Senjorei – akibrokštas
Kaip pasakojo su garbaus amžiaus moterimi bendravusi nevyriausybinės organizacijos VšĮ „Būk su manimi“ direktorė Jolita Butkienė, ši senjorė vasarą taupė pinigus, kad išgyventų žiemą, bet jei jos santaupos viršytų 580 Eur, šildymo kompensacijos ji nebegautų.
„Šiaip mūsų organizacija niekada nekvočia senjorų, kad labai smulkiai žinotume apie jų buitį. Tačiau mums paaiškėja dalykų iš detalių, kai vienas klausia, kaip daryti, kitas irgi klausia ta pačia tema ir pan. Kaip aš sakau, kai jau persipildo ta kantrybės taurė, tai nusprendžiame išsiaiškinti, kaip yra iš tiesų“, – pasakojo direktorė.
Pasak jos, dažniausiai sudėtingiausia tiems pensininkams, kurie gyvena vieni, be antrųjų pusių ir turi tik save. J. Butkienė tęsė, kad ją labai nuliūdino būtent minimos senjorės padėtis, kuri turi tokių ligų, dėl kurių vaistai nėra kompensuojami.
„Bet jai tenka laikas nuo laiko juos išsirašyti ir nusipirkti. Taigi, ši senjorė, kuri gyvena viena bute ir viena apmoka komunalines išlaidas, mums paaiškino, kad nešildymo sezonu metu gali sau leisti susitaupyti apie 50 Eur.
Tie 50 Eur pensininkams ant kelio tikrai nesimėto ir senjorė tikino, kad vasarą gali šiek tiek atsidėti, o banke būtų saugiausia tai daryti. Tačiau tai neįmanoma, kadangi kitą mėnesį jau turės sąskaitoje 100 Eur daugiau, o socialinės rūpybos tarnybos klaus, kam jai reikia tada kažkokių kompensacijų?“, – piktinosi direktorė.
J. Butkienės teigimu, senjorė tuomet į tokius priekaištus atsako, kad tas 100 Eur išeitų būtiniems vaistams šildymo sezono metu.
„Ji sako, kad vis tiek tie papildomi pinigai išeis kažkam: arba vaistams, arba primokėjimui už šildymą. Senjorė iš savo ir taip mažos pensijos tikrai nesusitaupys namui ar į kokią kelionę neišvažiuos“, – pokalbį su senjore prisiminė ji.
Tenka dėti į kojinę
Pasak direktorės, senjorė stebėjosi, kodėl negali tokiame amžiuje leisti sau pasitaupyti juodai dienai.
„Aš manau, kad jos dabar toks amžius, kai žmogus turėtų galėti sau tai leisti. Vaikai užauginti, anūkų auginti nereikia, todėl žmogus bent dėl savęs galėtų kažką pasitaupyti. Tačiau taip išeina, kad žmogus turi dėti į kojinę, o tai daryti nėra saugu.
Tiesa, senjorei gali prireikti ir grynųjų pinigų, jeigu reiktų staigiai važiuoti į ligoninę, mat ten banko kortelės nesiveši. Bet vis dėlto tokia situacija su niuansais. Banke taupyti išvis negali, todėl tenka galvoti, kur atsidėti“, – komentavo ji.
J. Butkienė pridūrė, kad viskas būtų gerai su taupymu banke, jeigu socialinė rūpyba nereikalautų pateikti visų išklotinių.
„Žmonės dėl socialinės paramos gavimo kas kažkiek laiko privalo jas pateikti. Jeigu socialinė rūpyba neturėtų teisės į banko išklotinę, tai gal ir būtų visai kita situacija. Tiesiog atsižvelgtų, kiek apskritai tos pensijos senjoras gauna ir turbūt ta problema būtų išspręsta.
Dabar išeina, kad jis apskritai negali taupyti. Bet mes juk ir vaikus augindami taupome, kad nebūtų taip, jog susirgus vaikui nereiktų galvoti, iš kur tų pinigų paimti. Pensininkai irgi sako, kad jų vaikai iš užsienio neparskris, kad vaistų nupirktų“, – aiškino ji.
Direktorės nuomone, tokia situacija yra labai dviprasmiška ir išeina, kad senjorė vasaros metu negali nieko pasitaupyti.
„Tai yra tikrai ne vienas atvejis. Aišku, vieni žmonės yra atviresni, kiti šias problemas laiko savyje“, – aiškino ji.
J. Butkienė niekaip negalėjo suprasti, kodėl tie sunkiai sutaupyti pinigai valstybės turėtų būti traktuojami kaip labai didelis praturtėjimas.
„Jūs man paaiškinkite, koks yra praturtėjimas tie papildomai sutaupyti 50 Eur? Čia kai kuriems yra vienas nuėjimas į maisto prekių parduotuvę. Jeigu maisto nusipirkai, jau ir vaistams nebeužtenka.
