Plaučių patikros programos rezultatai nustebino
Jau kurį laiką kalbama apie naują prevencijos programą Lietuvoje – patikrą dėl plaučių vėžio, kuris vis dažniau nustatomas ir niekada nerūkiusiems žmonėms. Kasmet Lietuvoje nuo šios ligos miršta 1 200 žmonių, tačiau pasiūlyta nauja profilaktinės patikros programa kol kas neperžengia ministerijos barjero ir nėra patvirtinama.
Nuo pirmos iki ketvirtos stadijos plaučių vėžys dažniausiai išsivysto per 4–5 metus, o per 22 metus pastebėta net 33 proc. padažnėjusi plaučių vėžio diagnozė moterims. Neretai nustatomi jau pažengę plaučių vėžio atvejai, kai gydymas padeda mažiau nei galėtų. Pažengusių atvejų šio vėžio nustatoma net 60–70 proc., o tai našta ne tik aplinkai, šeimai, bet ir valstybei, nes gydymas sudėtingas, ilgalaikis, padedantis gyventi kiek įmanoma kokybiškesnį gyvenimą, tačiau itin brangus. Vieno paciento gydymo išlaidos per metus gali siekti ir 100 tūkstančių eurų.
Dėl šių priežasčių Lietuvoje medikai ir sveikatos specialistai sudėliojo ir išbandė pilotinį ankstyvosios plaučių patikros programos projektą. Į tokią programą atlikti mažų dozių krūtinės ląstos kompiuterinės tomografijos atvyko 1 014 žmonių.
Rezultatai nustebino ir parodė, kad tokia programa iš tiesų būtų labai svarbi lietuviams.
„Aptikome vieną plaučių vėžio atvejį, buvo rasta net 14 įtartinų židinių, tai yra ankstyvas ryšys su vėžiu, iš jų 8 žmonės nerūkė. Vadinasi, dėl plaučių vėžio būtina tikrinti ir nerūkančius žmones.
18 tiriamųjų buvo nustatyta kita kliniškai reikšminga liga, apie kurią pacientai neįtarė, nes atliekant krūtinės ląstos kompiuterinę tomografiją, galima matyti ir širdį, ir kepenis, antinksčius, kasą, inkstus. Padarę tam tikrus pokyčius, šie žmonės arba pasveiks, arba išvengs ligos progresavimo ir ankstyvos mirties“, – spaudos konferencijoje trečiadienį kalbėjo gydytojas pulmonologas, profesorius Edvardas Danila.
Pasak profesoriaus, šiuos duomenis išanalizavo 5 tarptautiniai ekspertai, 2 akademiniai redaktoriai, tačiau nebuvo nė vieno nebuvo priekaišto ar klausimo, kodėl pasirinktas toks patikros modelis ir kodėl buvo tirti ir nerūkantys žmonės, mokslinis straipsnis buvo greitai priimtas ir atspausdintas.
„Pristatėme tuos duomenis Seime, viskas buvo maloniai priimta, bet pasakyta, kad šaliai gali kainuoti labai brangiai“, – pasakojo prof. E. Danila.
Dėl šios priežasties komanda surado tarptautinę organizaciją – Nyderlandų Groningeno universiteto mokslininkai, kurie specializuojasi atlikti ekonominius modelius, pagal lietuvių pateiktus duomenis apskaičiavo, kad, įdiegusi plaučių vėžio ankstyvą patikrą, vien per pirmus per penkerius metus Lietuva sutaupytų 25 mln. eurų.
Kaip tai įmanoma? Plaučių vėžio gydymas ir žmogaus nedarbingumas valstybei kainuoja brangiau nei pinigai, išleisti patikros programai, kuri užkerta kelią pažengusiai ligai. Negana to, kitos aptikto ligos atliekant šią programą nustatomos net kas penktam žmogui, o tai irgi padeda išvengti nedarbingumo ar didelių gydymo išlaidų.
„Ir būtų išsaugota 310 gyvybių. Liūdna, kad sveikatos apsaugos vadovai neturi ryžto skirti lėšų pradėti projektą. Tačiau atėjo laikas priimti sprendimą, kuris priklauso ne nuo mūsų, o nuo sveikatos politikos“, – tvirtina prof. E. Danila.
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) direktorė Neringa Čiakienė sako, kad programos įdiegimą stabdo diskusijos, ar tikrai reikia tirti ir nerūkančius žmones, nes daugelyje šalių tiriami tik tie, kurie ilgai rūko. Taip pat abejojama, ar dėl to nenukentės kitos sritys, nes ši patikra pareikalaus didelio gydytojų radiologų įsitraukimo. Visgi, pasak prof. E. Danilos, artimiausioje ateityje didžioji dauguma sergančiųjų bus nerūkantys.
„Nerūkančių sergančių asmenų dalis didėja ir didės, per artimiausius 10–20 metų jie sudarys daugumą“, – argumentavo profesorius.
