Šiandien vėl laužai ir žvakutės languose. Sausio 13-oji nebuvo tiesiog taikus pasipriešinimas, tai buvo aukščiausio lygio geopolitinis pokeris, kur mes pastatėm viską ant vienos kortos ir sužaidėm vabank. Tai buvo šaltas suvokimas, kad užnugario nėra. Maskva tada pralošė ne dėl technikos trūkumo, o todėl, kad pralošė informacinę kovą. Kai kraujas pasiliejo tiesioginiame eteryje, mūsų svertas prieš imperiją išaugo tūkstančius kartų. Mes privertėm Vakarus žiūrėti, o Kremlių skaičiuoti reputacinę kainą, kurios jie nebepatempė.
Laisvė – ne dovana, o brangiai atmuštas turtas. Jei tą naktį žmonės būtų išsivaikščioję prie pirmų šūvių, šiandien tiesiog būtumėm silpnesnė Baltarusijos versija. Mes tada nusipirkom bilietą į rimtų žaidėjų klubą, kur dabar patys skirstom savo pinigus ir kuriam saugumą su stipriausiais.
Visi tie, kas verkia, kad niekas nepasikeitė, tiesiog nesuvokia, kad mes iš kolonijos tapom akcininkais. Turim savo kariuomenę, savo biudžetą ir savo balsą. Sausio 13-oji buvo momentas, kai tauta parodė, kad pati rizikuoja savo kailiu. Aukos prie bokšto yra mūsų laisvės kaina, kurios dėka dabar turim prabangą ginčytis dėl PVM, o ne apie tai, į kurį Sibiro rajoną mus veš šiąnakt. Pagarba tiems, kas tai suprato ir liko.
—
S1enga5