Net nežinau, kaip pavadinti tokią situaciją. Toks jausmas, kad valstybė taupo senjorų sąskaita, kurie dirbo visą savo gyvenimą. Tikrai nežinau, ar tai yra geras sprendimas dėl tos sumos, greičiau atrodo, kaip pasityčiojimas“, – tikino ji.
Dabartinė sistema neatitinka realijų
Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo (NSMOT) atstovė Agata Subatovič tokią situaciją taip pat kritikavo. Ji paaiškino, ką dabar numato įstatymas.
„Pavyzdžiui, jeigu senjoras gauna kompensacijas už šildymą, tai jo banko sąskaitoje neturėtų būti daugiau negu 580 Eur. Jeigu žmogus sutaupo daugiau, nei yra nustatyta suma, tuomet kompensacija yra nutraukiama.
Nebent savivaldybių darbuotojai patys nusprendžia skirti socialinę paramą išimties tvarka. Ši minima senjorė ir atsidūrė tokioje padėtyje, kad sutaupė truputį daugiau nei 580 Eur ir tada jai buvo pagrasinta, kad parama bus nutraukta“, – sakė ji.
A. Subatovič teigimu, tuomet senjorai geriau kaupia kojinėje, mat bijo, kad ta parama jiems bus nutraukta.
„Dabar socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pristatė piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimus. Šių parengtų pakeitimų tikslas yra išvengti tokių situacijų ir sudaryti palankesnes sąlygas žmonėms gauti piniginę socialinę paramą ir kad nebūtų taip, jog dėl nedidelių santaupų ar griežto turto vertinimo jiems parama būtų nutraukiama“, – aiškino NSMOT atstovė.
Anot jos, dabar siekiama, kad banko sąskaitoje galėtų būti 10 valstybės remiamų pajamų dydžių – tai būtų truputį daugiau nei 2200 Eur.
„Aišku, kad tada nepasiturintys gyventojai galėtų truputį daugiau sukaupti tų pinigų. Turėtų atsargą juodai dienai ir neprarastų paramos. Vis tiek, pavyzdžiui, kompensacija už šildymą padeda tiems žmonėms, nes tada nereikia tiek daug mokėti už šildymą ir gali tada atsidėti“, – tikino A. Subatovič.
Turtas ne visada neša pinigus
Tiesa, pasak jos, su šiuo siūlymu apskritai yra nemažai parengta svarbių pakeitimų. Didžioji dalis jų yra susijusi su piniginių lėšų normatyvų didinimu arba turto vertinimo kriterijų peržiūra.
„Siūloma tris kartus padidinti piniginių lėšų normatyvus. Taip pat padaryti adekvatesnius turto dydžius, kad žmonės galėtų gauti socialinę paramą“, – komentavo atstovė.
A. Subatovič nurodė, kad jiems dažnai žmonės pasakoja, kad turi nenaudojamo turto, kurio negali parduoti.
„Pavyzdžiui, sodyba kokio nors regiono pakraštyje. Niekaip negali jos parduoti, bet tai vis tiek yra įskaitoma kaip turtas. Vadinasi, tuo metu žmonės negali gauti paramos.
Arba tie patys turto vertės normatyvai yra per žemi. Dabar vienam gyvenančiam asmeniui yra 60 kv. m. Jeigu žmogus gyvena didesniame būste, tuomet irgi gali netekti teisės į paramą. Todėl ir siūloma didinti tuos normatyvus į labiau adekvatesnius.
Tuo pačiu gyvenantiems mieste yra komplikuočiau, nes jų būstas yra ir brangesnis, ir gal didesnis“, – aiškino ji.
Taip pat kalbėdama apie turto vertinimą, A. Subatovič sakė, kad problemų kyla ir tiems, kurie turi žemės ir joje šiek tiek ūkininkauja.
„Tas ūkis irgi įskaitomas kaip turtas ir tie žmonės taip pat nebegali gauti paramos, nors jų pajamos ir labai mažos. Vadinasi, ta parama yra reikalinga, kad išgyventų.
Tų problemų tikrai yra nemažai ir tikimės, kad tie įstatymo pakeitimai šiek tiek pagerintų situaciją ir senjorams, ir apskritai nepasiturintiems žmonėms“, – aiškino ji.
Taip pat pabrėžė, kad turtas ne visada neša pinigus, todėl būtų gerai, kad žmonėms dėl jo nebūtų atimta parama.
Skurdžiausiems gyventojams – ministerijos pagalbos ranka
„Delfi“ primena, kad SADM pasiūlė įstatymo projektą, kuriame yra pateikti pakeitimai, kurie turėtų pagerinti pažeidžiamiausių Lietuvos visuomenės grupių finansinę padėtį. Projekto tikslas – didinti piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams prieinamumą ir adekvatumą, paskatas integruotis į darbo rinką.