Geidžiamiausi specialistai 2026–aisiais
Darbo portalo CVbankas.lt vadovė Živilė Koncevičienė sako, kad didžiausių iššūkių darbdaviai patiria ieškodami labiau nišinių, sparčiai augančių ar palyginti naujų pozicijų specialistų.
„Šiuo metu tai – kibernetinio saugumo specialistai, dirbtinio intelekto kompetencijas turintys profesionalai, duomenų analitikai ir inžinieriai“, – sako Ž. Koncevičienė.
Taip pat vis labiau vertinami specialistai, turintys stiprių „minkštųjų įgūdžių“ – projektų valdymo, komunikacijos, pokyčių valdymo – ir gebantys efektyviai dirbti su pažangiomis technologijomis, teigia ji. Šių kompetencijų paklausa sparčiai auganti, nes verslai kuria naujas pozicijas greičiau, nei rinka spėja parengti reikiamą skaičių specialistų.
„Jeigu kalbėtume apie darbuotojų poreikį kiekybine prasme, darbdaviai ir toliau daugiausiai ieškos darbuotojų gamybos, prekybos–konsultavimo srityse. Tai sritys, kuriose natūraliai reikalingas didžiausias žmonių skaičius, o darbuotojų kaita išlieka aukšta, todėl paklausa išlieka stabili metai iš metų“, – komentuoja Ž. Koncevičienė.
Personalo atrankos įmonės CVonline.lt rinkodaros vadovė Rita Karavaitienė įvardijo keletą profesijų, kurių darbo pasiūlymų yra metų pradžioje:
-
Gamyba (gamybos darbuotojai, operatoriai, staklių operatoriai, šaltkalviai, mechanikai, staklių derintojai).
-
Klientų aptarnavimas.
-
Inžinerija (konstruktoriai–projektuotojai, inžinieriai (automatikos, elektros, elektronikos, gamybos, , technologai, ŠVOK specialistai, technikai, elektrikai, automatikai ir t.t.).
-
IT (patyrę programuotojai, DevOps, duomenų analitikai, IT inžinieriai, IT architektai, kibernetinio saugumo inžinieriai, mašininio mokymosi inžinieriai).
-
Transportas/logistikas (sandėlininkai, vairuotojai–ekspeditoriai, auto krautuvo vairuotojai, transporto vadybininkai, autobuso vairuotojai, tolimųjų reisų vairuotojai).
Tačiau, pasirodo, ne visose srityse yra norinčiųjų dirbti.
„Taip pat daug pasiūlymų skirta prekybos, pardavimų, žmonių sveikatos priežiūros, slaugos, statybos, administravimo, finansų, valdymo sričių darbuotojams. Nuo 2022 metų darbo pasiūlymų skaičius rinkoje sumažėjo, kandidatai turi mažesnį darbų pasirinkimą, tačiau vis dėlto darbdaviams iššūkių surasti darbuotojų tikrai netrūksta.
Nepaisant aukštos šių sričių darbuotojų paklausos, susiduriama su norinčių dirbti šiose srityse trūkumu“, – pažymi R. Karavaitienė.
Darbdaviams iššūkių surasti darbuotojų tikrai netrūksta.
Rita Karavaitienė, CVonline.lt
Daugiausiai kandidatų dėmesio, pasak jos, sulaukia rinkodaros, komunikacijos, žmogiškųjų, valdymo, viešojo administravimo, bankininkystės, administravimo ir klientų aptarnavimo pozicijos, „o tai rodo ryškų paklausos ir pasiūlos neatitikimą“.
Personalo atrankos kompanijos „Indigroup“ vykdomasis partneris Karolis Blaževičius 2026 metais prognozuoja IT rinkos atsigavimą po kelių metų sąstingio, kurį lėmusios aukštos palūkanų normos.
„Tiek startuolių ekosistemos, tiek didesnės IT kompanijos jau gali lengviau skolintis ir planuoti plėtrą. Tai juntama darbo rinkoje – atsiranda daugiau ne pakeičiamų, bet naujai sukurtų IT pozicijų, plečiantis komandoms.
Be tradicinių technologijų specialistų, tai yra, QA, programuotojų, DevOps inžinierių, toliau bus matomas augantis duomenų srities specialistų poreikis. Čia kalbu apie duomenų mokslo specialistus, duomenų inžinierius, duomenų architektus ir kitas roles“, – sako jis.
Anot K. Blaževičiaus, vadovų pozicijų samdos rinkoje galima prognozuoti tolesnį atotrūkio augimą tarp technologinių ir netechnologinių organizacijų.
