A. Merkel, kuri vadovavo šaliai nuo 2005 iki 2021 metų, šį provokuojantį pareiškimą išsakė interviu Vengrijos žiniasklaidos priemonei „Partizan“.
Ji teigė, kad kaltina Lenkiją ir Baltijos valstybes dėl diplomatinių santykių tarp Rusijos ir ES nutraukimo, kuris, jos teigimu, vos po kelių mėnesių lėmė invaziją.
Jos pasakojime apie istoriją Lenkijos atsisakymas paremti Minsko susitarimus, du svarbius tarptautinius susitarimus tarp Rusijos ir ES, paskatino V. Putiną 2022 m. įsiveržti į Ukrainą.
Po Donecko ir Luhansko, dviejų Ukrainos regionų, kurie atsiskyrė nuo šalies ir tapo tuo, ką Rusija vadina savo respublikomis, atsiskyrimo, abiejų šalių ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) atstovai 2014 m. rugsėjo mėn. pasirašė pirmąjį Minsko susitarimą.
Šiuo susitarimu siekta įtvirtinti paliaubas tarp Rusijos, Ukrainos, Donecko Liaudies Respublikos (DLR) ir Luhansko Liaudies Respublikos (LLR).
A. Merkel teigė, kad pirmasis Minsko susitarimas „atnešė ramybę“ 2015–2021 m. ir suteikė Ukrainai, kurią Rusija nugalėjo 2015 m. vasaros puolime, laiko „sutelkti jėgas“ ir „tapti kitokia šalimi“.
Pradinis susitarimas, atrodo, neturėjo jokios įtakos V. Putinui ar jo pakalikams Donecke ir Luhanske.
2015 m. sausį, praėjus vos keturiems mėnesiams po pirmojo Minsko susitarimo pasirašymo, Rusija ir DLR įsitraukė į sunkų mūšį su Ukrainos pajėgomis, nors Kremliaus interesai buvo patenkinti.
Kitą mėnesį buvo pasirašytas antrasis Minsko susitarimas, kuris taip pat nesustabdė tolesnių kovų. Nuo 2015 iki 2021 m. Rusijos pajėgos, nepaisydamos ugnies nutraukimo susitarimo, nužudė arba sužeidė daugiau nei 5 000 Ukrainos karių.
Tačiau A. Merkel sakė, kad tik 2021 m. ji „pajuto, kad V. Putinas nebežiūri į Minsko susitarimą rimtai.
„Todėl norėjau naujo formato, kuriuo Europos Sąjunga galėtų tiesiogiai kalbėtis su V. Putinu. Kai kurie žmonės tam nepritarė. Tai buvo visų pirma Baltijos valstybės, bet ir Lenkija buvo prieš“, – kalbėjo ji.
Ji pridūrė, kad šios keturios šalys „bijojo“, kad „neturėsime bendros politikos Rusijos atžvilgiu“.
„Bet kokiu atveju, tai nepasiteisino. Tada aš palikau savo pareigas, ir tada prasidėjo V. Putino agresija”, – pridūrė A. Merkel.
Parengta pagal „Daily Mail“ inf.