Lietuvos ir Kinijos vėliavos. Grok nuotrauka
Prezidentūra: Kinijos sąlygos dėl Taivaniečių atstovybės Lietuvai nepriimtinos
Vis dažniau kalbant apie Lietuvos bandymus atšildyti santykius su Kinija, prezidentūra davė ženklų apie ribas – esą Kinijos sąlygos, susijusios su Vilniuje veikiančia Taivaniečių atstovybe, tenkinamos nebus.
Prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė-Liauškienė teigė, kad derybose su Kinija dėl diplomatinio atstovavimo atkūrimo didelio progreso nematyti, nes Kinija kelia tam tikrus reikalavimus, kurių Lietuva negali priimti[1].
„Nemačiau didelio pasistūmėjimo, kadangi iš Kinijos pusės yra tam tikras reikalavimas dėl Taivaniečių atstovybės ir nemanau, kad tai lengvai įvykdomas reikalavimas. Tai matyt, kol tas reikalavimas tebegalios, tokie santykiai nebus iš Kinijos pusės vertinami taip, kaip kitur“, – teigė A. Skaisgirytė.
Ji pabrėžė, kad tol, kol šie reikalavimai galioja, santykiai su Kinija nebus vertinami taip, kaip kitų šalių atžvilgiu. Konkrečių Kinijos sąlygų patarėja neįvardijo, tačiau paklausta, ar uždarius Taivaniečių atstovybę būtų įmanoma atkurti diplomatinį ryšį, ji atsakė, kad nors gyvenimas gali pasiūlyti įvairių posūkių ir galimybių, šiuo metu Lietuva šios sąlygos įvykdyti negali.
Prezidentūra neketina nusileisti Kinijai dėl Taivaniečių atstovybės Vilniuje. Emilijos Barčytės nuotraukaPPO nutraukė Lietuvos bylą prieš Kiniją
Praėjusį ketvirtadienį Pasaulio prekybos organizacija (PPO) nutraukė Lietuvai svarbią bylą prieš Kiniją dėl prekybos apribojimų, kurie kilo po 2021 m. Vilniuje atidarytos Taivaniečių atstovybės. Dėl šių apribojimų Kinija ribojo Lietuvos eksportą ir diplomatinius ryšius, o Lietuvos verslas susidūrė su įvairiais prekybos sunkumais. Europos Komisija, Lietuvos prašymu, 2022 m. iškėlė bylą PPO, siekdama įrodyti, kad Kinija pažeidė tarptautinės prekybos taisykles.
PPO nutraukė bylą, nurodydama, kad „pagrindiniai ginčo tikslai buvo pasiekti ir atitinkama prekyba atnaujinta“. Lietuvos URM ir premjerė Inga Ruginienė pažymi, kad Lietuvos interesai buvo apginti, o eksporto vertė į Kiniją grįžo į ankstesnes ribas, tačiau diplomatinio bendradarbiavimo klausimas dar nėra visiškai išspręstas.
Nepaisant to, Lietuvos verslas vis dar susiduria su Kinijos spaudimu – penkioms eksporto kategorijoms galioja sanitariniai ir fitosanitariniai apribojimai, o Kinija įvedė sankcijas dviem Lietuvos bankams. Seimas įsteigė neformalią darbo grupę, vadovaujamą Igno Vėgėlės, siekiančią normalizuoti santykius su Kinija iki lygio, kurį palaiko dauguma ES valstybių.
Ruginienė: Vyriausybė siekia normalizuoti santykius su Kinija
Tuo tarpu dar lapkričio mėnesį premjerė Inga Ruginienė teigė, kad jos vadovaujama Vyriausybė siekia normalizuoti santykius su Kinija techniniu lygmeniu, tačiau kol kas neplanuoja keisti Vilniuje veikiančios Taivaniečių atstovybės pavadinimo, dėl kurio Pekinas buvo nepatenkintas[2].
Vyriausybės vadovė pabrėžė, kad diplomatinis procesas veikia, o su užsienio reikalų ministru vyksta nuolatiniai aptarimai, tikintis tam tikrų rezultatų, nors Lietuva nesiekia tapti „geriausiais draugais“ su Kinija.
Įtampa tarp Vilniaus ir Pekino paaštrėjo 2021 m., atidarius Taivano atstovybę Lietuvoje, kai Kinija taikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas bei sumažino Lietuvos diplomatinių atstovų lygį iki laikinojo reikalų patikėtinio.
Seimo URK pirmininkas Remigijus Motuzas pabrėžė, kad Vilnius turi grįžti prie normalių santykių su Pekinu, o URM siūlo kai kurioms valstybėms partnerėms konsulinę pagalbą Lietuvos piliečiams Kinijoje. Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad glaudesni santykiai su Kinija galimi, jei to nori abi šalys.