Dažnu atveju, turėdamos vieną, kartais du traktorius, seniūnijos verčiasi per galvą bandydamos iš sniego spąstų išlaisvinti atokiausiai gyvenančius kraštiečius. Rajono valdžia sako – to vieno traktoriuko turi užtekti, o siūlymas padėti seniūnams ir nupirkti jiems papildomos įrangos sniegui valyti buvo išbrokuotas.
„Seniūnai nieko neprašo“
Svarstant strateginį metų veiklos planą, opozicinės frakcijos „Kėdainiai – visų“ lyderė Indrė Fiodorova kėlė klausimą, kodėl seniūnijoms neleidžiama sustiprėti technikos prasme.
„Dėl bendro naudojimo teritorijų priežiūros seniūnijose teikėme siūlymą nupirkti greiderius ir mini traktoriukus kelių priežiūrai žiemą. Ar tai įvertinta?“ – klausė ji.
Atsakymas, deja, buvo sausas – pasiūlymas svarstytas, bet šita priemonė neįtraukta.
„Kodėl? Ar merui tinka, kad žiemos metu seniūnijose žmonės barsto smėlį rankomis iš atvirų priekabų?“ – klausė politikė.
Bet, pasak mero Valentino Tamulio, „esmė yra rezultatas, o ne tvarkymo būdas“. Meras netgi gynė senovinę praktiką, kai smėlis ant kelių barstomas rankomis iš atvirų priekabų, nors viešai pasirodžiusi ši vaizdo medžiaga sukėlė gyventojų juoką per ašaras. Na, nejau XXI amžiuje šitaip vykdoma kelių priežiūra…
„Kiekviena seniūnija renkasi pati, kaip barstyti medžiagas. Kas turi barstytuvus, kas naudoja kitą techniką, jei mato, kad taip greičiau“, – tikino V. Tamulis.
Administracijos direktorius Gintautas Muznikas atsakomybę apskritai permetė patiems seniūnams. Esą jie neprašo, vadinasi, jiems nieko ir nereikia.
„Koks poreikis buvo įvardintas, pagal galimybes viskas buvo skirta. Jūsų įvardintų priemonių nė viename seniūnijos prašyme nebuvo.“
Tačiau ar gali seniūnas prašyti to, ko jam aiškiai duota suprasti – nebus? Arba ar drįsta jis skųstis, kai nuo to priklauso jo paties santykiai su vadovybe?
Teisiškai ūkininkai negali valyti kelių. Bet jie iš geros širdies vis tiek tą daro, padeda mums.
Algimantas Sirvydas
Vienas traktorius iš dviejų darbo apkrovos neatlaikė
Dotnuvos seniūnija – viena plačiausių rajone. Ir gyventojų čia daug, ir seniūnijos plotas didelis. Seniūnas Modestas Tvaravičius sako, kad situacija iš esmės yra valdoma, tačiau, deja, bėda po vieną nevaikšto. Praktiškai visą mėnesį nepaliaujamai sningant bei pustant, darbo krūvio neatlaikė vienas iš dviejų seniūnijos turimų traktorių.
„Viskas būtų gal ir gerai, nes ne pirmą kartą su sniegu susiduriame. Aišku, problemų turėjome, ir nemažai, bet manau, ne mes vieninteliai.
Seniūnija turi du „Belorusus“. Vienam vakar per pietus subyrėjo sankaba. Na, tai žinot, kai lieki su vienu traktoriumi… Mūsų seniūnija pagal geografiją turbūt plačiausia, o dar sniegą tik nuvalius, jį vėjas vėl užpusto atgal, tai tie nuvalyti keliai po poros valandų jau nepravažiuojami būna. O traktorius tik vienas“, – apie kasdienybę pasakoja M. Tvaravičius.
Seniūnas atviras: darbuotojai dirba viršvalandžius, nuo 5 ryto iki 8 vakaro, tačiau technikos amžius ir kiekis neleidžia jaustis saugiai. Nors jis stengiasi nevadinanti situacijos tragedija, pripažįsta, kad viena mašina „atmušti“ visus kaimus yra titaniškas darbas.
Pasak jo, seniūnijai reikėtų bent jau atnaujinti seniausią traktorių, tačiau kol kas tenka tenkintis pažadais apie kitų metų biudžetą.
Už socialinę paramą atidirbantieji mažai tepadeda, bet padeda ūkininkai
Be to, išlenda ir socialinės problemos – tie, kurie turėtų seniūnijose atidirbti už gaunamas socialines pašalpas, dažnai tėra tik statistiniai vienetai.
„Ateina dirbti ir socialines pašalpas gaunantys žmonės. Bet kur anksčiau būdavo dešimtys, tai dabar ateina trys–keturi.