„Tradicinių veiklos sektorių įmonėms, tokioms kaip mažmeninė prekyba, logistika ar gamyba, ir toliau bus sunku sėkmingai pozicionuoti save rinkoje, konkuruojant su veržlesnių ir sparčiai augančių sektorių – IT, DI sprendimų, finansinių paslaugų, e. komercijos – organizacijomis“, – sako „Indigroup“ vykdomasis partneris.
Jo vertinimu, su didžiausiais iššūkiais jau tradiciškai susidurs statybos, medicinos paslaugų ir viešojo sektoriaus organizacijos, kurios konkurencinę kovą darbo rinkoje dėl skirtingų, bet objektyvių priežasčių pralaimi jau keletą metų.
„Įdomi tendencija pastebima aptarnavimo sektoriaus darbuotojų samdoje, kur matomas akivaizdus vidutinio darbuotojų amžiaus augimas. Tai lemia augančių šio sektoriaus samdos poreikių ir realios rinkos pasiūlos disbalansas bei kontrastinga demografinė situacija regionuose ir didžiuosiuose miestuose.
Kita vertus, ši situacija nėra išskirtinė ir stebima visose ES šalyse narėse“, – komentuoja K. Blažeivičius.
Kiti įtampos taškai: nepakankama kvalifikacija
Personalo valdymo įmonės „Biuro“ vadovo Jurgio Kovo teigimu, 2026 metais darbo rinkos įtampa bus jaučiama ne tiek dėl darbuotojų skaičiaus, kiek dėl augančio atotrūkio tarp to, ko tikisi darbdaviai, ir to, ką realiai gali pasiūlyti kandidatai.
„Vis dažniau susiduriame su konkrečių gebėjimų trūkumu. Darbdaviai ieško kompetencijų, kurių rinka tiesiog nespėja paruošti. Šį disbalansą lemia spartūs technologiniai pokyčiai, visuomenės senėjimas ir tai, kad švietimo sistema ne visuomet spėja prisitaikyti prie realių verslo poreikių“, – pranešime sako J. Kovas.
Jo manymu, artimiausiais metais darbdaviams teks galvoti ne apie greitą pozicijų užpildymą, bet apie ilgalaikius sprendimus – ieškoti žmonių, kurie geba prisitaikyti, mokytis ir augti kartu su kintančia darbo aplinka.
CVonline.lt rinkodaros vadovė R. Karavaitienė teigia, kad pastaruoju metu matyti mažėjantis pradedančiųjų lygio darbo (angl. entry-level) pozicijų skaičius ir augantis aukštos kvalifikacijos darbuotojų poreikis.
„Todėl, tikėtina, kad ir šiemet aukšta kvalifikacija, techniniai įgūdžiai figūruos įvairių sričių darbo pasiūlymuose. Dirbtinio intelekto, technologijų vystymosi įtaka darbo rinkai taip pat jaučiama, todėl IT, technologijų srities darbuotojai bus vieni iš tų – sparčiai augančios paklausos.
Žinoma, ženklus gynybai skirtas biudžeto augimas gali auginti ir su gynyba/karo pramone susijusių pozicijų skaičių“, – komentuoja R. Karavaitienė.
CVbankas.lt vadovė Ž. Koncevičienė sako, kad kai kuriose srityse matyti pasiūlos ir paklausos neatitikimų.
„Ypač didelė kandidatų pasiūla stebima administravimo, rinkodaros ir klientų aptarnavimo srityse. Čia darbdaviai dažnai renkasi iš itin gausaus kandidatų skaičiaus, todėl įsidarbinimo procesas tampa konkurencingas, o kai kurie darbo skelbimai sulaukia net šimtų CV.
Didžiausių iššūkių darbdaviai patiria ieškodami labiau nišinių, sparčiai augančių ar palyginti naujų pozicijų specialistų.
Živilė Koncevičienė, CVbankas.lt
Tai reiškia ne tik sudėtingesnes galimybes kandidatams išsiskirti, bet ir didesnį krūvį atrankų specialistams“, – sako Ž. Koncevičienė.
Savo ruožtu didžiausias darbuotojų trūkumas jaučiamas: energetikos/elektronikos, inžinerijos/mechanikos, žemės ūkio srityse. Taip pat medicina ir švietimas turi iššūkių, ypač ne didmiesčiuose. Čia atrankos procesas paprastai tęsiasi ilgai, o kandidatų pritraukimas gali kelti iššūkių.
„Tikėtina, kad šie atotrūkiai darbo rinkoje išliks ir šiemet, nes kol kas nėra matyti greitų ar drastiškų pokyčių, galinčių iš esmės subalansuoti pasiūlą ir paklausą“, – sako ji.
