Kretingos parapijos klebonas ir vienuolyno gvardijonas kun. Paulius Saulius Bytautas OFM. Aurelijos Plokštytės / Bernardinai.lt nuotrauka
Spalio 4-oji yra šv. Pranciškaus Asyžiečio diena. Jo mokymu sekantys pranciškonai per šimtmečius gebėjo prisitaikyti prie kintančio pasaulio, kad gyvai liudytų šventojo žinią.
Meilė kūrinijai, atjauta vargšams, gilus ryšys su Dievu ir dvasios iškėlimas aukščiau materialumo – šios pranciškoniškos vertybės nuo XIII a. ištikimai keliauja iki mūsų dienų. Jas nuosekliai saugo ir perduoda pranciškoniški vienuolynai. Vienas svarbiausių Lietuvoje – Kretingos vienuolynas, jau 400 metų skleidžiantis dvasinę kultūrą ir tikėjimą.
Įkvėpti šv. Pranciškaus
Šv. Pranciškaus dienos išvakarėse minimas šv. Pranciškaus tranzitas – perėjimas iš žemiškojo į dangiškąjį gyvenimą. Bažnyčiose meldžiamasi, giedama, skaitomas Šventasis Raštas. Iškilmės dieną būna aukojamos šv. Mišios šv. Pranciškaus garbei.
Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia. Aurelijos Plokštytės / Bernardinai.lt nuotrauka
Pranciškus Asyžietis parodė visai kitokį Bažnyčiai vadovaujančio Dievo paveikslą, kuris sudrebino to meto nusistovėjusias Dievo vaizdavimo schemas. Šventasis požiūrį į pasaulį įgavo per žemišką patyrimą, nors tai kartais neatitikdavo Bažnyčios autoriteto.
„Pranciškus didžiąją gyvenimo dalį atidavė vargšams, bet mokėjo pasikalbėti ir su popiežiumi. Jis pasirodydavo protingesnis už kardinolus, kurie bijojo reformų, pokyčių. Jie laikėsi požiūrio – kam keisti, jeigu esi patenkintas šia diena? O Pranciškus norėjo atkurti Bažnyčią. Iš pradžių jis manė, kad Jėzus kviečia statyti bažnyčios pastatą. Jis prašė miestiečių atnešti akmenų, plytų ir kalkių. Tačiau, pasirodo, jo misija buvo visai kita – atstatyti, atkurti dvasinę Bažnyčią“, – apie šv. Pranciškaus misiją dienraščiui „Bernardinai.lt“ kalba Kretingos parapijos klebonas ir vienuolyno gvardijonas dr. PAULIUS SAULIUS BYTAUTAS OFM.
Kretingos parapijos klebonas ir vienuolyno gvardijonas kun. Paulius Saulius Bytautas OFM. Aurelijos Plokštytės / Bernardinai.lt nuotrauka
Šv. Pranciškus naujai atskleidė paprastą ir tyrą žmogaus ir daiktų santykį. Jis daiktus laikė mažareikšmiais, nes suvokė tikrą žmogaus paskirtį, kuri peržengia laiko ir materialumo ribas.
„Esmė – ne apranga. Palaiminti teisingieji vargdieniai, jų yra Dangaus karalystė (plg. Mt 5, 3). Svarbu neprisirišti prie šių dalykų. Viena ranka gavai, kita – atiduodi. Pranciškui buvo svarbu siekti Dangaus, o žemiškasis turtas jam nebuvo reikšmingas“, – aiškina kunigas P. S. Bytautas OFM.
Pažadas Dievui – vienuolynas Kretingoje
Lietuvoje pranciškonai buvo pasiryžę savo gyvenimą grįsti Pranciškaus Asyžiečio iškeltomis vertybėmis. Tačiau, norint žengti svarbius žingsnius tikėjimo kelyje, reikėjo pažinti to meto žmones ir aktualijas. Prieš 400 metų į Kretingą atvykę vienuoliai miestą pavertė vienu svarbiausių pranciškonų centrų Lietuvoje.
