Iranas turi degti

Daugelis stebi įvykius Irane per emocinę prizmę – laisvė, teisės, kova prieš priespaudą. Tai yra super, palaikyti laisvę visada yra teisinga. Bet pabandykim pažiūrėti giliau, į pačią geopolitinę mechaniką, ir pamatysit, kad Irano režimo klibėjimas mums yra ne šiaip gera naujiena, o tiesioginis Lietuvos saugumo garantas.

Esmė ta, Iranas yra Rusijos gyvybės palaikymo sistemos backendas, o ne tik šiaip draugelis ar prekybos partneris. Putinas pats nesukūrė sankcijų apėjimo modelio, jis tiesiog prisijungė prie jau veikiančio Irano tinklo. Visa Rusijos juodoji buhalterija, šešėlinis laivynas ir mikroschemų kontrabanda važiuoja per Teherano seniai atidirbtus kanalus. Jei ajatolos krenta arba šalis panyra į chaosą, Rusija logistika stringa. Jiems tenka išradinėti dviratį, kol ekonomika dega, o tai mums yra kritiškai naudinga.

Pagalvokit apie logistiką. Kaspijos jūra šiuo metu yra vienintelė saugi arterija ginklų tiekimui, kurios nemato NATO radarai ir nepasiekia ukrainiečių dronai. Tai aklas taškas, per kurį į šiaurę plaukia Shared'ai ir sviediniai. Bet jei Teherane prasideda GTA lygio suirutė, uostai stoja. Revoliucinė gvardija nebegalvoja, kaip pakrauti dronus į laivus ruskiams, jie galvoja, kaip išsaugoti valdžią ar tiesiog nebaigti gyvenimo ant stulpo. Kai pas tave namie gaisras, tu nesiunti gesintuvų kaimynui. Be Irano pagalbos Rusijos karinė pramonė dūsta fiziškai, nes visi kiti keliai yra užminuoti sankcijomis.

Ir galiausiai, naftos matematika. Jei teokratinis režimas griūva ir ateina bet kas pragmatiško, kas nori vakarietiškų pinigų, sankcijos krenta. Irano nafta užlieja rinką, pasiūla viršija paklausą, kaina krenta. Rusijos biudžetas laikosi išskirtinai ant brangios naftos. Pigus kuras Putiną pribaigtų greičiau nei bet kokie HIMARS smūgiai. Tad žiūrėdami į vaizdus iš Irano, matykit ne tik tolimą konfliktą, bet ir tiesioginę naudą mums. Kiekvienas ten kilęs neramumas yra investicija į mūsų ramybę, nes kuo didesnis bardakas pas juos, tuo mažiau resursų lieka karui prieš mus.