Portalas „Verslo žinios“ sausio 30 d. rašė, jog Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) planuoja netrukus kurti darbo grupę, kuri svarstys galimybes mažinti šalyje veikiančių verslo formų skaičių, atsisakant mažųjų bendrijų (MB).
„Niekur pasaulyje nėra tokios verslo formų įvairovės kaip Lietuvoje – vien individualiai veiklai turime 4 skirtingas formas. Reikia su ta netvarka pagaliau užbaigti. Iš principo turėtų likti trys verslo formos – akcinė bendrovė (AB), uždaroji akcinė bendrovė (UAB) ir smulkiam verslui, individualiai veiklai tinkama veiklos forma“, – portalui sakė BFK pirmininkas Algirdas Sysas.
Jo teigimu, tam tikros verslo formos dažnai pasirenkamo siekiant mokėti mažiau mokesčių ir įmokų „Sodrai“, tad teisinių verslo formų skaičiaus sumažinimas padėtų į valstybės biudžetą surinkti daugiau lėšų, mažėtų galimybės piktnaudžiauti, apskaita taptų paprastesnė.
Registrų centras su „Delfi“ pasidalino naujausiais duomenimis: per šių metų sausį įregistruota 2456 naujos mažosios bendrijos, kai, palyginti su tuo pačiu metu pernai, naujų MB buvo 1566, o užpernai – 1159.
„Kitų teisinių formų registravimo augimo šių metų pradžioje nefiksuojame, skaičiai labai panašūs tiems, kurie buvo pastaruosius keletą metų“, – nurodė Registrų centro atstovas Mindaugas Samkus.
Anot jo, Juridinių asmenų registre šiuo metu iš viso yra įregistruota 66,2 tūkst. mažųjų bendrijų – beveik 30 proc. visų verslų.
„Mažoji bendrija yra antra populiariausia juridinio asmens teisinė forma. Populiariausia teisine forma šiuo metu vis dar yra uždaroji akcinė bendrovė – šiuo metu jų yra per 100 tūkst., arba maždaug 45 proc. visų įregistruotų juridinių asmenų“, – rašoma komentare.
Puchovičius: smulkųjį verslą reikia skatinti
Biudžeto ir finansų komitete dirbantis valdančiųjų koalicijai priklausančios partijos „Nemuno aušra“ narys Robertas Puchovičius teigė, kad kol kas atsakyti tiksliai, ar palaikys šią idėją, sudėtinga. Jo manymu, svarbu atsakyti į esminius klausimus.
„Jei bus rastas sprendimas, kad dabartiniai verslai, veikiantys kaip mažosios bendrijos, nebus nuskriausti ir neturės per jėgą tapti uždarosiomis akcinėmis bendrovėmis, neturėdami kito pasirinkimo – tada aš vertinu gerai. Bet, jei visos MB turės prievarta tapti UAB – verslas tikrai nuo to neišsilaikys, situacija tik pablogės – tuomet mes vertinsime neigiamai“, – „Delfi“ sakė Remigijaus Žemaitaičio pavaduotojas.
Anot jo, visi tokie pakeitimai turi būti apsvarstyti itin protingai ir sprendimas priimtas toks, kad mažieji verslai išliktų: „Manau, kad darbo grupė bus sukurta tam, kad rastų tą sprendimą, ar tai tikrai įmanoma įgyvendinti.“
Atkreipus politiko dėmesį į faktą, kad mažosios bendrijos, kaip verslo forma, pastaruoju metu itin populiarėja, R. Puchovičius teigė, kad: „Reikės išsiaiškinti to priežastis ir kaip su tuo kovoti.“
„Ar jie tą daro dėl to, nes nenori mokėti mokesčių, nors gali? Ar tai daro dėl to, nes neturi pasirinkimo – neperėję į MB turėtų sustabdyti veiklą? Kol kas daugiau klausimų negu atsakymų“, – svarstė BFK narys.
„Sprendimas turi būti labai apgalvotas, nes smulkusis ir vidutinis verslas užima labai didelę mūsų rinką ir, jei jų neliktų, gali stipriai nukentėti mūsų ekonomika“, – pridūrė jis.
Kaip pavyzdį R. Puchovičius pateikė Lenkiją, kur, anot jo, smulkusis verslas yra skatinamas: „Manyčiau, kad mes irgi turėtume skatinti, o ne mažinti galimybes veikti.“
Verslas įžvelgia politikų norą užsipulti MB
Vis dėlto pasiūlymus išgirdę verslo atstovai laikosi griežtesnės pozicijos. Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis idėją atsisakyti mažųjų bendrijų laiko tiksliniu puolimu.
