„Jei kita raketa ar orlaivis be leidimo, tyčia ar per klaidą, įskris į mūsų erdvę ir bus numuštas, o nuolaužos nukris NATO teritorijoje, būkite malonūs čia atėję nedejuoti. Jūs buvote įspėti“, – sakė R. Sikorskis.
V. Milovas mano, kad Rusija galiausiai sulauks karinio atsako, jei ir toliau pažeidinės Europos šalių oro erdvę.
„Matome, kad visi šie pastarieji įvykiai tikrai nėra atsitiktinė įvykių grandinė. Yra daug įrodymų, kad visi šie veiksmai nėra atsitiktiniai. Jei jie nėra atsitiktiniai, tai, pirma, yra šiurkštus tarptautinės teisės ir suvereniteto bei teritorinio vientisumo pažeidimas. Antra, tai yra istorijos pasikartojimas. Trečia, tai vyksta Putino agresijos prieš Ukrainą fone, kuri yra agresija prieš visą Europos žemyną.
Taigi reikia teisėto atsako. Neatsitiktinai labai daug žmonių kritikuoja ir Europos šalis už tai, jog buvo daug tokių oro erdvės pažeidimų, bet karinio atsako dar nebuvo. Šis klausimas bręsta, jis turi pagrindo. Jei Rusija ir toliau tai tęs, manau, kad taip ir baigsis, kad kada nors bus karinis atsakas į tokius pažeidimus“, – sako V. Milovas.
Tokios pozicijos laikosi ir daugiau valstybių. Vis dėlto, eksperto vertinimu, tai jau yra pavėluota.
„Yra nemažai šalių, kurios jau pačios nusprendė, kad tai būtų teisinga. Tačiau vienintelė atgrasomoji priemonė šiuo atveju, man atrodo, yra ta, kad NATO yra didelis aljansas. Jei kalbame apie rimtos karinės konfrontacijos su Rusija eskalavimą, labai svarbu suprasti, koks bus stipriausių NATO kariuomenių, pirmiausia Jungtinių Valstijų, atsakas“, – sako jis.
V. Milovas aiškina, kodėl Rusijos vadovas Vladimiras Putinas imasi tokių provokacijų Europoje. Jo manymu, V. Putinas tikisi, jog JAV prezidentas nesiims ginti sąjungininkų dėl agresyvių Rusijos veiksmų.
„Šis eskalavimas iš Putino pusės yra susijęs su tuo, kad Putinas mano, jog Donaldo Trumpo administracija dabar negins Europos, jei įvyks kokia nors karinė konfrontacija. Taigi Putinas mano, kad gali sau tai leisti. Bet tai tarsi toks didelis nežinomasis, kaip elgsis JAV.
Šalių, kurios yra arčiau Rusijos, vyriausybės geriau suvokia situaciją ir supranta, kad reikia reaguoti. Bet daugelis kitų šalių to dar nesužinojo. Apie šiuos dalykus reikia kalbėti garsiai. Manau, kad tai labiau ryžto ir supratimo, kad negalima nereaguoti, nes kitaip Putinas išplės savo provokacijų ir agresyvaus spaudimo teritoriją, demonstravimas. Dar prireiks šiek tiek laiko, kad tai taptų bendru sutarimu. Bet viskas juda link to“, – vertina Rusijos opozicionierius.
Ar patikimas Trumpo pažadas ginti Lenkiją ir Baltijos šalis?
Vis dėlto V. Milovas tokį pažadą vertina skeptiškai.
„Trumpo pastabos atrodė silpnos, nes jis pateikė vieno žodžio atsakymą ir greitai nuėjo, – sako jis. – Ankstesnės Jungtinių Valstijų administracijos savo pareiškimuose šia tema buvo daug išsamesnės bei nuoseklesnės. Buvo reaguojama iš karto ir patvirtinama, kad Jungtinės Valstijos gins savo sąjungininkus. Čia matome, kad reakcija yra labai dviprasmiška, kad yra tam tikri Trumpo komentarai, tačiau šiame fone yra daug kitų komentarų, kad apskritai nenorime eskalacijos, ir tai yra jūsų problema, spręskite ją patys.“
Rusijos ekspertas atkreipia dėmesį, kad ne tik D. Trumpo atsakymas buvo itin trumpas, bet pasigendama ryžtingesnių pareiškimų ir iš kitų JAV pareigūnų.
„Trumpo vieno žodžio atsakymo nepakanka. Reikia platesnio spektro aiškių visų Amerikos pareigūnų pareiškimų. Pavyzdžiui, JT Saugumo Taryboje mačiau ir naujojo Amerikos atstovo Michaelo Waltzo, kuris neseniai buvo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais, kalbą. Na, jis pasakė gerą kalbą, bet apskritai, mano nuomone, palyginti su Sikorskio ar kitų pareigūnų kalbomis, tai buvo gana nuolaidi kalba. Pavyzdžiui, mums nepatinka tai, ką daro Rusija, bet kartu be jokių labai aiškių įsipareigojimų ginti sąjungininkus. Taigi, žinoma, šiuo metu iš JAV pusės reikia ryžtingesnės kalbos“, – sako pašnekovas.
