Štai visai neseniai būta pirmadienio, kai Baltieji rūmai niekais pavertė visas mokslininkų pastangas aiškinantis autizmo priežastis, o kairės pakraipos antifašistinį judėjimą ėmė ir paskelbė vietine teroristine organizacija, nors net neaišku, ar turi įgaliojimų taip elgtis.
Vašingtoną sudrebino D. Trumpo spaudimas generalinei prokurorei Pam Bondi persekioti jo politinius oponentus – ir visai nesvarbu, kad akivaizdžiai neturint tokiam baudžiamajam persekiojimui įrodymų.
Tradicinėms administracijoms bet kuri iš šių dramų pasirodytų kaip itin intensyvi politinė kontraversija. Kitu laiku gal net būtų inicijuoti apkaltos procesai. O kaip visa tai atrodo dabar? Tik niūrėja nuotaikos dėl gresiančios autokratijos, rašo CNN.
Kaip teigia CNN, apmaudžiausia, kad milijonai amerikiečių, gyvenančių kitose nei D. Trumpo kritikai politinėse, žiniasklaidos ir kultūros ekosistemose, jo veiksmų mirtina grėsme jų šaliai, kultūrai ir gerovei nelaiko. Ir jų parama D. Trumpo veiksmams nėra vien kažkoks asmeninis pasirinkimas. Neretai tai gerai koordinuotos strategijos apdovanoti jam grįžti į Baltuosius rūmus padėjusius rezultatas.
Visai neseniai sakydamas karingą kalbą Ch. Kirkui atminti skirtame renginyje D. Trumpas tik dar kartą įrodė niekada pernelyg netroškęs būti atsakingas už visus šalyje. Jo talentas nacionalinės svarbos klausimus įvilkti į konservatyvių rinkėjų skoniui priimtiną rūbą ir gebėjimas kalbėti jų prioritetų kalba labai gražiai paaiškina, kaip jam pavyksta labiausiai moderniųjų laikų istorijoje trikdančios kadencijos metu neprarasti rinkėjų pasitikėjimo.
Galbūt nepavyks dirbti kartu su dauguma, o galbūt nemažai rinkėjų ims ir pasiges prezidento, už kurį balsavo tikėdamiesi mažesnių maisto produktų ir komunalinių paslaugų kainų. Tai, kas nutiko tą pirmadienį – D. Trumpo manipuliacijos teisine ir visuomenės sveikatos sistemomis – puikiai iliustruoja, kaip sumaniai valdžios galios sąskaita jis stiprina savo asmeninę politinę poziciją.
Spaudimas Bondi
D. Trumpo įrašas socialiniame tinkle, kuriame jis ragina P. Bondi kuo skubiau pradėti baudžiamuosius procesus prieš jo asmeninius ir politinius oponentus, buvo vienas iš labiausiai akis badančių nematomos sienos, skiriančios Baltuosius rūmus ir Teisingumo departamentą, pažeidimų, kokį tik yra padaręs prezidentas. Būtų tai paaiškėję iš kokios žurnalistams nutekintos ataskaitos, o ne iš tiesmukiško įrašo socialiniame tinkle, būtų kilęs didžiulis skandalas, nes, kaip ten bebūtų, kalbame apie akiplėšišką piktnaudžiavimą prezidento galiomis ir šalies teisingumo sistema, rašo CNN.
Be to, D. Trumpas vyriausiąja federaline rytinės Virdžinijos apygardos prokurore paskyrė savo padėjėją Baltuosiuose rūmuose Lindsey Halligan, teigia informuoti šaltiniai. Ji pakeis Eriką Siebertą, nušalintą už tai, kad nesugebėjo pateikti kaltinimų vienai iš D. Trumpo priešių – Niujorko prokurorei Letitiai James.
D. Trumpo kišimasis ten, kur prezidentui nepridera, kainuos brangiai. Teisingumo sistemos integralumas tiesiogiai priklauso nuo pamatinio principo, jog visi prieš ją yra lygūs, ir joks politinis sprendimas negali lemti jos sprendimų. Politizuotas teisingumas – despotiškų bananų respublikų skiriamasis ženklas. Ne paslaptis, kad teisingumo sistema ilgai netvers, jeigu lengva ranka bus atleidžiami prokurorai, padarę išvadą, kad nėra pakankamai įrodymų kam nors pateikti kaltinimų, kad ir kaip to pageidautų prezidentas.
„Justicija turėtų sakyti – tą byloja ir tas raištis ant akių – kad prieš teisingumą visi lygūs. Niekas nėra viršiau įstatymo. Ir tai taikoma visuotinai. Panašu, kad dabar Justicijai reikia raiščio tik vienai akiai, kad matytų tik į kairę, kur ir taikys įstatymus“, – laidoje „Situation Room“ sakė buvęs Baracko Obamos administracijos kanceliarijos vadovas Rahmas Emanuelis.
