojų nusiteikimą kalbos reikalavimų migrantams griežtinimui. „Tai rodo, kad migracija kyla į mūsų visuomenei rūpimų klausimų sąrašo viršutinę dalį“, – sako jis.

Politikas anksčiau yra siūlęs užsieniečiams, norintiems prasitęsti 5 metams išduodamą laikiną leidimą gyventi Lietuvoje, įvesti reikalavimą išlaikyti lietuvių kalbos egzaminą. Lietuvių kalbos lygį turėtų nustatyti Vyriausybė, tačiau tai galėtų būti A2 arba B1 lygis, nes užsienietis per penkerius metus turi pakankamai laiko išmokti valstybinę kalbą.

L. Kasčiūno teigimu, apklausos rezultatai rodo visuomenės palaikymą šiems pasiūlymams, kuriuos opozicinė partija Seimui planuoja pateikti rudens sesijoje.

„Matau visuomenės pakankamai pozityvų nusiteikimą valstybinės kalbos reikalavimų stiprinimui. Aš siūlau įstatymuose įvairiais būdais, įvairiais kampais tai didinti, tiek prasitęsiant laikiną leidimą, tiek tiems migrantams, kurie planuotų į Lietuvą atvykti šeimos susijungimo pagrindu. Manau, kad savo pasiūlymais pataikome į visuomenės lūkestį“, – teigia politikas.

L. Kasčiūno vertinimu, Lietuva privalo jau dabar imtis veiksmų sprendžiant su imigrantų integracija susijusius iššūkius, kad šie procesai nesukeltų problemų ateityje. „Neturime būti tokie, kurie laukia problemos ir po to pažiūrėsime, ką su ja daryti. Mes turime būti tie, kurie, jei matome, kad problema veriasi, gali suskaldyti visuomenę, gali kelti daug problemų, turime dabar sudėti pamatus, saugiklius iš anksto“, – teigia jis.

L. Blažytė savo ruožtu atkreipia dėmesį, jog lietuvių kalbos išmokti siekiantys užsieniečiai susiduria su iššūkiais: nemokamų lietuvių kalbos kursų yra per mažai, jie labai fragmentuoti, trūksta galimybių gerinti turimas žinias.

„Nėra nuoseklaus mokymosi galimybių. Užsieniečiams pritaikytų vadovėlių vos keli. Daugelis po kelis kartus lanko lietuvių kalbos A1-A2 lygio mokymus, labai mažai B1-B2 lygio kursų. O valstybiniam lietuvių kalbos egzaminui, jei jo reikia skubiai, vietos Vilniuje beveik neįmanoma gauti. Žmonės kalbos egzaminų važiuoja laikyti į kitus miestus“, – kalbėjo integracijos ekspertė.

Jos teigimu, siekiant sklandesnės integracijos, galėtų būti lanksčiau ir aktyviau remiamos dirbančių užsieniečių lietuvių kalbos mokymosi darbo vietose galimybės. „Motyvacija turi būti abipusė: būtina ne tik iš migranto reikalauti kalbos mokėjimo, bet ir suteikti jam platesnes galimybes mokytis“, – teigia L. Blažytė.