„Tai, ką mes girdime, yra ne bandymas mažinti biurokratizaciją, formų kiekį.
Verslo veiklos formų, reikia sutikti, yra dešimtys, bet manau, kad tai labiau priedanga puolant mažąsias bendrijas. (…) Tikiu, kad tai vis dėlto yra atskirų politikų įnoris užsipulti šią formą“, – „Delfi“ sakė A. Romanovskis.
Mes šiuo klausimu tikrai pakankamai aštriai pasisakysime ir dalyvausime tame.
A. Romanovskis
Jo manymu, toks veiksmas būtų itin žalingas, nes istoriškai MB buvo kone viena efektyviausių priemonių išvedant daugybę verslų iš šešėlio.
„MB buvo skirta smulkiems verslininkams, buvo atsisakyta individualios įmonės formato smulkiems verslininkams, kurių dalis galbūt veikė šešėlyje, ir jiems sudarė juridinio vieneto formą.
Atrodytų taip, kad mechaniškai sumažinus veiklų kiekį, išspręsi visos mūsų mokesčių sistemos administravimo sudėtingumus ir panašiai, bet taip nėra. Pačios formos nieko nereiškia. Klausimas yra, kokie mokestiniai režimai arba kam tos formos skirtos“, – komentavo LVK prezidentas.
Jis aiškino, kad pati verslo formų įvairovė nėra blogai, nes tai užtikrina galimybę skirtingoms veiklos formoms turėti skirtingus būdus veikti, tereikia, kad būtų aiški, skaidri ir teisinga mokesčių sistema.
Idėją mato kaip nelogišką
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos (LBAA) prezidentei Daivai Čibirienei A. Syso apie verslo formų pertvarkymą išsakytos mintys pasirodė nelogiškos.
„Kyla klausimas, ar A. Sysas taip savo asmeninę nuomonę sako, ar jau kaip projektą, kurį inicijuoja jo partija (socialdemokratai – „Delf“). Jei tą projektą inicijuoja partija, tai norėtųsi sužinoti, kaip jie tai planuoja daryti, nes dabartinė idėja panaikinti MB teisiškai nelabai įmanoma“, – kalbėjo D. Čibirienė.
Jos teigimu, tai įmanoma tik tuomet, jei Mažųjų bendrijų įstatymas būtų nukopijuotas iš Akcinių bendrovių įstatymo: „Jie taptų lygiaverčiais visomis prasmėmis.“
„Tada nebebūtų prasmės ir sunaikintume MB institutą, nes kas rinksis tą verslo formą, kurios pavadinime yra žodis „mažoji“, negana to joje yra apribojimai, kad savininkų skaičius negali viršyti 10, savininkai turi būti fiziniai asmenys, kai UAB jokių apribojimų nėra“, – aiškino pašnekovė.
Anot LBAA prezidentės, tuo labai apsidžiaugtų didysis verslas, nes nebeliktų procedūrinių privalumų.
Tai ko gero yra tikslas sunaikinti smulkųjį verslą ir tiek. Jie nemato tame gėrio, kad Lietuvoje daug mažų įmonių, o norėtų, kad jų nebūtų – jiems būtų paprasčiau gyventi. Jie neįvertina to, kad didžiųjų įmonių nėra daug ir jos po truputį keliauja iš Lietuvos.
D. Čibirienė
Specialistė kritikavo A. Syso komentarus, pastebėdama, kad ir Lenkijoje vien prie individualios veiklos priskaičiuojama apie 20 skirtingų mokestinių režimų.
„Lenkijoje yra stipriai mažesnis apmokestinimas asmenims, kurie vykdo programuotojų individualią veiklą, nes šalis laiko, kad tai jų ateitis, saugumas ir stiprybė. Lietuva šiuo atžvilgiu iš viso nieko negalvoja, čia nėra jokios lengvatos programuotojams. Jie prilyginti visiems asmenims, kurie vykdo individualią veiklą.
Bendrai Lietuvoje individualioje veikloje yra tik viena tokia kasta – tai žemdirbiai, kuriems numatytos įvairios lengvatos, išimtys, neapmokestinimas“, – įžvalgomis dalinosi pašnekovė.
D. Čibirienė taip pat atkreipė dėmesį į tai, jei, kaip teigė A. Sysas, liktų tik trys verslo formos, tai atsisakyti tektų ne tik mažųjų bendrijų, bet ir daugybės dabar egzistuojančių kitų formų: tikrųjų ūkinių bendrijų, komanditinių bendrijų, individualių įmonių, įvairių fondų, viešųjų įstaigų ir kitų.
„Galbūt jis nesupranta, ką naikina“, – apibendrindama sakė D. Čibirienė.