V. Milovas įsitikinęs, kad pastaruoju metu vykstančias provokacijas galėjo paskatinti D. Trumpo sprendimas susitikti su V. Putinu Aliaskoje.
„Manau, kad pats Putinas čia eksperimentuoja. Deja, turiu pasakyti, kad šie pastarųjų kelių savaičių veiksmai, mano nuomone, yra tiesioginė Aliaskos aukščiausiojo lygio susitikimo pasekmė. Putinas grįžo daug labiau įsitikinęs, kad Trumpas negins Europos šalių tokios karinės konfrontacijos atveju. Mes jau seniai nematėme tokios eskalacijos iš Rusijos pusės.
Man labai sunku patikėti, kad tai atsitiktinumas. Tai įvyko iškart po aukščiausiojo lygio susitikimo Aliaskoje, ir tai apskritai atitinka Amerikos administracijos veiksmus, kuriuos mes matome. Jis (V. Putinas – Delfi) čia bando dirvą. Svarbu pasakyti, kad dauguma šių provokacijų vykdomos bepiločiais orlaiviais. Jie Putinui yra itin patogus hibridinio karo įrankis. Visada gali sakyti, kad atsitiktinai įskrido, tai Ukraina pakeitė jų trajektoriją. Todėl labai įdomu, kad galima zonduoti, bet viešai bandoma nusimesti atsakomybę“, – sako ekspertas.
Jo teigimu, daug rimčiau reikėtų vertinti tokius atvejus, kai į oro erdvę įskrenda lėktuvai – kaip nutiko Estijoje.
„Daug rimtesnė situacija yra tyčinis kelių karinių orlaivių įskridimas, pavyzdžiui, į Estijos teritoriją. Bet atkreipkite dėmesį, kad tokių atvejų yra mažiau. Dažniausiai tai vis dar yra dronai ir kai kurie hibridinio karo elementai, todėl jis čia bando. Žinoma, manau, kad jei atsakas bus pakankamai griežtas… Mes labai daug kartų nurodysime Turkijos pavyzdį 2015 metais“, – sako V. Milovas.
Rusijos ekspertas sako, kad NATO valstybės neturėtų baimintis Rusijos atsako, jei pasielgtų kaip Turkija ir numuštų oro erdvę pažaidžiančius lėktuvus, nes Rusijos pajėgumai kariauti sausumoje yra riboti ir nukreipti į Ukrainą.
„Dabartinę Putino padėtį reikia suprasti taip: jis turi keletą labai svarbių silpnų vietų. Pavyzdžiui, jis neturi didelio sausumos karinio kontingento, kuris galėtų persikelti į šį konfrontacijos frontą, jei jis kiltų. Visos jo turimos realios pajėgos, vertinant pagal žmonių skaičių, yra sutelktos Ukrainoje. Jų trūksta. Rusijoje labai sunku pritraukti papildomų žmonių į kariuomenę ir panašiai.
Be šių oro ir kitų hibridinių provokacijų jis negali to palydėti visaverte karine konfrontacija, perkelti kai kurių dalinių ir t.t. Jis negali. Taigi čia jis turi akivaizdžias karines ribas. Manau, jog NATO šalys turėtų į tai žiūrėti atvirai ir reaguoti gana ramiai. Jų erdvė yra pažeidžiama ir Rusija čia yra grynas pažeidėjas tarptautinės teisės požiūriu. Yra visi pagrindai tokiems veiksmams. Jei Putinas nebus atremtas, jis ir toliau ilgai skraidys į Europos valstybių vidaus erdvę. Taigi tam tikru momentu mes tiesiog turėsime jam atsakyti“, – sako V. Milovas.
Kur veda Rusijos eskalacija?
Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras leidiniui „The Telegraph“ teigė, kad Estija yra „visada atvira“ priimti sąjungininkų pajėgas, įskaitant Jungtinės Karalystės branduolinį ginklą galinčius nešti naikintuvus F-35A. „Durys sąjungininkams visada atviros“, – sakė estų ministras.
V. Milovas primena, kad anksčiau buvo sutarimas, jog JAV užtikrins Europai ir savo branduolinį skėtį, tačiau dabar valstybės nebegali tuo kliautis ir pačios imasi veiksmų.
„Visa ši eskalacija mus vėl prives prie kalbų apie branduolinius ginklus. Ir pagrindinis klausimas čia, žinoma, yra Jungtinių Valstijų elgesys, nes Europa nuo 1945 metų tradiciškai tikėjosi Amerikos branduolinio skėčio. Ir tai nėra klausimas dėl kokio nors Europos silpnumo, bet tai buvo suplanuota. Tai reiškia, kad Amerika pasiūlė Europos žemynui savo gynybą, ir iš tikrųjų toks susitarimas buvo sudarytas. O dabar pirmą kartą kyla abejonių, ar JAV gins Europą savo branduoliniu skėčiu“, – sako jis.