Geriausiai apmokamų profesijų prognozė
CVonline.lt rinkodaros vadovė Rita Karavaitienė sako, kad šiuo metu didžiausi atlyginimai mokami aukščiausio lygio vadovams, vadovams (IT skyriaus, finansų, technikos, rinkodaros vadovams), įvairių specializacijų patyrusiems IT specialistams (IT architektams, „Go“ programuotojams, vyr. programuotojams), teisėjams, gydytojams specialistams, pilotams, skrydžių vadovams.
Portalas manoalga.lt pateikia savo apklausomis paremtą 20 mažiausiai uždirbančių profesijų dvidešimtuką (nurodomi vidurkiai atskaičius mokesčius, neto).
Pagal pareigų sritį (neskirstant pagal atskiras pareigas) situacija labai panaši – daugiausiai uždirba aukščiausio lygio vadovai, IT, valdymo specialistai, lizingo, farmacijos, teisės, bankininkystės, telekomunikacijų, ekonomikos, finansų, viešojo administravimo, medicinos srities darbuotojai:
CVbankas.lt vadovė Ž. Koncevičienė sako, kad pastarieji metai kėlė nemažai iššūkių darbdaviams dėl spartaus algų augimo, tinkamų kompetencijų darbuotojų trūkumo.
„Tikėtina, kad 2026–ieji šiuo požiūriu bus nuosaikesni, tai yra, turėtume stebėti šiek tiek lėtesnį atlyginimų augimą ir mažesnį darbuotojų trūkumą, nes pastarieji darosi vis aktyvesni darbo rinkoje“, – komentuoja portalo vadovė.
Pasak jos, kalbant apie atlyginimus, jau kurį laiką didžiausi atlyginimai mokami įvairaus profilio vadovams, IT srities specialistams, energetikos ir elektronikos, inžinerijos bei mechanikos, taip pat nekilnojamojo turto sektoriaus profesionalams.
„Vertinant dabartines rinkos tendencijas, kol kas nėra prielaidų manyti, kad 2026 metais šios kryptys reikšmingai keistųsi – greičiau matysime tolesnį atlyginimų augimą ten, kur kompetencijų trūkumas išlieka didžiausias, tačiau šiek tiek lėtesnį vidutinį atlyginimų augimą“, – sako ji.
Įdomi tendencija pastebima aptarnavimo sektoriaus darbuotojų samdoje, kur matomas akivaizdus vidutinio darbuotojų amžiaus augimas.
Karolis Blaževičius, Indigroup
„Indigroup“ vykdomasis partneris K. Blaževičius sako, kad vis dar matyti IT srities lyderystė atlyginimų srityje, tačiau mažėja IT atotrūkis nuo kitų sričių. Kompanijos šiuo metu ypač vertina su efektyvumo didinimu, kibernetine sauga ir automatizacija susijusias tiek specialistų, tiek vadovų pozicijas.
Anot jo, šiose srityse vidutinio lygio specialistai lengvai peržengia 3500-4000 eurų (iki mokesčių) ribą, o pradinėse vadovų pozicijose atlyginimai siekia nuo 7000 Eur „popieriuje“.
„Tradicinėse darbuotojų pozicijose, tokiose kaip pardavimai, pirkimai ar klientų aptarnavimas, pastebime nuoseklų, tačiau nedidelį atlyginimų augimą. Didesnis augimas fiksuojamas finansų srityse dėl spartaus „fintech“ sektoriaus augimo ir aukštos kvalifikacijos specialistų poreikio“, – sako K. Blaževičius.
Pasak Ž. Koncevičienės, dar viena tendencija: darbdaviai vis dažniau ieško sprendimų ne tik išorinėje rinkoje, bet ir organizacijos viduje – daugiau dėmesio skiriama darbuotojų perkvalifikavimui, kompetencijų kėlimui bei procesų automatizavimui, ypač darbui su dirbtinio intelekto sprendimais.
Dirbtinis intelektas ir naujoji realybė
K. Blaževičius sako, kad dirbtinis intelektas (DI) jau keičia darbo rinką. Visų pirma, aktyviai atsiranda DI inžinierių, DI architektų, DI produktų vadovų pozicijos, kurių anksčiau būdavo vos vienetai.
„Kitas pokytis – DI panaudojimas esamose pozicijose. Tiek testuotojai, tiek sistemų analitikai, tiek daugybė kitų rolių per tą patį laiką gali atlikti daugiau funkcijų nei iki kokybiško DI atsiradimo.
Bet kuriuo atveju dažnai minimų atleidimų dėl DI atsiradimo Lietuvoje nepastebime – tai labiau susiję su efektyviau dirbančiais esamais darbuotojais“, – komentuoja K. Blaževičius.
Anot jo, būtent todėl DI jau dabar lemia mažesnį naujų darbuotojų poreikį plėtrai, ir ši tendencija neabejotinai keis darbo rinkos dinamiką. Kol kas tai vyksta nedideliais tempais.
CVbankas.lt vadovė Ž. Koncevičienė sako, kad dirbtinis intelektas jau praėjusiais metais pradėjo daryti apčiuopiamą įtaką darbo rinkai, tačiau pirmiausia – per specialistų paklausos prizmę. Įmonės aktyviai ieško darbuotojų, gebančių dirbti su DI sprendimais, juos diegti ar taikyti kasdienėje veikloje, todėl kol kas DI daugiau kuria naujus vaidmenis, o ne naikina.
„Kalbėti apie masinį pozicijų nykimą ar dramatišką poveikį 2026–aisiais dar būtų per anksti. Tačiau jau dabar galime aiškiai matyti tam tikrų pozicijų transformaciją – daug rutininės, pasikartojančios veiklos turinčios pozicijos yra automatizuojamos, o darbuotojams keliami didesni reikalavimai analitiniam mąstymui, sprendimų priėmimui ir gebėjimui dirbti kartu su technologijomis“, – sako Ž. Koncevičienė.
Jos teigimu, panašiai kaip ir ankstesnių technologinių revoliucijų metu, ir verslui, ir darbuotojams tenka prisitaikyti: investuoti į perkvalifikavimą, kompetencijų stiprinimą ir procesų peržiūrą.
„Bent jau artimiausiu laikotarpiu dirbtinis intelektas išlieka labiau darbo optimizavimo, tempo didinimo ir naujų produktų kūrimo įrankiu, o ne darbo vietas naikinančia revoliucija – ir 2026–ieji greičiausiai šią tendenciją tik sustiprins, bet iš esmės nepakeis“, – teigia CVbankas.lt vadovė.
Personalo valdymo įmonės „Biuro“ vadovo J. Kovo teigimu, dirbtinis intelektas daugelyje organizacijų jau tapo kasdienio darbo įrankiu, tačiau praktiškai vis dar trūksta gebėjimų jį taikyti kryptingai ir prasmingai.
„Technologijos yra prieinamos, tačiau gebėjimas jas integruoti į kasdienius darbo procesus dar tik formuojasi. Darbuotojams neretai trūksta praktinių žinių, kaip dirbtinį intelektą naudoti tikslingai ir prasmingai“, – sako J. Kovas.
Dėl to darbdaviai vis dažniau susiduria su situacija, kai darbuotojų yra, tačiau reikiamų kompetencijų – ne.
„Vis dažniau ieškoma ne ilgos patirties ar diplomo, o gebėjimo greitai mokytis, prisitaikyti ir dirbti su skaitmeniniais įrankiais. Tai keičia ir pačią atrankos logiką – svarbiausios tampa realios kompetencijos ir augimo potencialas“, – atkreipia dėmesį jis.
Tarp biuro ir namų: stabilumas ar lankstumas?
Dar viena ryški tendencija – darbdavių pastangos grąžinti darbuotojus į biurus, sako Ž. Koncevičienė.
„Stebime, kad vis daugiau įmonių ieško būdų stiprinti komandų bendradarbiavimą, organizacinę kultūrą ir efektyvumą per fizinį buvimą darbo vietoje, todėl tikėtina, jog 2026 metais ši tendencija dar labiau sustiprės, nors lankstūs darbo modeliai visiškai neišnyks“, – prognozuoja ji.
J. Kovo vertinimu, sparčiai kintantis darbo pobūdis ir augantys reikalavimai darbuotojų įgūdžiams keičia ne tik tai, ko ieško darbdaviai, bet ir tai, kaip patys darbuotojai vertina darbą. Sprendimus esą vis dažniau lemia ne vien atlyginimas ar pareigų pavadinimas, o kasdieniai darbo organizavimo principai – ar galima planuoti laiką, derinti profesinius ir asmeninius įsipareigojimus, prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkybių.
Darbuotojams neretai trūksta praktinių žinių, kaip dirbtinį intelektą naudoti tikslingai ir prasmingai.
Jurgis Kovas, Biuro
„Darbuotojai vis dažniau ieško galimybės derinti darbą su asmeniniu gyvenimu“, – sako J. Kovas.
Tačiau kartu ryškėja ir kita pusė: augant lankstumo svarbai, darbuotojams niekur nedingsta stabilumo ir saugumo poreikis.
Pasak eksperto, būtent ši pusiausvyra artimiausiais metais taps vienu sudėtingiausių iššūkių darbdaviams. Organizacijos, kurios gebės suderinti lankstų darbo organizavimą su stabilumu, aiškiais susitarimais ir nuosekliu darbuotojų valdymu, turės didesnes galimybes ne tik pritraukti, bet ir išlaikyti darbuotojus vis konkurencingesnėje darbo rinkoje.