„Tuomet Kretinga buvo vadinama Karolštatu – miesto ir vienuolyno steigėjo Jono Karolio Chodkevičiaus garbei. Salaspilio mūšyje Chodkevičius davė pažadą Dievui: jeigu jis nugalės švedus, Kretingoje įkurs pranciškonų vienuolyną. Nugalėjęs pažadą tesėjo ir XVII amžiaus pradžioje pastatė vienos navos bažnytėlę. Vėliau broliai ją plėtė ir šonuose iškirto arkas. Tai sugadino tuomet freskomis tapytas sienas“, – pranciškonų įsikūrimo aplinkybes atskleidžia kun. P. S. Bytautas OFM.
Kretingos bažnyčioje kabantys Jono Karolio Chodkevičiaus ir Sofijos Mieleckaitės-Chodkevičienės portretai. Aurelijos Plokštytės / Bernardinai.lt nuotrauka
Drėgname Kretingos bažnyčios rūsyje yra kriptos, kuriose palaidoti Chodkevičiai. Čia ilsisi J. K. Chodkevičiaus žmona Sofija ir keturios jųdviejų atžalos. Metaliniai sarkofagai dailiai graviruoti angelais ir pakiliomis lotyniškomis frazėmis. Ant Sofijos sarkofago lotyniškai užrašyta: „Vyras, duktė ir luomas šventasis gedėjo tavęs, mirties atimtos, jis – širdies, ji – motinos, jie – savosios puošmenos.“
Kretingos įkūrėjo palaikai buvo daug kartų perlaidoti, ir dabar jų vieta nebežinoma. Tačiau jo valia būti palaidotam Kretingoje išpildyta kriptoje pastatant kenotafą – tuščią karstelį su žemėmis iš jam brangių vietų ir gilėmis nuo 400-mečio ąžuolo, po kuriuo karvedys ilsėjosi.
Jono Karolio Chodkevičiaus kenotafas. Aurelijos Plokštytės / Bernardinai.lt nuotrauka 
Chodkevičių kripta. Aurelijos Plokštytės / Bernardinai.lt nuotrauka 
Chodkevičių kripta. Aurelijos Plokštytės / Bernardinai.lt nuotrauka
Pirmuosius pranciškonus į Kretingą Jonas Karolis pakvietė iš Kauno. „Į miestą atvažiavo broliai, kurie mokėjo lietuvių ir vokiečių kalbas, nes Kretinga tuo metu ribojosi su Vokietija. Vienas brolis pamokslus sakė vokiškai, kitas – vietine žemaičių kalba. Pranciškoniškoji Bažnyčia buvo atsvara greitai plintančiam Klaipėdoje protestantų liuteronų tikėjimui. Čia įsikūrę pranciškonai pradėjo aktyviai darbuotis, ir daugelis tų, kurie buvo priėmę liuteronų tikėjimą, perėjo į katalikybę“, – pranciškonų darbo svarbą aiškina dvasininkas.
Vėlesni laikai drebino vienuolyno pamatus
Vos nesunaikinti carinės Rusijos ir sunkiai atsikūrę pranciškonai turėjo patirties, kad verčiau persikelti į kitą kraštą, nei leistis sunaikinamiems. Matydami kylančią Sovietų Sąjungos grėsmę, 1940 m. vasarą jauną pranciškoną Justiną Vaškį broliai išsiuntė į Ameriką, kad ten paruoštų vietą broliams.
„Brolis išvyko be cento kišenėje – kaip nori, taip ir nusigauk į Ameriką. Šiaip ne taip jis pasiekė Portugalijos miestą Portą. Tačiau norėdamas tęsti kelionę į Ameriką vandenyno juk neperplauksi.
Brolis ieškojo įvairių būdų nusigauti – kreipėsi į konsulus, pasiturinčius lietuvius, tačiau niekas nenorėjo padėti. Atsidūręs aklavietėje jis klausė Viešpaties: „Ką man daryti?“ Ir tuo metu pastebėjo bažnyčią, į ją panoro užeiti. Viduje pamatė šv. Antano altorių. Priėjęs pasimeldė, ir jam į galvą atėjo mintis nusiųsti laišką į Pitsbergą, esantį rytinėje JAV pakrantėje, su prašymu nupirkti laivo bilietą, o už jį jis atvykęs atidirbs. Taip broliui pranciškonui pavyko pasiekti Ameriką. Ten jis pradėjo darbuotis parapijoje ir įkūrė ne vieną vienuolyną“, – brolių istoriją dienraščiui „Bernardinai.lt“ pasakoja kun. P. S. Bytautas OFM.