Na, ir iš tiesų sunku su tais žmonėmis. Prie jų nepristovėsi, o dirba jie taip tik, dėl akių. Paskui mes kaip seniūnija iš gyventojų velnių gauname, esą kaip mūsų darbuotojai dirba… Tenka aiškinti, kad ten ne seniūnijos darbuotojai, ir nieko ten nepadarysi. Pagalbos iš jų mažai“, – konstatuoja Dotnuvos seniūnas.
Tačiau seniūnui į pagalbą ateina vietos ūkininkai. Seniūnija, tiesa, pagalbos iš jų prašyti jau nebegali dėl pernai pasikeitusių įstatymų. Jei anksčiau būdavo galima ir sutartis su jais pasirašyti, šiemet kelias tokiems dalykams jau užkirstas. Bet ūkininkai iš geros valios vis tiek važiuoja ir kelius valo, dėl to seniūnija jiems yra labai dėkinga.
Meras netgi gynė senovinę praktiką, kai smėlis ant kelių barstomas rankomis iš atvirų priekabų, nors viešai pasirodžiusi ši vaizdo medžiaga sukėlė gyventojų juoką per ašaras. Na, nejau XXI amžiuje šitaip vykdoma kelių priežiūra…
Josvainius nuo sniego vaduoja ir ūkininkai, ir kaimyninės seniūnijos
Josvainių seniūnas Algimantas Sirvidas sako, kad seniūnija turi vieną traktorių. Tiesa, ne tokį jau seną – 2012 metų gamybos. Vienas traktorius šiai taip pat nemažai seniūnijai yra akivaizdžiai per maži resursai, mat seniūnijai į pagalbą turi ateiti ir kaimynai, ir ūkininkai. Ir vis tiek visko nuvalyti nepavyksta, o nepatenkinti žmonės nepaliauja atakuoti seniūno skambučiais.
„Valom pagal planą, ir valom pagal skambučius. Kas paskambina, prašo, ten lekiam, valom. Problema ta, kad kur nuvalom, greitai vėl užpusto, vėl gyventojams problemos, vėl jie nepatenkinti.
Dirba traktorius nuo trijų nakties, vakar pradėjom ir dirba jis be sustojimo. Problema, aišku, tiems, kas nusipirkę sodybas kaimuose, atokiai, jie negali išvažiuoti. Sudėtinga situacija“, – sako A. Sirvidas.
Seniūnas pripažįsta, kad ir čia, jei ne vietos ūkininkų pilietiškumas, Josvainiai būtų paralyžiuoti.
„Kadangi traktorių turim vieną, mums Panevėžiuko ūkininkas padeda vis, Kunioniai, Skaistgiriai, na, taip bendrom jėgom ir valome kelius.
Taip, teisiškai ūkininkai negali valyti kelių. Bet jie iš geros širdies vis tiek tą daro, padeda mums“, – sako seniūnas.
Tiesa, seniūnas neslepia kartėlio ir dėl gyventojų išlepimo ir nekantrumo. Suprantama, kad seniai jau tokią žiemą beturėjome, bet, rodos, ir pamiršome, kad žiemą būna sudėtinga ir sunku visiems.
„Atsikelia visi, mato, kad pusto, mato, koks oras, ir vis tiek piktinasi, kodėl čia tie keliai neblizga, kodėl viskas nenuvalyta.
Na, nebus taip, neįmanoma be pagalbos to padaryti“, – sako seniūnas.
Jis priduria, kad jei seniūnija turėtų daugiau traktorių, rastų ir žmonių, kurie tuos traktorius galėtų vairuoti ir kelius valyti.
Žinoma, net ir 10 traktorių turint, seniūnijos valymo darbai užtruktų ir nebūtų viskas idealu, tačiau kad vieno traktoriaus mažai, tai akivaizdu.
Surviliškio gyventojus neretai užverčia kelininkai
Surviliškio seniūnė Reda Lukošienė į situaciją žvelgia optimistiškiau ir sako, kad nors seniūnija taip pat turi tik vieną traktorių, jiems jo pakanka. 2019 metais pirktas traktorius su sniego peiliais pirmiausia ima darbuotis pagrindiniuose keliuose ir ten, kur važiuoja mokykliniai autobusėliai. Visi kiti keliai yra antrame plane.
„Kadangi nuolat pusto, tai ryte kur nuvažiuojam, nuvalom, ten stengiamės antrą kartą pravažiuoti vakare ir dar kartą nuvalyti.
Taip pat neretai apskritai į vakarą labiau valome kelius, kad ryte žmonėms būtų lengviau išvažiuoti.