Tai, kaip D. Trumpas smerkia tokius principus, yra viena iš priežasčių, kodėl atrodo, kad mums prieš akis gimsta tironas.
Prezidento stovykloje jo rėmėjai jį laiko politizuoto teisingumo auka, o ne jo vykdytoju. Tai, kaip puikiai sekėsi kurti persekiojamo politinio veikėjo įvaizdį vienai po kitos skambant kaltinamosioms išvadoms, praeitais metais ir padėjo naujam gyvenimui prikelti politinę karjerą.
Tai, kaip bet kokia D. Trumpas stengiasi išsisukti, paaiškina, kodėl Respublikonų parlamentarai atsisako erzinti savo lojalius rinkėjus ir bent pabandyti jį suturėti, nors jo veiksmai ir prieštarauja įstatymo viršenybės principui, o ir įrodymų, galinčių pagrįsti jo reikalavimus traukti baudžiamojon atsakomybėn oponentus, gali ir nebūti.
„Prezidentas Trumpas su Amerikos žmonėmis labai atviras ir skaidrus. Jis kalba tai, ką galvoja. Štai kodėl jo šalininkai jį ir dievina, štai kodėl Amerika jį taip myli“, – laidoje „State of the Union“ CNN žurnalistei Danai Bash sakė senatorius Markwayne’as Mullinas. Respublikono iš Oklahomos teigimu, sąžininga, kad D. Trumpas nusitaikė į buvusį FTB direktorių Jamesą Comey’į ir Demokratų senatorių iš Kalifornijos Adamą Schiffą: „Prezidentas Trumpas nori pasakyti, kad metas į juos atsigręžti ir priversti atsakyti už savo žodžius“.
(J. Comey’is D. Trumpo buvo atleistas dėl Rusijos tyrimo. Dėl įrašo socialiniuose tinkluose, kuriame vaizduojami iš kriauklelių suformuoti skaitmenys 8647, ir kurį JAV prezidento administracijos pareigūnai perskaitė kaip grasinimą D. Trumpui, jį apklausė JAV slaptoji tarnyba). A. Schiffas, būdamas parlamente, vadovavo per pirmąją kadenciją D. Trumpo priimtų sprendimų tyrimams. Dabartinė administracija jį tampo į kairę ir į dešinę dėl tariamo informacijos nutekinimo ir kaltinimų sukčiavimu hipoteka. Abu neigia padarę kažką blogo, nė vienam oficialūs kaltinimai nepateikti).
Baltieji rūmai puikiai supranta, kad tai, kaip D. Trumpas bando tokių prieštaringai vertinamų situacijų akivaizdoje išlipti sausas iš balos, daro didelį įspūdį panašiai mąstantiems rinkėjams, šventai tikintiems, kad ankstesnės administracijos buvo korumpuotos, o dabartinis prezidentas tik taiso padėtį.
„Mes tikrai netoleruosime tiek žiniasklaidoje, tiek kitoje barikadų pusėje teigiančiųjų, kad neva mūsų prezidentas verčia savo ginklu Teisingumo departamentą. Čia ne jis, o Joe Bidenas ir jo generalinis prokuroras iš Teisingumo departamento iš jo darė savo žaislą. Joe Bidenas rinkimų metais pasitelkė šią sakralią Amerikos instituciją savo politiniam oponentui persekioti“, – sakė Baltųjų rūmų atstovė spaudai Karoline Leavitt.
Nevertėtų pamiršti, kad D. Trumpą didžioji prisiejusiųjų žiuri pripažino kaltu federalinėje byloje dėl tokių pažeidimų kaip bandymas piktnaudžiauti prezidento įgaliojimais siekiant panaikinti demokratinę rinkėjų valią, kai šie jo nepasirinko prezidentu. Niujorko prisiekusieji jį taip pat pripažino kaltu dėl visų 34 kaltinimų verslo dokumentų klastojimu byloje, kurios epicentre – kyšis filmų suaugusiems žvaigždei už tylėjimą.
Trumpas prakalbo apie autizmo priežastis, ekspertai šokiruoti
D. Trumpo pasisakymas autizmo tema – vienas iš puikiausių pavyzdžių, kaip, griaudamas nusistovėjusias konvencijas, JAV prezidentas siekia savo politinių tikslų (ir visai nesvarbu, kad asmeninių ambicijų kaina – pavojus jo paties šalies žmonėms).
Taigi, D. Trumpas pareiškė, kad, šalies valdžios teigimu, acetaminofeno (arba tiesiog paracetamolio) vartojimas nėštumo metu „gali būti siejamas su padidėjusia autizmo rizika“. Ši rekomendacija prieštarauja ekspertų išvadoms, jog autizmą lemia daugybė veiksnių, o ryšys, jungiantis vaisto nuo skausmo vartojimą nėštumo metu ir autizmą, moksliškai nėra įrodytas.
D. Trumpas taip pat viešai suabejojo kai kurių vaikams skirtų vakcinų saugumu, taip pademonstruodamas nerimą keliantį neišmanymą ir nesuvokimą, jog jokių pagrindo neturinčių teiginių sklaida tokiomis jautriomis temomis kaip vaikų skiepijimas gali sukelti realų pavojų žmonių sveikatai.
„Mes suprantame žymiai daugiau nei žmonės, kurie tai studijavo“, – apie autizmo klausimą JAV sveikatos ir žmogiškųjų paslaugų sekretoriui Robertui F. Kennedy’iui jaunesniajam pareiškė D. Trumpas, prisiminęs chaotiškus jo darbus COVID-19 pandemijos metu.
Jeigu atrodo, kad D. Trumpas trypia mokslo ir klinikinių tyrimų principus, panašu, kad jis tą daro tikslingai. Jo pareiškimas autizmo tema puikiai įsipaišė į nepasitikėjimu sveikatos priežiūra ir vakcinomis grįstą ir jau ilgą laiką propaguojamą R. F. Kennedy’io jaunesniojo naratyvą.
Ir ši strategija turi labai stiprų politinį pagrindimą.
Pats sprendimas paskirti R. F. Kennedy’į jaunesnįjį, kurį dauguma sveiko proto eksperto laiko pavojingu pakvaišėliu, atsakingu už Amerikos visuomenės sveikatą, labai patiko D. Trumpo rinkėjams, nemaža dalis kurių labai skeptiškai vertina skiepus ir nepasitiki valdžios sveikatos ekspertais.
„Padarykime Ameriką vėl sveiką“ koalicijai priklauso tiek kairės, tiek dešinės aktyvistai, kurie kitomis sąlygomis su D. Trumpu galbūt net neturėtų reikalų. Grupė itin aktyviai įsitraukusi, ypač entuziastingai klausimais, susijusiais su pesticidais, vandens flouravimu ir itin perdirbto maisto pavojais. Kad ir kiek mažai tokių entuziastų bebūtų, jie vis tiek gali suvaidinti gana svarbų vaidmenį balsas į balsą įprastai vykstančiuose vidurio kadencijos rinkimuose 2026 metais.
Judėjimo „Padarykime Ameriką vėl sveiką“ palaikytojai netgi labai priimtini ir D. Trumpui, nes puikiai atliepia skepticizmą visuomenės sveikatos žinybų klausimu, kurį MAGA judėjimo rinkėjai itin aštriai juto per koronaviruso pandemiją ir kurį labai sėkmingai savo įtakai didinti naudoja konservatyvieji lyderiai, įskaitant ir patį prezidentą.
Dauguma konservatorių itin širdo ant šalies sveikatos priežiūros sistemos raginimų per pandemiją dėvėti apsaugines veido kaukes. Kiti ribojimus verslui ir nuotolinį mokymąsi vertina kaip konstitucinių teisių pažeidimus. Visuomenės reakcija buvo tokia arši, kad D. Trumpas vis dar negali viešai prisiimti atsakomybės už sėkmingą operaciją „Warp Speed“ – ši vakcinavimo kampanija buvo įgyvendinta per rekordiškai trumpą laiką ir greičiausiai išgelbėjo milijonus gyvybių.
R. F. Kennedy’is jaunesnysis savo kelyje nesusidūrė nė su viena menkute kliūtimi, kai nusprendė atšaukti milijoninę paramą mRNR vakcinų tyrimams, galintiems užkirsti kelią naujai pandemijai ateityje.
Vis daugiau amerikiečių nepasitiki mokslininkais ir oficialiomis ekspertų išvadomis, kuo sumaniai naudojasi konservatyviosios politikos jėgos. D. Trumpo noras paneigti oficialų konsensusą dėl autizmo turi ir dar vieną privalumą. Jis rinkimų kampanijoje dalyvavo kaip maištininkas, kuris grįš į Vašingtoną ir atskleis visas teisinės, mokslinės ir medicininės giliosios valstybės paslaptis. Tik jo administracijos nenoras viešinti su jo buvusiu draugu Jeffrey’iu Epsteinu, nuteistu seksualiniu nusikaltėliu, susijusius dokumentus, tapo gyva tokių pretenzijų parodija. Leidimas R. F. Kennedy’iui jaunesniajam laisvai skleisti savo mokslines erezijas galėtų padėti sugrąžinti dalį gatvėse prarasto pasitikėjimo.
Kaip ir kaip ten bebūtų, D. Trumpas visada atrodo laimingiausias ir produktyviausias, užmaišęs savo slaptojo padažo – užviręs šalininkų pyktį ant elito, kuriuo jie taip bjaurisi.