A. Česas sutiko, kad tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje plinta samprotavimai, kad onkologiniai susirgimai po pandemijos pasiekė savo piką. Keliamos prielaidos, kad neigiamos įtakos žmonių imuninei sistemai turėjo ir pati kovido infekcija, ir skiepai nuo jos. Tačiau Klaipėdos universiteto ligoninės Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovas rekomenduoja remtis ne kalbomis, o statistika.
„Jau kelis dešimtmečius turime nuosekliai augantį onkologinių ligų diagnozių skaičių. Lietuvoje jis siekia apie 15–18 tūkst. naujų atvejų kasmet“, – skaičiavo gydytojas onkologas. Tiesa, jis pažymėjo, kad kai kurių onkologinių susirgimų diagnozuojama dažniau nei kitų. Vienas tokių – melanoma. Sergamumas ja auga sparčiau nei kitomis vėžinėmis ligomis – kasmet diagnozuojama apie 4–6 proc. daugiau.
Tačiau tam yra logiškas paaiškinimas: liga pasivijo kartą, kuri deginosi iki pūslių ir apie apsauginius saulės kremus nebuvo girdėjusi.
Lėtinis kovidas, nuovargis, ilgalaikis silpnumas pastaruoju metu yra bene labiausiai nagrinėjama tema. Žmogus ieško priežasčių, ligų ir neranda.
A. Česas
„Kalbant apie onkologiją bendrai, tendencijos išlieka panašios metų metus. Be to, neužmirškime, kad turime geresnę diagnostiką, daugiau vizitų: pažiūrėkite, kiek vidutiniškai per metus pacientas apsilanko pas šeimos gydytoją. To niekada nėra buvę. O kai žmonės eina pas gydytojus, natūralu, kad kažką randa“, – pažymėjo A. Česas ir užtikrino jokių sąmokslo teorijų neįžiūrintis.
Anot jo, verčiau vadovautis mokslu grįsta informacija. „Pacientams, kurie turi onkologinę ligą, gauna gydymą ar yra stebėjime, rekomenduojama vakcinuotis tiek nuo kovido, tiek nuo gripo, nes jų sukeltos pasekmės gali būti tikrai daug sunkesnės. Lėtinis kovidas, nuovargis, ilgalaikis silpnumas pastaruoju metu yra bene labiausiai nagrinėjama tema. Žmogus ieško priežasčių, ligų ir neranda. Pasirodo, nebuvo vakcinuotas arba susirgo tada, kai vakcinos dar nebuvo“, – „Žinių radijo“ laidoje „Sveikatos laikas“ kalbėjo A. Česas.
Rytų flangas liko praeityje
Gydytojas onkologas, chemoterapeutas akcentavo, kad šiais laikais vėžio diagnozė tikrai nėra mirties nuosprendis: „Situacija visiškai kitokia palyginti su ta, ką turėjome prieš 30 metų, mano karjeros pradžioje. Anuomet vaistai, kuriuos dabar labai retai benaudojame, buvo kažkas tokio. Šiandien turime ne tik medikamentų, bet ir išprusimą, žinias, kaip suvaldyti jų galimus pašalinius reiškinius, kaip vesti pacientą per tą ilgą kelią. Ir dėl to net per pusę pailgėja paciento išgyvenamumas.“
A. Česas leido suprasti, kad šiandien būti ligoniu Lietuvoje yra sėkmė. Čia paslaugų kokybė ir gydymo prieinamumas atitinka Vakarų Europos lygį ir smarkiai pranoksta Rytų Europos galimybes padėti sunkiai sergantiems pacientams.
Tie, kurie pasiliko su Rusijos kultūra, pagal paslaugų prieinamumą ir galimybes toje praeityje ir liko.
A. Česas
„Dar anuomet, kai pirmąkart pavyko išvykti į užsienį, už Lietuvos ribų, supratau, kad onkologija Europoje ir buvusioje Sovietų Sąjungoje yra du skirtingi dalykai. Suvokiau, kad tai – terpė, kur galima labai daug nuveikti, kad savo pacientams suteiktume tas pačias galimybes. O tie, kurie pasiliko su Rusijos kultūra, pagal paslaugų prieinamumą ir galimybes toje praeityje ir liko“, – lygino A. Česas.
Jį stebina kalbos, kad Rusijoje ir Baltarusijoje vaistai yra pigūs – niekada nerizikuotų jų vartoti.
„Turiu kolegų gydytojų, dirbusių Ivanove ar Sankt Peterburge, kurie pabėgę į JAV sakydavo, kad vaistus, kurie Vakaruose iki patekimo į rinką tiriami dešimtmečius, Rusijoje kompanijos pagamindavo per metus, nes kaip gali nebūti vaistų kaip Vakaruose?! Skirdavo juos ir žmonės mirdavo, nes niekam nebuvo įdomu, kaip jie pagaminti – svarbu pavadinimas, kuris atstotų užsienio analogą. Saugumas – paskutinėje vietoje“, – pasakojo A. Česas.
Ne visi net ryžtasi gydytis
Tuo metu Lietuvoje esą visai kitokios aktualijos – onkologinių ligų gydymas vis labiau individualizuotas ir personalizuotas. Platus ir taikomų metodų spektras – taikinių, imunoterapijos, kombinuoti monokloniniai antikūnai ir kt.
„Šiuolaikinės terapijos, antikūnų ir vaistų konjugatai nesukelia tokių reikšmingai pasireiškiančių pašalinių reiškinių ir gauname fantastinį efektą palyginti su bet kokia chemoterapija, kokią esi sugalvojęs. Vadinasi, žmogus gali gyventi kokybišką gyvenimą, turėti gerą efektą ir ligos kontrolę“, – sakė A. Česas.
Kai kurios gydymo priemonės tokios modernios, kad ne visi pacientai dėl tam tikrų asmeninių priežasčių ryžtasi jas išbandyti.
„Gydytojo pareiga išdėstyti ir antrą, ir trečią ir galbūt net ketvirtą variantą. Anksčiau stebėdavausi: kaip galite to neišbandyti?! Bet, sako, daktare, aš tikrai nenoriu tokio gydymo. Ir reikia gerbti paciento teisę apsispręsti, net jei pats rekomenduotum kitaip. Tiesiog bandai suprasti žmogų ir jo motyvus, iš kur tas sprendimas kyla“, – darbo užkulisiais dalijosi A. Česas.
Kita vertus, nutinka ir kardinaliai priešingai, kai žmogus tiesiog negali priimti faktų ir susitaikyti su tuo, kas neišvengiama: „Viską suvokiu, bet darysiu viską, kas įmanoma, kad galėčiau pagyventi ilgiau, ir nesvarbu, kaip, koks tas gydymas, kiek jis sunkus, kiek kainuos ir kokia našta bus aplinkiniams.“