Vilma Fiokla Kiurė – Lietuvos dailininkė, poetė ir nepriklausoma menininkė, žinoma dėl savo socialiai angažuotos kūrybos ir aktyvizmo, feisbuke dalijasi Ukrainos parlamentaro Oleho Dundos straipsniu:
„Baltijos šalių saugumo situacija paaštrėjo iki kraštutinumo: „nežinomų“ dronų įsiveržimai, Rusijos ginklų žvanginimas Lietuvos, Latvijos ir Estijos pasienyje. Atviri Kremliaus grasinimai. Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos direktorius Sergejus Naryškinas dar pavasarį tiesiai šviesiai pareiškė, kad pirmasis Rusijos taikinys eskalacijos atveju bus būtent Baltijos valstybės.
Visa tai vyksta JAV prezidentui Donaldui Trumpui mažinant finansinę paramą regionui ir Rusijos bepiločiams atakuojant Lenkiją. NATO nesugebėjo į tai tinkamai sureaguoti, apsimesdama, kad tai visai ne ataka, o tik provokacija. Visa tai rodo, kad rytiniame Europos flange susidarė galios vakuumas. JAV nusilpo, o jų pakeisti kol kas nėra kuo.
Baltijos politikai tai supranta. „Šiame regione, jei Amerika pasitraukia, ateina Rusija“, – sakė buvęs Lietuvos ambasadorius Jungtinėse Valstijose Žygimantas Pavilionis, vienas iš tų, kuris pasirašė bendrą laišką, prašydami Kongreso ignoruoti Trumpo sprendimą ir išsaugoti Baltijos saugumo iniciatyvos finansavimą.
Ir čia jis klysta. Vietą, kuri liko laisva po JAV pasitraukimo kaip Baltijos regiono saugumo garanto, gali ir turi užimti Ukraina. Baltijos valstybės, kaip ir Europa apskritai, mums yra patikimas užnugaris, užtikrinantis Ukrainos gynybos resursus prieš Maskvos ordą. Jei kris Baltija, kris ir visa Europa. O mes negalime sau leisti prarasti užnugario. Ukrainai dabar Vilnius yra strateginis gynybos taškas, ne mažiau svarbus nei Pokrovskas.
Juolab Ukraina – vienintelė, galinti apginti regioną be begalinių konsultacijų ir „ryžtingų protestų“ bei „gilaus susirūpinimo“ pareiškimų. Ukrainos gynybos pajėgos jau ketvirtus metus sėkmingai stabdo lėtą Rusijos puolimą Donbase ir yra galingiausia bei labiausiai patyrusi ir profesionaliausia Europos armija.
Būkime atviri, Baltijos valstybės šiuo metu nesugeba savarankiškai apsiginti. Bendra Lietuvos, Latvijos ir Estijos kariuomenių skaičiaus suma popieriuje siekia apie 50 tūkst. karių: Lietuva ~23 000, Estija ~7 700 (įskaitant šauktinius), Latvija ~17 250. Ir toli gražu ne visi yra „šturmuotojai“, galintys atremti galimą invaziją. Be to, jie neturi kovinės patirties, skirtingai nei Rusijos armija.
Dar blogiau su NATO kontingentais Baltijos regione. Tapos bazėje Estijoje yra apie 1 700 europiečių karių, daugiausia britų. Tačiau Jungtinė Karalystė jau paskelbė planus mažinti savo kontingentą. Tarptautinė NATO brigada Latvijoje planuoja iki kitų metų padidinti personalą iki 3 500 karių. O Vokietijos 45-oji šarvuotoji brigada Lietuvoje planuoja pasiekti 4 800 karių tik 2027 metais.
Baltija neturi tiek laiko. Dabar grėsmė skaičiuojama ne metais, o savaitėmis. Po to, kai NATO parodė, kad nesugeba adekvačiai reaguoti į Rusijos grėsmę, o JAV parodė visišką nesidomėjimą Europos saugumo klausimu, Rusija pamatė savo „galimybių langą“, kuris užsidarys kitais metais. Praleidus ataką prieš Lenkiją, NATO praktiškai padidino Rusijos invazijos į regioną riziką iki 100 %. Kaip tai vyks, aš jau rašiau. Nuoširdžiai noriu tikėti, kad Ukraina kartu su Europos partneriais neleis įgyvendinti šio scenarijaus.
Ką būtina padaryti dabar. Dislokuoti Baltijos šalyse papildomą 30 tūkst. karių europietišką „ryžtingųjų koalicijos“ kontingentą, kurio pagrindą sudarytų Ukrainos kariai (iki 10 tūkst.). Koordinuoti ir vadovauti tarptautinėms pajėgoms turėtų Ukraina kaip labiausiai patyręs dalyvis. Operacijos finansavimą turėtų užtikrinti Europa, pirmiausia Skandinavijos šalys. Jos aštriausiai jaučia Rusijos grėsmę. Lygiagrečiai NATO šalys, pirmiausia Lenkija, turėtų perkelti savo kontingentus iš gilios Europos užnugario prie pat Baltarusijos sienos, kad parodytų Kremliui, jog neleis įvykdyti „blitzkriego“ prieš ES nares.
Ukraina privalo pagaliau pripažinti, kad Baltija priklauso jos strateginių interesų sričiai, ir prisiimti atsakomybę už regiono saugumą. Suburdama aplink save ir „ryžtingųjų koalicijos“ šalis, ir Skandinaviją, ir Baltiją. Iš esmės pasiūlydama NATO ir ES „įstoti į Ukrainą“. Tai ir bus būsimos bendros Europos armijos, kuri užtikrins taiką žemyne, užuomazga.“
„Kviečiu kuo plačiau dalintis! Taginkite komentaruose politikus, nes labai svarbu, kad straipsnis pasiektų kuo platesnę auditoriją“, – feisbuke rašo ji.