Organizatoriai teigia, kad technologijos radikaliai pakeis ir tai, kaip žiūrovai stebės varžybas per televiziją, kalbėsis su DI pokalbių robotais ar ieškos sporto naujienų socialiniuose tinkluose. Kitos inovacijos suteiks daugiau skaitmeninės pagalbos patiems sportininkams ir leis iš arčiau pažvelgti, kaip dega olimpinis aukuras, rašo euronews.com.
Tačiau kol technologijos ir DI smelkiasi į sporto varžybas, mokslininkai skuba įspėti ir apie jų trūkumus, ypač vertinant sportinius pasirodymus.
Olimpinė DI darbotvarkė
2024 metais Tarptautinis Olimpinis Komitetas (TOK) paskelbė savo olimpinę DI darbotvarkę, kurioje dirbtinį intelektą įvardijo kaip pagrindinį ateities olimpinių žaidynių ramstį. Šiai vizijai buvo skirtas ir pirmasis Olimpinis DI forumas, surengtas 2025 m. lapkričio mėnesį, kuriame sportininkai, federacijos, technologijų partneriai ir politikai diskutavo apie tai, kaip DI galėtų padėti teisėjaujant, ruošiant sportininkus ar gerinant žiūrovų patirtį.
Olimpinę DI darbotvarkę parengė DI darbo grupė, suburta iš tarptautinių ekspertų, įskaitant DI pionierius, akademikus, sportininkus ir technologijų įmonių atstovus. Nors anksčiau įvairiose sporto šakose bei srityse buvo įgyvendinami pavieniai šiuolaikinių technologijų projektai, olimpinėms žaidynėms trūko holistinio požiūrio, kuris leistų išnaudoti plačias DI galimybes ir tuo pačiu atsižvelgti į rizikas, rašoma TOK svetainėje olympics.com.
„Kartu galime išnaudoti visą DI potencialą ir taip paskatinti solidarumą, tolesnę skaitmenizaciją, pagerinti tvarumą bei atsparumą ir sustiprinti sporto vaidmenį visuomenėje – visa tai atitinka mūsų viziją per sportą kurti geresnį pasaulį“, – rašo TOK.
DI ir FPV dronai tranliacijoms
Milano ir Kortinos žiemos olimpinėse žaidynėse „labai intensyviai“ bus naudojami FPV dronai, kurie iš arti seks sportininkus, praėjusią savaitę per spaudos konferenciją sakė „Olympic Broadcasting Services“ (OBS) generalinis direktorius Yiannis Exarchosas.
Nors dronai pirmą kartą buvo panaudoti dar 2014 metais per Sočio olimpines žaidynes, Y. Exarchosas teigė, kad nuo tada šios technologijos smarkiai pažengė į priekį. Italijoje dronai pirmą kartą leis žiūrovams kartu su sportininkais skrieti rogučių ledo trasa ir realiuoju laiku pajusti šio sporto greitį bei intensyvumą, rašo euronews.com.
„Dabar turime naujos kartos technologijas, kurios leidžia saugiai naudoti dronus, galinčius iš itin arti sekti veiksmą, – sakė Y. Exarchoasas. – Dabar galėsite matyti vaizdus, kokių dar niekada nematėte šio sporto transliacijose.“
Transliuotojas taip pat įdiegė DI į olimpinių varžybų pakartojimus. DI technologijos „per kelias sekundes“ leis sukurti 260 laipsnių vaizdo įrašus, kuriuose vaizdai bus sujungti iš kelių kamerų kampų, sakė Y. Exarchosas.
Viename demonstraciniame OBS įraše buvo parodyta, kaip ore sustabdomas slidininko šuolis, o DI iš karto sugeneruoja momentinius kadrus, kaip keitėsi jo padėtis, kol jis užbaigė šuolį. Ekrane taip pat rodomi tokie duomenys kaip šuolio aukštis, ore praleistos sekundės ir nusileidimo greitis, todėl žiūrovas gali geriau įvertinti sportininko pasirodymą.
DI įgalinti vaizdai bus naudojami ir kitų sporto šakų, pvz., akmenslydžio, transliacijoms. DI padės stebėti akmens trajektoriją, greitį ir slydimo vietą. Jis taip pat rodys trynimo judesių dažnį, kol akmuo slysta ledu.
DI pagalba teisėjams
Viena ryškiausių Olimpinėje DI darbotvarkėje numatytų naujovių yra DI pagalba teisėjams. Tikimasi, kad ši technologija į teisėjų darbą įneš daugiau nuoseklumo, tikslumo ir skaidrumo.
Per 2026 metų Milano ir Kortinos olimpines žaidynes DI tikimasi pritaikyti vertinant dailiojo čiuožimo pasirodymus. Pavyzdžiui, DI galės tiksliai užfiksuoti, kiek šuoliuko metu šokėjas ar šokėja atliko apsisukimų. Tačiau DI bus pasitelktas ir tokioms rungtims kaip „Big Air“ šuoliai nuo tramplinų, slidinėjimas nuolydžio stiliumi („halfpipe“) ar slidinėjimas su šuoliais (slidinėjimo ir snieglenčių sporto rungtys, kuriose sportininkai ore atlieka šuolius ir triukus) – jų metu automatizuotos sistemos galės tiksliai išmatuoti šuolio aukštį ir pakilimo kampą.
Tarptautinės federacijos ir sporto institucijos tokiose olimpinėse sporto šakose kaip gimnastika ar dailusis čiuožimas jau seniai ragina naudotis DI pagalba, kad būtų išvengta šališkumo ir klaidų. Teisėjams tenka vertinti sudėtingus judesius, atliekamus vos per kelias sekundės dalis, dažnai iš ribotų matymo kampų ir keletą valandų iš eilės. Po varžybų atliktos peržiūros rodo, jog tarp teisėjų gana dažnai pasitaiko netyčinių klaidų ar nesutampančių įvertinimų.
