LGBT. Anastasiia Chepinska/Unsplash nuotrauka
ETT: Lenkija turi pripažinti tos pačios lyties piliečių Vokietijoje sudarytą santuoką
Europos Teisingumo Teismas (ETT) priėmė svarbų sprendimą, kuriuo nustatyta, kad visos Europos Sąjungos valstybės narės privalo pripažinti teisėtai sudarytas tos pačios lyties piliečių santuokas kitose Bendrijos šalyse. Šis precedento vertės sprendimas buvo priimtas nagrinėjant Lenkijos piliečių poros bylą, kuri susituokė Berlyne 2018 metais.
Persikėlusi gyventi į Lenkiją, pora kreipėsi į vietos teismą, prašydami įregistruoti santuokos liudijimą, tačiau jų prašymas buvo atmestas. Lenkijos teisė draudžia tos pačios lyties asmenų santuokas, todėl vietos teismas atsisakė suteikti oficialų pripažinimą Vokietijoje sudarytai santuokai[1].
ETT sprendime pabrėžta, kad atsisakymas pripažinti santuoką pažeidžia ES teisę, nes tai riboja piliečių laisvę judėti ir gyventi kitose valstybėse narėse, o taip pat pažeidžia teisę į pagarbą privataus ir šeimos gyvenimo srityje. Teismas atkreipė dėmesį, kad kaip ES piliečiai, sutuoktiniai turi teisę naudotis savo teise laisvai judėti, reziduoti kitose valstybėse narėse ir gyventi normalų šeimyninį gyvenimą, nepriklausomai nuo to, ar jų namų šalis leidžia tos pačios lyties santuokas.
Sprendimas dar kartą patvirtina ES teisinės sistemos principus ir rodo, kad valstybės narės negali ignoruoti teisėtai sudarytų santuokų kitose Bendrijos šalyse. Lenkijos teismo sprendimas ne tik prieštaravo Bendrijos teisės nuostatoms, bet ir pažeidė pamatines piliečių teises, įskaitant teisę į šeimyninį gyvenimą.
Ekspertai teigia, kad šis ETT nuosprendis gali turėti platesnį poveikį visai Europai, stiprinant ES piliečių teisę į lygybę ir teisingumą, nepriklausomai nuo nacionalinių įstatymų skirtumų.
ETT: atsisakymas pripažinti tos pačios lyties santuoką pažeidžia ES teisę. Daniel James/Unsplash nuotraukaTeisingumo ministerija: teismo sprendimas nereiškia tokių santuokų įteisinimo Lietuvoje
Tuo tarpu į tokį ETT sprendimą sureagavusi Teisingumo ministerija ramina, esą tai neįpareigoja įteisinti tokių santuokų šalies įstatymuose. Ministerijos teigimu, nors valstybė privalo pripažinti kitoje ES šalyje teisėtai sudarytą tos pačios lyties piliečių santuoką, nacionalinė teisė gali išlikti nepakeista, o valstybė turi diskreciją nustatyti, kaip toks pripažinimas vykdomas[2].
Ministerijos perduotame komentare teigiama, kad ši pareiga nereiškia, jog nacionalinėje teisėje turi būti numatyta tos pačios lyties asmenų santuoka – dviejų žmonių santuokos taisyklės esą ir toliau priklausančios valstybių narių kompetencijai, o valstybės narės turinčios diskreciją pasirinkti tokios santuokos pripažinimo tvarką.
„Kiek aš esu informuota, ES Teisingumo Teismas nekeičia diskrecijos valstybėms narėms kurti savo santuokos pripažinimo taisykles. Ta diskrecija paliekama kiekvienai valstybei. Reikės galvoti, kokiu būdu, jeigu toks įpareigojimas kartais būtų Lietuvai, kaip mes galėtume tą įgyvendinti“, – žurnalistams teigė teisingumo ministrė Rita Tamašunienė.
J. Juškaitė: tai reiškia, kad valstybė privalo pripažinti kitose šalyse sudarytas vienalytes santuokas
Tokį ETT sprendimą jau pakomentavo ir Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė. Ji teigė, kad nors toks sprendimas ir nereiškia, kad valstybė, kurioje nėra užtikrinama santuokos lygybė, privalo priimti tokią lygybę užtikrinantį įstatymą. Tačiau tai, pasak jos, reiškia, kad tokia valstybė privalo pripažinti kitose ES narėse sudarytas santuokas[3].