Pasak V. Milovo, Vakarai turėtų mažiau baimintis branduolinių V. Putino grasinimų, nes Rusijos pajėgumai šioje srityje taip pat yra pažeidžiami.
„Aš esu visiškai tikras, kad jei ši eskalacija tęsis, o ji eina šia linkme, tai branduolinių ginklų klausimas vėl sugrįš. Pavyzdžiui, per Ukrainos operaciją „Voratinklis“ matėme, kad Rusijos strateginis branduolinis potencialas yra labai pažeidžiamas. Rusijos strateginiai bombonešiai, bunkeriai, povandeniniai laivai yra labai pažeidžiami. Nėra daug strateginių raketų, lėktuvnešių ir pan.
Ir čia matome, kad viena Ukrainos operacija ir vienas bepiločio orlaivio smūgis gali išjungti dešimtis šių bombonešių. Taigi šis branduolinio potencialo santykio ir branduolinių raumenų matavimo klausimas taip pat yra gana atviras būdas pažvelgti į visus šiuos dalykus. Putinas, jei Europa duos kokį nors atsaką, atsakys nauju branduolinių grasinimų raundu. Taigi reikia viską vertinti šaltakraujiškai, blaiviai, rimtai ir nebijoti“, – teigia pašnekovas.
Ar JAV įves sankcijas Rusijai?
„Tai visiškai dirbtinis reikalavimas. Idėja, kad vieną po kitos šalis priverstus atsisakyti pirkti rusišką naftą, tai kažkaip privers Putiną atrodyti blogai, yra klaidinga. Rusija išgauna daugiau kaip 10 proc. pasaulio naftos. Ir jei visi atsisakys ją pirkti, tai sukels trūkumą ir didesnes kainas. Taigi teisingas būdas, kaip tai daro ES, yra sumažinti Putino pajamas. Kad barelių skaičius rinkoje išliktų toks pat, koks yra, bet Putinas gautų mažiau pinigų. Tam reikia kainų lubų, tam reikia Europos embargo, nes importuoti į Indiją yra daug brangiau, o sąnaudos didėja, pelnas mažėja.
Tam ir skirta visa ši kova su šešėliniu laivynu. Labai svarbi mėnesinė Rusijos eksporto pajamų analizė, kurią paskelbė Lietuvos švarios energijos analizės centras. Ji labai aiškiai rodo, kad šios pajamos laikui bėgant stipriai mažėja. Taip, jos vis dar pastebimai egzistuoja, bet čia daug ką gali padaryti kainų lubos“, – sako V. Milovas.
Jis atkreipia dėmesį, kad D. Trumpas kartu reikalauja ir su tuo nesusijusių dalykų, pavyzdžiui, dėl prekybos tarp ES ir Kinijos bei Indijos.
„Kodėl JAV neįvedė naujų sankcijų šešėliniam laivynui? Europa gana sėkmingai nusigręžia nuo Rusijos energetikos. Šiemet Europa perka apie 90 proc. mažiau rusiškos naftos ir dujų nei 2021-iais. Tai reiškia, kad per ketverius metus energijos pirkimas sumažėja 90 proc. Didžioji dalis to, kas perkama, yra iš dviejų šalių – Vengrijos ir Slovakijos“, – sako V. Milovas.
Ekspertas atkreipia dėmesį, kad trečia pagal dydį rusiškos naftos ir dujų importuotoja po Kinijos ir Indijos yra Turkija. Tačiau D. Trumpas šį klausimą palieka nuošalyje.
„Europos 19 pakete buvo iš anksto uždrausta pirkti rusiškas suskystintas gamtines dujas. Maždaug po metų jis įsigalios. Tai viena iš didžiųjų Putino eksporto dalių šiandien. Tai didele dalimi sustabdys suskystintų gamtinių dujų gamybą Rusijoje, nes jie techniškai negali daug dujų tiekti į Aziją. Europa daro, ką gali. Trumpas, manau, bando Europą įtraukti į tam tikrą žaidimą su Kinija ir Indija, kuris nėra labai produktyvus“, – sako V. Milovas.
Jis primena, kad nuo sausio 20 dienos – D. Trumpo inauguracijos – JAV nepriėmė jokių naujų sankcijų V. Putinui.
„Tai ir yra problema. Mes labai sumaniai tarsi nukreipėme savo dėmesį į likusius Europos pirkimus. Ir tuo pačiu metu kyla labai paprastas klausimas, kodėl JAV nenustato naujų sankcijų, kodėl neprisijungia prie naftos lubų. Manau, kad to reikėtų dažniau klausti Trumpo, įskaitant jo spaudos konferencijas ir kreipimusis į žurnalistus“, – teigia Rusijos ekspertas.
Visą pokalbį rusų kalba galite žiūrėti čia: