Didelė dalis jų Lietuvoje gyveno jau anksčiau, kol saugumo institucijos nusprendė, kad jie gali kelti grėsmę valstybei.
Pasak Seimo nario Vytauto Sinicos, pamirštama, kad iš Baltarusijos atvykstančiame sraute yra reali grėsmė nacionaliniam saugumui. O Lauryno Kasčiūno teigimu, šnipų nepadaugėjo – tiesiog tarnybos dirba principingiau ir griežčiau vertina net pasisakymus socialiniuose tinkluose, pavyzdžiui, „Facebook“.
Kai kurie atvykusieji iš Baltarusijos kelia grėsmę šalies saugumui
Šiemet reikalaujančių rusiškai kalbėti asmenų bus kiek mažiau – Migracijos departamentas 1700 Rusijos ir Baltarusijos piliečių uždraudė atvykti arba likti šalyje.
Valstybės saugumo departamentas nustatė, kad pernai grėsmę valstybės saugumui kėlė 1630 Baltarusijos piliečių – tai tris kartus daugiau nei užpernai. Pasak Migracijos departamento, tam įtakos turėjo sugriežtinta VSD patikra ir karas Ukrainoje.
„Baltarusijos Respublikos piliečiai, kurie pagal tam tikrus kriterijus gali bendradarbiauti su savo kilmės šalies specialiosiomis tarnybomis arba dėl kitų priežasčių būti naudingi Baltarusijos režimui, deja, kelia grėsmę valstybės saugumui“, – teigė Migracijos departamento vadovė Indrė Gasperė.
Pernai 391 Baltarusijos piliečiui nuspręsta neišduoti leidimo laikinai gyventi Lietuvoje, kai dėl jo buvo kreipiamasi pirmą kartą, o 1023 asmenims – nepratęsti šio leidimo, pasibaigus jo galiojimui.
Tai reiškia, kad anksčiau maždaug tūkstantis asmenų, galėjusių pakenkti šalies saugumui, buvo įleisti į Lietuvą, o įrodymai apie galimą grėsmę buvo nustatyti tik vėliau. Pernai grėsme valstybės saugumui pripažinta mažiau Rusijos piliečių – 87, kai užpernai tokių buvo 125.
„Buvo priimtas Ribojamųjų priemonių įstatymas, todėl Migracijos departamentas tokių prašymų – nei išduoti leidimą gyventi Lietuvoje, nei jį pratęsti – tiesiog nebesulaukia“, – pasakojo I. Gasperė.
2024 metais Migracijos departamentas neišdavė leidimų gyventi Lietuvoje 700 Rusijos ir Baltarusijos piliečių, 2023 metais – 1160. Šių metų skaičius, pasak Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nario Vytauto Sinicos, yra ypač didelis.
„Tai primena, kad iš Baltarusijos atvykstančių žmonių sraute yra daug grėsmių nacionaliniam saugumui, o Valstybės saugumo departamentas nuolat pabrėžia, jog mes negalime visų jų deramai patikrinti“, – sakė V. Sinica.
Tarp šių asmenų gali būti ir tokių, kurie galėtų vykdyti diversijas ar teroro išpuolius. Nežinoma, kiek jų, vadinamąją dieną X, imtųsi veiksmų prieš Lietuvą ir padėtų Rusijai.
„Grėsmė yra reali. Be to, mes nežinome ir negalime patikrinti, kiek iš šių žmonių iš tikrųjų yra Baltarusijos piliečiai, o kiek – pavyzdžiui, Rusijos piliečiai, kuriems Baltarusija suteikia pasus. Baltarusija nėra šalis, kuri su mumis bendradarbiautų keisdamasi duomenimis“, – kalbėjo V. Sinica.
Baltarusijos piliečiai nebūtinai yra šnipai
Anot L. Kasčiūno, beveik 2000 Rusijos ir Baltarusijos piliečių, kuriems uždrausta gyventi Lietuvoje, nebūtinai yra šnipai. Tarnybos gali reaguoti ir į radikalesnius pasisakymus socialiniuose tinkluose.
„Dergti mūsų valstybę, tyčiotis iš jos istorijos, šlovinti Vladimirą Putiną ar Rusijos imperializmą – valstybė turi būti principinga. Čia nėra žodžio laisvės klausimas, tai – pagarbos valstybei klausimas“, – sakė L. Kasčiūnas.
Užsieniečiai, norintys gyventi Lietuvoje, turi užpildyti klausimyną, kuriame privalo pateikti informaciją apie išsilavinimą, ankstesnes darbovietes, tarnybą ginkluotosiose pajėgose, ryšius su NATO ir Europos Sąjungai nepriklausančių šalių institucijomis, taip pat nurodyti, kam priklauso Krymas. Pasitaiko atvejų, kai atsakoma, jog jis priklauso Rusijai.
„Tai – vienetiniai atvejai, ir jų mažėja, nes informacijos sklaida šiandien yra labai greita. Užsieniečiai išmoksta, kaip atsakinėti į klausimus – net teigia, kad pametė karinį bilietą ar visus dokumentus“, – pasakojo I. Gasperė.
Daugiau sužinokite aukščiau esančiame video.