„Jaunimo linijos“ tinklalaidėje „Iš širdies: karjera be IG filtrų ” dalyvavusi I.Šimonytė prakalbo apie mokyklos laikus ir ten atrastus talentus.
„Sekėsi turbūt daugiau mažiau viskas, galbūt šiek tiek prasčiau sekėsi dailė, nes anuomet nebuvo tokio tikslo mokyti vaikus. Piešti galima išmokyti, bet iš karto buvo kliaunamasi žmogaus talentais. Jei tu turėjai muzikinį talentą, gerą balsą, tai tą talentą vystydavo. O kiti talentai, kaip Dievas davė. Jeigu niekada labai nebandei piešti, tai niekas tavęs piešti ir nemokys“, – pasakojo I.Šimonytė.
Ji teigė, kad vaikystėje ir paauglystėje daug dėmesio skyrė muzikai. Tuo metu gavo ir ypatingą senelio dovaną, kuri jau daugybę metų kartu su ja.
„Liko pianinas namuose, kurį man padovanojo senelis, kai pradėjau lankyti muzikos mokyklą. Ir tada, tais laikais, tai buvo baisus deficitas ir be galo brangus dalykas. Nuo to laiko tas pianinas su manim keliauja iš namų į namus. Bet nuoširdžiai, kažkada atsidariau aš jį ir pagalvojau: „Vat, atsisėsiu ir ką nors pagrosiu“. Pasižiūrėjau į tuos klavišus ir pagalvojau: „Ne“, ir uždariau“, – tinklalaidėje kalbėjo I.Šimonytė.
Ji pripažino, kad muzika jai artima ir dabar.
„Dainuoju mielai ir tikrai mėgstu visokią muziką. Galiu dainuoti partizanų dainas, galiu dainuoti įvairias liaudies dainas, galiu dainuoti ir stipresnes dainas. Klausau visokiausios muzikos, bet tas ryšys su muzika, jis turbūt yra nuolatinis. Galbūt man tiesiog reikėjo tuo metu kitokio buvimo, galbūt daugiau dainavimo, kažko, mažiau tų griežtų pamokų, kaip solfedis ir panašūs dalykai. Ir, matyt, dėl to geras santykis nesusiklostė“, – mintimis dalijosi I.Šimonytė.
Žinoma politikė prakalbo ir apie savo charakterį. Ji teigė, kad viena ryškiausių jos savybių – drąsa.
„Aš stengiausi turbūt, na, nesėdėti kampe ir netylėti. Jeigu vyksta kažkokia diskusija, kur aš manau, kad turiu ką pasakyti, stengdavausi pasakyti. Kartais žmonės turi labai gerų minčių, bet nedrįsta jų įgarsinti, nes save taip kažkaip numenkina, sako: „Ai, ką aš čia dabar sakysiu?“ O paskui, kai baigiasi diskusija, tada pasakoja kam nors, gal tyliai, gal į ausį. Ir tada supranti, kad žmonės turi tikrai gerų idėjų ar pasiūlymų, bet jų nedrįsta išsakyti.
Tai reikia drįsti juos išsakyti. Jeigu tu matai, kad diskusijoje gali pridėti kažką – gal kokį kelią parodyti, gal kokį kampą, kurio žmonės nemato, tai gi niekas tavęs nemuš, ir reikia ryžtis tą padaryti. Man atrodo, kad man tos drąsos pasakyti savo nuomonę niekada netrūko. Tada atsirasdavo vis daugiau ir daugiau užduočių“, – prisiminė I.Šimonytė.
I.Šimonytė pasidalijo ir pratimu, ką daro kai reikia priimti svarbų sprendimą.
„Bandau sugalvoti, kur visame šitame yra saikas. Ir vat tiesiog bandau ieškoti saiko kaip tam tikro mato tų veiksmų, kuriuos, man atrodo, sveiko proto politikai turi daryti, kad nesimesti nei į vieną pusę, nei į kitą pusę. Ir tada tu supranti, kad tokio sprendimo problema veikiausiai bus ta, kad tu neįtiksi nei vieniems, nei kitiems, nes tave kritikuos visi. Bet bent jau prieš save tu turi kažkokį principą, ir tas principas, sakau, man tas principas yra saikas“, – tinklalaidėje pripažino žinoma politikė.
Visą tinklalaidę galite pažiūrėti čia:
VIDEO: Iš širdies: karjera be IG filtrų | Ingrida Šimonytė