Valstybė pinigų neranda
Nors plaučių patikros programa rodo visokeriopą naudą, ar ji artimiausiu metu išvys dienos šviesą, lieka neaišku.
„Nepasakysiu tikslaus termino, kada gali būti programa. Klausimas turi būti svarstomas Privalomojo sveikatos biudžeto taryboje, tačiau toks klausimas šiuo metu dar nesvarstomas. Pačioje ministerijoje, kas susiję su plaučių patikros programa, jos įdiegimu ir realizavimu, tema tikrai neuždaryta. Tačiau vertinami įvairūs scenarijai, kaip būtų galima pradėti tokią programą, neatmetant galimybės sujungti su širdies ir kraujagyslių ligų programa“, – spaudos konferencijoje kalbėjo Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos departamento vyresnioji patarėja Agnė Liubeckienė.
Pasak SAM atstovės, resursai riboti, o programai reikia finansinių išteklių.
„Gali būti, kad priimant sprendimą finansuoti šią programą, tektų kažkam kitam nutraukti ar sumažinti finansavimą, tai labai jautrūs sprendimai. Riboti ir žmogiškieji resursai, nes jei plačiai grupei būtų atliekamas brangus tyrimas, sumažėtų galimybė gauti tą tyrimą kitiems pacientams“, – teigė A. Liubeckienė.
Mirtingumas nuo vėžio aplenks širdies ligas
Nors prevencinės programos Lietuvos gyventojams, apdraustiems privalomu sveikatos draudimu, yra visiškai nemokamos, daugelio tautiečių jos nesuvilioja išvengti sunkių ligų. Aktyviausiai pasitikrinti ateinama į krūties vėžio prevencinę programą, tačiau ir čia skaičiai nedžiugina, nes apsilankiusių moterų skaičius nepasiekia net 50 proc. Be to, krūties vėžys didelei daliai moterų nustatomas jau 3–4 stadijos, o pačios moterys sako, kad nė karto gyvenime nėra gavusios kvietimo pasitikrinti. Tai rodo, kad kvietimus į programą reikia pergalvoti.
Sudėtinga situacija ir su storosios žarnos vėžio patikros programa. Buvo manoma, kad pacientams bus patogiau testus gauti namo paštu ir patiems išsiųsti tyrimo medžiagą. Deja, tokios prielaidos nepasiteisino – atsiliepė tik 26,6 proc. turinčių pasitikrinti žmonių, todėl tolesnė tokio modelio veikla buvo sustabdyta.
Sveikatos apsaugos ministerija šiais metais yra suplanavusi visų pirma užtikrinti kvietimų automatizavimą. Prie IT įrankio turės prisijungti visos įstaigos, priklausomai nuo to bus pradėta centralizuotai siųsti kvietimus pacientams. Tada paaiškės maksimalus bandomosios programos efektyvumas.
Nacionalinio vėžio centro Chirurginės onkologijos centro vadovas prof. Audrius Dulskas įsitikinęs: kad pakeistume situaciją, turime keisti švietimo sistemą ir jau mokyklose vaikams diegti mintis apie sveiką gyvenimo būdą bei būtinybę profilaktiškai tikrintis.
„Kad storosios žarnos vėžio profilaktinės patikros programa veiktų efektyviai ir mažėtų mirtingumas, turi pasitikrinti daugiau kaip 70 proc. tikslinės grupės žmonių. Pas mus pasitikrina tik apie 50 proc. Dar daugiau: net ir jeigu pirminis tyrimas teigiamas ir tai rodo, kad gali būti liga, kolonoskopiją atlieka tik pusė žmonių“, – kalbėjo prof. A. Dulskas.
Anot profesoriaus, galbūt daugelis bijo, kad jiems nustatys vėžį, arba niekuo nesiskundžia. Svarbu ir tai, kad ši liga nėra estetiška, patikra menkai reklamuojama.
Anksti nustatyti storosios žarnos vėžį ypač svarbu – esant 1 stadijai 10 metų išgyvena per 90 proc. pacientų, 4 – tik 10–12 proc.
Tai, kad labai trūksta reklamos, pastebi ir Klaipėdos universiteto ligoninės Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovas Alvydas Česas. Krūties vėžiu serga vis daugiau jaunesnių ir vyresnių moterų.
Pernai nemokamai pasitikrinti pagal Krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programą turėjo galimybę 5-eriais metais jaunesnės ir 5-eriais vyresnės nei anksčiau – 45–74 metų. Nepaisant medikų ir visuomenininkų pastangų, tiek moterų, kiek buvo tikėtasi, pernai pasitikrinti neatėjo.
„2030 m. Europoje pirmoje vietoje bus mirtys nuo onkologinių ligų, o ne nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Tai reiškia, kad turime mažai laiko pasiruošti tokiam perversmui, o mirčių skaičius nuo onkologijos sparčiai didėja. Vėžio prevencinė patikra turi tapti šalies prioritetu“, – sakė gydytojas A. Česas.