Šis pokytis, ypač mažiau patyrusiems vairuotojams, neretai sukelia nerimą. Visgi, kodėl alyva taip greitai pakeitė spalvą? Ar reikia ruoštis rimtiems variklio remonto darbams?
Daugiau patarimų perkant naudotą automobilį – specialioje rubrikoje „Iš antrų rankų“.
Išvydę tamsios spalvos variklio alyvą neskubėkite daryti neigiamų išvadų. Spalvos pasikeitimas dažniausiai yra visiškai normalus procesas, rodantis, kad alyva atlieka savo darbą.
Kodėl nauja alyva iškart pakeičia spalvą?
Neretai pasitaiko situacijų, kai vairuotojai skundžiasi, kad variklio alyvos spalva išliko tamsi net ir atlikus planinį aptarnavimą. Tai jokiu būdu nereiškia, kad jus apgavo ar į variklį supylė nekokybišką produktą.
Kad ir kaip kruopščiai meistrai bebandytų iš variklio išleisti atidirbusį skystį, pašalinti jį 100 procentų iš visų variklio kampų, kanalų ir ertmių yra fiziškai neįmanoma.
Variklyje visada lieka nedidelis kiekis senos alyvos ir suodžių. Šie tamsūs likučiai susimaišo su šviežia alyva ir akimirksniu pakeičia jos atspalvį. Tačiau tai nekeičia alyvos savybių.
Svarbiausia užduotis keičiant tepalus – atkurti tepimo savybes ir papildyti sistemą būtinais cheminiais priedais, kurie saugo variklį nuo dilimo ir korozijos. Tad jei alyva tamsi, bet šviežia – ji savo darbą atlieka puikiai.
BMW B37 variklis (nuotr. gamintojo)” class=”articlePhoto”> 
Pagrindinis kaltininkas – suodžiai
Jeigu reikėtų įvardinti vienintelę priežastį, kodėl alyva tampa juoda, didžiausią įtaką tam daro degimo proceso liekanos. Tai ypač aktualu moderniems automobiliams.
Senesnės kartos benzininiai varikliai, kuriuose kuras buvo purškiamas į kolektorių, alyva išlikdavo skaidri tūkstančius kilometrų. Tuo tarpu modernūs varikliai su tiesioginiu įpurkšimu alyvą išpurvina daug greičiau.
Kodėl? Taip yra dėl kuro degimo specifikos. Tiesioginio įpurškimo sistemose kuras purškiamas tiesiai į karštą degimo kamerą. Čia susidaro mikroskopiniai kuro lašeliai.
Kai ugnis pasiekia tokį lašelį, jis dega iš išorės, tačiau jo viduje trūksta deguonies. Dėl didžiulio karščio lašelio branduolys tiesiog suanglėja ir taip gimsta mikroskopinės suodžių dalelės, kurios patenka į alyvą.
Šis efektas dar stipresnis esant šaltam varikliui, kai kuras purškiamas ant neįšilusių cilindrų sienelių. Dyzeliniuose varikliuose, kur degimas vyksta dėl didžiulio slėgio, suodžių susidarymas yra dar intensyvesnis.
Tai – kaina, kurią mokame už didesnį variklių efektyvumą ir galią. Be to, šiuolaikinėse mašinose naudojamos išmetamųjų dujų grąžinimo sistemos (EGR) dalį suodžių vėl nukreipia į degimo kamerą ir taip dar labiau padidina alyvos taršą.
Kada verta sunerimti?
Alyvos būklę veikia ir vairavimo įpročiai. Važinėjant trumpais atstumais, variklis nespėja pasiekti darbinės temperatūros, todėl karteryje kaupiasi kondensatas ir nesudegusio kuro likučiai. Vėliau, išvažiavus į greitkelį, varikliui pasiekus darbinę temperatūrą, šios nuosėdos sudega arba atšoka.
Tačiau kiekvienam vairuotojui turėtų būti svarbu atskirti vizualinį alyvos patamsėjimą nuo nerimą keliančios taršos. Tvarkingame variklyje alyva gali būti juoda, tačiau joje neturi būti jokių pašalinių kietųjų dalelių.
Jei ant matuoklės pastebite metalo drožlių, blizgučių ar stambių nuosėdų – tai rimto gedimo signalas.
Išimtis gali būti taikoma nebent specifiniams varikliams su alyvoje dirbančiais paskirstymo diržais – ten atsiradusios atplaišos rodo, kad diržas pradėjo irti.
Visais kitais atvejais juoda alyva rodo, kad ji atlieka savo valymo funkciją. Surenka degimo produktus ir neleidžia jiems kauptis ant variklio detalių.
Šaltinis:
tv3.lt
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!