Tai kol kas su tuo vienu traktoriumi mes dirbam“, – sako R. Lukošienė.
Seniūnė atvirai sako, kad seniūnija neturi nei fizinių, nei techninių galimybių išvežti sniegą ir atlaisvinti bei praplatinti kelius.
Maža to, regioninių kelių valytojai, pravažiuodami pagrindiniu keliu, užverčia sniegu žmonėms išvažiavimus, įsukimus į gatves ir šaligatvius, kurių seniūnija oficialiai net neturi savo apskaitoje, bet privalo valyti.
„Didžiausia problema yra Kalnaberžė. Kada kelininkai tą regioninį kelią valo, jie užverčia tuo sniegu šaligatvius, išvažiavimus.
Mes neturime tinkamos technikos, kad patys nuvalytume tą užverstą sniegą, todėl jie po kiek laiko patys atvažiuoja, nuvalo tuos takus. Bet kol nuvalo, tol jie būna užversti sniegu“, – problemą įvardija seniūnė.
Vis dėlto Surviliškio seniūnija, kaip sako seniūnė, nėra komunalininkai, ir sakosi, kad jiems dar vieno traktoriaus nereikia. Juo labiau, kad ir tokios žiemos, kaip šiemet, vis retesnės.
Jei seniūnija turėtų daugiau traktorių, rastų ir žmonių, kurie tuos traktorius galėtų vairuoti ir kelius valyti.
Algimantas Sirvidas
„Šiai dienai aš negaliu sakyti, kad man trūksta technikos. Na taip, dabar situacija gana ekstremali, bet taip būna į dešimt metų kartą“, – svarsto R. Lukošienė, kartu prašydama gyventojų bendruomeniškumo ir supratimo.
Tiesa, Surviliškio seniūnija taip pat turi pagalbos iš ūkininko. Su juo sudaroma oficiali sutartis, mat ūkininkas oficialiai turi leidimą ir galimybę vykdyti kelių valymo darbus. Matant, kad savas traktorius nebespėja, pagalbos prašoma iš to ūkininko.
Šėtoje dirbama be poilsio, dar vieno traktoriaus reikėtų
Šėtos seniūnijoje už visus kelius atsakingas vienas 2010 metų gamybos „MTZ-82“ markės traktorius.
„Intensyvaus snygio metu traktorininkas dirba be poilsio valandų. Pirmiausia valomos miestelių gatvės ir keliai, kuriais važiuoja mokykliniai autobusai, vėliau kaimai ir kitos viešos erdvės. Situacija seniūnijoje valdoma, nepravažiuojamų kelių nėra. Sniego seniūnija neveža, nes neturi tokių nei techninių, nei fizinių galimybių“, – konstatuoja seniūnas Ričardas Boreiša.
Seniūnas neslepia, kad turimi resursai yra minimalūs. Šaligatviai valomi rankomis arba stumiamu benzininiu valytuvu, o darbuotojų tėra vienetai.
„Papildoma technika ar papildomos rankos tikrai pagelbėtų, bet dirbame su tuo, ką turime, ir stengiamės tiek, kiek galime,“ – sako jis.
Kaip ir kitose seniūnijose, čia taip pat skundžiamasi, kad tie, kurie gauna paramą iš valstybės, prie bendruomenės gerovės prisidėti neskuba, tačiau priekaištų turi daugiausia. Tačiau ir čia, kaip ir kitur, yra ir geranoriškų bei supratingų ūkininkų, ir pavienių gyventojų, kurie prisideda prie bendros geresnės seniūnijos kelių ir šaligatvių būklės. Už tai seniūnija jiems labai dėkinga.
Kantrybė nėra begalinė…
Darosi panašu, kad rajono vadovybės pozicija, esą „seniūnai nieko neprašo“, yra patogi uždanga nieko nedaryti jiems patiems. Kol meras sako, kad nesvarbu kaip, svarbu rezultatas yra, seniūnai yra priversti prašyti pagalbos iš kitų seniūnijų, tyliai tikėtis, kad jų nepamirš krašto ūkininkai, ir viltis, kad patys gyventojai bendruomeniškai nusipirks sniego kastuvus ir nukas ne tik savo kiemą, bet ir truputį daugiau.
Ar tikrai XXI amžiuje „rezultatas“, kai smėlis barstomas rankomis iš priekabos, yra tai, kuo turėtume didžiuotis?
Opozicija sako, kad rankų nenuleis ir dar kartą prašys, kad valdžia atsižvelgtų į jų siūlymą numatyti pinigų palaipsniam seniūnijų pastiprinimui technika, reikalinga kovai su sniegu. Juo labiau, kad ir vasarą tie traktoriai tikrai dyki nestovėtų.