„Kitaip tariant, nors dėl sprendimo Lietuva neprivalės priimti santuokos lygybę užtikrinančio įstatymo, tačiau Lietuva privalės pripažinti užsienyje sudarytas tos pačios lyties santuokas ir rasti tinkamą būdą jas įtraukti į valstybės registrus bei garantuoti atitinkamas teises bei pareigas. Valio!“ – savo feisbuko paskyroje rašė ji.
Veryga: bandymas kištis į kitų šalių suverenitetą
Į tokią žinią sureagavo ir europarlamentaras, „valstiečių“ lyderis Aurelijus Veryga. Visgi, ne taip džiugiai, mat, pasak jo, tai reiškia ne ką kitą, kaip mėginimą „kištis į kitų šalių suverenitetą ir bandymas apeidinėti šalių konstitucijas“[4].
„Kai kas nors eilinį kartą stebėsis, kad ES praranda vieningumą, vis labiau priešinasi bendriems sprendimams ar, kad vis labiau įsigali kraštutiniai judėjimai, galės pasiskaityti tokius sprendimus.
Ir jei vieną dieną ES subyrės dėl ideloginių nesutarimų, tokius sprendimus priėmę teisėjai galės pasakyti, kad vis tiek jaučiasi teisūs ir padarę „gerą“ darbą.
O Lietuvos ir kitų Baltijos šalių vietoje nusisamdyčiau gerus teisininkus ir ginčiau savo konstitucinius principus.“ – rašė politikas.
A. Veryga sukritikavo ETT sprendimą dėl vienalyčių santuokų pripažinimo ES lygmeniu. Olga Posaškova / Seimo kanceliarijos nuotrauka
Tamašunienė neketina remti tos pačios lyties santuokų
Tuo tarpu, vos tapusi naująja teisingumo ministre, R. Tamašunienė aiškiai išreiškė savo poziciją neremti vienalytės santuokos. Ji nepritaria įstatymų projektams, leidžiantiems įteisinti tos pačios lyties asmenų partnerystę, laikydamasi savo partijos programos ir konservatyvių principų.
Tuo pačiu ministrė pabrėžia, kad teismų sprendimai dėl partnerystės registravimo turi būti techniškai įgyvendinti, užtikrinant teisės viršenybę nepriklausomai nuo asmeninių ar ideologinių pažiūrų.
Ministerija iki 2026 metų planuoja sukurti Registrų centro funkcionalumą, leidžiantį įtraukti partnerystes į valstybės registrus. Galutinis sprendimas dėl partnerystės reguliavimo priklausys nuo Seimo, todėl ministerija ieško būdų suderinti teismų sprendimus su parlamentine procedūra, užtikrinant teisinę tvarką ir valstybės tarnautojų apsaugą nuo diskriminacijos pagal pažiūras.
Koks tas naujasis partnerystės įstatymas?
Lietuvos Seime registruotas naujas Civilinio kodekso pakeitimų paketas, kuriuo siekiama įteisinti lyčiai neutralią partnerystę. Pagal siūlomą modelį partneriai įgytų daugumą teisių ir pareigų, prilygstančių sutuoktinių teisėms, tačiau jų santykiai nebūtų laikomi santuoka.
Partnerystė būtų sudaroma notarine tvarka ir registruojama išplėstame Vedybų ir partnerystės sutarčių registre. Įstatymo projekte aiškiai nurodoma, kad partneriai neturi teisės įsivaikinti, o turtas įgyjamas kaip bendros dalinės nuosavybės objektas.
Projektu siekiama įgyvendinti Konstitucinio Teismo 2025 m. sprendimą, kad tos pačios lyties porų teisinės apsaugos nebuvimas prieštarauja Konstitucijai. Partnerystė apibrėžiama kaip dviejų asmenų susitarimas dėl bendro gyvenimo, grindžiamas tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu ir savanorišku įsipareigojimu prisiimti teises bei pareigas.
Partnerystė galėtų būti nutraukta bendru sutikimu, teismo tvarka arba automatiškai, jei vienas iš partnerių miršta arba sudaro santuoką.