Teisėjavimo klaidos dažnai kyla dėl žmogaus suvokimo ribų, taip pat dėl profesionalių pasirodymų greičio ir sudėtingumo – visa tai lemia, kad DI pagalba atrodo itin patraukli. Tačiau mokslininkai įspėja, kad DI tikslumas turi ir tam tikrų minusų, „The Conversation“ rašo Lježo universiteto profesorius Willemas Standaertas.
DI gali pernelyg preciziškai vertinti vos keliais laipsniais nuo idealios padėties nukrypusią koją ar ranką ir nubausti sportininką už „netikslumą“, kuris kitu atveju plika akimi būtų nematomas. Be to, DI sunkiai sekasi atsižvelgti į meninį išraiškos būdą ir emocijas – elementus, kurie laikomi esminiais tokiose sporto šakose kaip gimnastika ir dailusis čiuožimas.
Ekstremaliose sporto rungtyse, pavyzdžiui, snieglenčių sporte ar slidinėjime laisvuoju stiliumi, šie trūkumai yra dar ryškesni. Ekstremalaus sporto šakose ypatingą vertę turi stilius, lengvumas ir rizikos prisiėmimams, tačiau juos formalizuoti algoritmais yra itin sudėtinga. Mokslininkai mano, kad DI gali paskatinti šių rungčių standartizaciją, o tai galiausiai pakirs šių sporto šakų kūrybiškumą ir tapatybę.
DI pokalbių robotai ir technologijų pagalba sportininkams
Kiti DI vaidmenys šiose olimpinėse žaidynėse bus kur kas paprastesni. Pirmą kartą oficialioje olimpinių žaidynių svetainėje bus įdiegtas DI asistentas, kuris atsakinės į klausimus apie žaidynes ir pateiks rezultatus realiuoju laiku. Skirtingai nuo kitų DI pokalbių robotų, šis asistentas nesinaudos „atsitiktiniais“ interneto šaltiniais, o bus apmokytas remtis „nešališkais ir tiksliais“ olimpinių žaidynių duomenimis, rašo euronews.com.
Olimpinių žaidynių svetainėje DI kurs svarbiausių naujienų ir straipsnių santraukas, kurios skaitytojams padės apsispręsti, kas juos labiausiai domina ir ką žiūrėti ar skaityti toliau.
Per Milano – Kortinos žiemos olimpines žaidynes taip pat sugrįš 2024 metais Paryžiaus olimpinėse žaidynėse debiutavusi DI stebėjimo sistema, kuri aptinka ir pažymi sportininkams skirtus įžeidžiančius pranešimus, kurie vėliau būna pašalinami. TOK duomenimis, Paryžiaus olimpinių žaidynių metu ši DI sistema daugiau nei 35 kalbomis aptiko 2,4 mln. nederamų pranešimų iš 20 000 socialinių tinklų paskyrų.
Patys sportininkai olimpinių žaidynių metu galės naudotis bent keliomis specialiomis programėlėmis, pavyzdžiui, „Athlete365“, kuri padės palaikyti ryšį su varžovais, „Get Set, Train Smarter“, kuri į treniruočių rutiną įtraukia traumų prevenciją, ar sugrįžusia „The Athlete Moment“, kuri iškart po varžybų pabaigos padės sportininkams per tiesioginę transliaciją susisiekti su draugais ir šeima.
Skaidrus aukuras
Per Milano – Kortinos žaidynes taip pat bus pristatytas naujas olimpinių ir parolimpinių žaidynių ugnies aukuras, kuriame bus galima matyti, kaip palaikomas liepsnos degimas.
Minimalistinio stiliaus deglai, pavadinti „Essential“, išilgai vienos pusės turės ilgą langą, kuris žiūrovams ir sportininkams pirmą kartą leis pamatyti, kaip vidinės technologijos išsaugo olimpinę ugnį.
Pasak Italijos gamintojo „Versalis“, aukurui bus naudojamas biokuras, gautas iš maisto atliekų ir šiukšlių. Pats aukuras pagamintas iš perdirbtų medžiagų, tokių kaip aliuminis ir varis.
Kiekvieną deglą galima pakartotinai naudoti iki dešimties kartų – tai dizaino sprendimas, siunčiantis aiškią žinią, kad Italija teikia pirmenybę tvarumui, teigė Milano 2026 metų žiemos olimpinių žaidynių prekės ženklo direktorė Raffaela Panie.
Dirbtinio intelekto kaina
Olimpinės DI darbotvarkės tikslas yra pasiekti, kad sportas būtų sąžiningesnis, skaidresnis ir įdomesnis. Tačiau entuziazmas įtraukiant dirbtinį intelektą į sporto varžybas turi savo kainą.
Integruojant DI į teisėjavimą, treniruotes ir varžybų transliacijas, technologijos atlieka nebylų, bet įtakingą vaidmenį apibrėžiant, kas yra aukščiausio lygio meistriškumas, „The Conversation“ pažymi W. Standaertas.
Jei elitiniai teisėjai bus palaipsniui pakeisti arba nustumti į šalį, tai gali sukelti neigiamą domino efektą – pamažu iškreipti teisėjų paruošimą, sportininkų tobulėjimą ir paties sporto raidą. Todėl tuo metu, kai olimpinis sportas pereina prieš šiuolaikinių technologijų, reikia atsižvelgti ir į kultūrinius bei institucinius iššūkius: kaip neleisti DI pakirsti vertybių, kurios suteikia kiekvienam sportui prasmę, įspėja mokslininkai.