Praėjusį savaitgalį M. Kondratavičius „Dana White’s Contender Series“ turnyre pirmame raunde galingu dešinės rankos smūgiu nokautavo kroatą Dani Barbirą, kuriam tai buvo pirmasis pralaimėjimas profesionalo karjeros metu po septynių pergalių iš eilės.
Šis turnyras skirtas jau savo vertę įrodžiusiems kovotojams, norintiems sudaryti sutartį su UFC organizacija. Po tokio pasirodymo M. Kondratavičius tą ir padarė, prisijungdamas į išskirtinį lietuvių klubą.
UFC kovojo arba vis dar kovoja ne tiek ir daug Lietuvos atstovų. Julija Stoliarenko, Ernesta Kareckaitė, Žygimantas Ramaška, lietuviškų šaknų Rose Namajunas, Modestas Bukauskas.
„Atrodo, lyg mažos svajonės išsipildymas. Na, gal ne mažos, – kalbėdamas su Delfi sakė pats M. Kondratavičius. – Iš karto atsirado daug naujų tikslų. Siurrealus momentas. Tuo metu dar buvau kovos nuotaikoje, atrodė, kad viskas ėjo ir praėjo. Visos emocijos atėjo vėliau, kai supratau, kas įvyko. Aistra degė visada, bet dabar darbas pradeda atsipirkti. Dabar turėsiu progą parodyti, ko esu vertas.“
Kaip ir minėjo kovotojas, aistra šiam sportui degė visada. Dar būdamas vaikas namuose jis galynėjosi su tėčiu, o sulaukęs vos dvylikos užsimanė lankyti rimtas treniruotes. Viena bėda – Manto šeima gyvena Vandžiogaloje, Kauno rajono miestelyje, nuo paties Kauno nutolusiame per 29 kilometrus.
Vandžiogaloje gyvena tik kiek daugiau nei 500 žmonių, tad norint užsiimti koviniu sportu, teko keliauti į Kauną. Tėvai galiausiai leido dvylikamečiui autobusu dardėti iki išsvajotų treniruočių. Galbūt net nežinodami, kokia aistra jų sūnui tai taps – pirmuosius trejus metus M. Kondratavičius nepraleido nė vienos treniruotės.
„Prisimenu save vaikystėje ir pačiam kartais sunku suprasti, iš kur ta aistra ir ugnis buvo. Ji iki dabar išlikusi ir dega ta pačia vaikiška aistra, kuri buvo ir tada. Sunku apibūdinti, iš kur ji atsirado, bet vis dar tebedega.
Mane visada žavėjo kovinis sportas, su tėčiu visada žaisdavome kovas, imtynes. Maždaug dvylikos metų pamačiau daugiau kovotojų ir tai mane užkabino. Pastūmėti niekas nestūmėjo, pats tėvų prašiau, kad leistų važinėti į treniruotes. Gyvenu toliau nuo miesto, esu iš kaimo. Jie nedrąsiai mane išleido važinėti autobusu, bet vėliau tėvai palaikė, padėjo ir stūmė.
Gyvenime man teko dirbti daug skirtingų darbų, bet niekas manęs taip nežavėjo kaip kovinis sportas. Esu bandęs žaisti krepšinį, futbolą, bet tai manęs nežavėjo, nei sekėsi labai. Viskas sukosi aplink kovinį sportą. Mano mintys nuo vaikystės ir yra aplink tai.
Viskas iš aistros šiam sportui. Kai tik pradėjau sportuoti, gavau nario kortelę ir jaučiau pasididžiavimą, kad nepraleidžiu treniruočių ir ta kortelė vis pildosi“, – dabar šypsosi UFC narys.
Vos būdamas 15-os M. Kondratavičius tapo profesionalu ir ėmė kaupti pergales įvairiuose turnyruose. Tačiau tikroji karjera prasideda tik dabar, įsitikinęs jis.
„Šią pergalę ir kontrakto pasirašymą matau kaip karjeros pradžią. Dabar yra didžiausios galimybės, įdomiausios kovos. Džiaugiuosi, kad būdamas toks jaunas galėsiu varžytis su geriausiais. Atrodo, kad ilgas darbas pagaliau įvertinamas. Žinant, koks kelias ir sunkus darbas dar laukia – motyvacija tik į viršų“, – džiaugiasi jis.
Kada galime sulaukti M. Kondratavičiaus debiuto UFC?
„Aiškios datos nėra, ne viskas priklausys nuo manęs. Jie siūlys kovas man, o mes jau žiūrėsime. Bet nemanau, kad ilgai teks laukti, nes jie atrodo susidomėję. Laukė ir norėjo mane pamatyti kuo greičiau.
Tikslo nesu užsibrėžęs, kad su kažkuo sukovoti ar panašiai. Kaip ir karjeros pradžioje, tikslas toks pat – parodyti, kiek mano kūnas ir kiek aš pats galiu nueiti, kokį lygį pasiekti. Su tuo ateina ir pasiekimai, diržai“, – pabrėžia sportininkas.
O ką aistruoliai gali tikėtis pamatyti, kai M. Kondratavičius žengs į UFC narvą?
„Į kiekvieną kovą neinu nusiteikęs, kad ji greitai baigsis. Visada esu nusiteikęs sunkiai ir ilgai kovai. Privalai taip nusiteikti, nes nežinai, kaip viskas vyks. Mano stilius yra agresyvus, niekada neinu laimėti taškais, visada bandau pribaigti varžovą“, – savo stilių apibūdino jis.
M. Kondratavičius sportuoja Kaune, „Fighter House“ klube. Čia savo kelionę jis tęs ir toliau, laukdamas debiuto stipriausioje pasaulio kovinio sporto organizacijoje.
„Niekas nesikeis. Atėjome kartu prie šio didelio pasiekimo ir toliau viską tęsime kartu, – žada M. Kondratavičius. – Dėkingiausias esu savo šeimai, kuri nuo mažens, sekėsi man ar ne, mane palaikė visomis prasmėmis – emociškai, finansiškai, viską man suteikė. Taip pat visai savo komandai.“
Pastaraisiais metais kilęs Lietuvos kovinio sporto bumas tik toliau augs, įsitikinęs jis. Vis daugiau lietuvių atsiduria stipriausios pasaulio kovos menų organizacijose, neseniai Eimantas Stanionis kovėsi dėl kelių pasaulio čempiono diržų, lietuviška UTMA organizacija geba pritraukti pilną Kauno „Žalgirio“ areną.
„Lietuvia yra kovinga šalis. Labai daug žmonių ir jaunimo pradeda užsiimti kovos menais. Motyvaciją keliame ir mes, kai patenkame į stiprias organizacijas, parodome, kad tai įmanoma. Atėjus į sporto salę matau visą tą jaunimą ir žvelgiant į ateitį manau, kad turėsime daug aukšto lygio kovotojų“, – optimistiškas M. Kondratavičius.