Ant Kretingos vienuolyno sienų nusidriekusi pasižymėjusių brolių pranciškonų portretų galerija. Tarp jų – ir brolis Justinas Vaškys. Aurelijos Plokštytės / Bernardinai.lt nuotrauka
Ramius laikus ir audras pergyvenę Lietuvos pranciškonai šiomis dienomis toliau neša šv. Pranciškaus žinią. Kretingos parapija yra viena aktyviausių pranciškonų parapijų Lietuvoje.
„Turime labai stiprius pranciškonus pasauliečius, septynis darbuotis pajėgius brolius ir apie 20 tūkstančių parapijiečių. Taip pat – Pranciškonų gimnaziją, kurioje darbo netrūksta. Vedame rekolekcijas mokiniams. Kretingoje įsikūrę penki vienuolynai: Mažesniųjų brolių ordinas, Šv. Klaros seserys, Motinos Teresės seserys, Švč. Širdies pranciškonės misionierės ir Švč. Mergelės Marijos Nepaliaujamos Pagalbos šv. Pranciškaus seserys.
Pastarųjų seserų kongregacija įkurta žymaus kunigo Augustino Dirvelės Suvalkijoje. Šios seserys yra didžiulė pagalba parapijose. Kaip jos pačios sako: „Einame ten, kur reikalinga pagalba.“ Teresietės dirba su vargšais ir beglobiais vaikais, kuriems reikalinga pagalba. Bernardinų seserys darbuojasi su vaikais mokykloje“, – Kretingos vienuolių kasdienius darbus vardija pranciškonas.
Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia. Aurelijos Plokštytės / Bernardinai.lt nuotrauka
Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia. Aurelijos Plokštytės / Bernardinai.lt nuotrauka
LDK pranciškonų archyvas
Visai neseniai klaipėdietis istorikas, humanitarinių mokslų daktaras Vacys Vaivada suskaitmenino pranciškonų kunigo Viktoro Vinco Gidžiūno Krokuvoje surinktą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pranciškonų archyvą. Jame užfiksuoti įvykiai nuo XV iki XIX a. Penkiolikoje tūkstančių puslapių įamžinti Lietuvos provincijos kapitulų aktai, Šv. Kazimiero provincijos vikariatų bei kustodijų dokumentai ir brolių dienoraščiai. Medžiaga apima istoriją ne tik Lietuvoje, bet ir visoje LDK – Lenkijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje.
„1990 metais LDK pranciškonų archyvinė medžiaga buvo parvežta iš Amerikos ir čia ilgus metus gulėjo. Prieš porą metų Kretingos savivaldybės ir muziejaus klausiau, gal jie norėtų šiuos dokumentus skenuoti, tačiau tokio masto darbui atlikti reikėjo pinigų, todėl šis klausimas vėl buvo nukeltas. Dalyvaudamas Klaipėdos universiteto konferencijoje susitikau su Vaivada. Jį pažįstu, jis – pamaldus vyras. Kai pradėjome apie tuos dokumentus kalbėtis, jis noriai ir ryžtingai ėmėsi darbo ir per dvejus metus sudarė skaitmeninį archyvą“, – pasakoja kun. P. S. Bytautas OFM.
Istorikas, humanitarinių mokslų daktaras Vacys Vaivada. Klaipėdos universiteto nuotrauka
Atliktas milžiniškas darbas, atrinkti ir skaitmeninti Lietuvai svarbūs pranciškonų istorijos etapai yra didžiulis istorijos brangakmenis visai Lietuvai. Tai byloja, kaip keitėsi Lietuva, kaip šv. Pranciškaus vertybės keliavo per kartų kartas iki mūsų laikų.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Atsidėkokite už mūsų dirbamą darbą Jums paremdami Bernardinai.lt!
Perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos? Sveikiname! Nes galėjote pasimėgauti prabanga, kurios kiti šaltiniai internete Jums nenori suteikti ir reikalauja susimokėti perskaičius vos pirmąsias eilutes. Tačiau parengti ir publikuoti tai, ką perskaitėte, kainuoja. Todėl kviečiame Jus savanoriškai prisidėti prie mūsų darbo ir prie savo skaitymo malonumo. Skirkite kad ir nedidelę sumą šiam darbui tęsti paremdami. Iš anksto dėkojame!
Norite nepraleisti svarbiausių naujienų? Prenumeruokite naujienlaiškį:
Kiti šios Rubrikos straipsniai: