Sulaukė įtarimų korupcijos byloje

A. Silickienė yra viena iš įtariamųjų didelės apimties korupcijos byloje. Teisėsauga aiškinasi, ar Valstybinėje augalininkystės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos (VAT ŽŪM) iš augalus ir augalinius produktus gabenančių įmonių atstovų sistemingai galėjo būti reikalaujami ir gaunami didelės vertės kyšiai už šių krovinių gabentojams Valstybinėje augalininkystės tarnyboje išduodamus fitosanitarinius sertifikatus.

Teisėsaugos duomenimis, bendra kyšių suma gali siekti rekordinius 1,5 mln. eurų.

Be A. Silickienės, įtarimai dėl kyšininkavimo veikiant organizuotoje grupėje šiuo metu pareikšti 14 asmenų – VAT ŽŪM vadovui ir darbuotojams, bei privačių įmonių vadovams bei susijusiems asmenims.

Pirmadienį tęsiant tyrimą kratos atliktos Seimo narių S. Skvernelio ir konservatoriaus Kazio Starkevičiaus namuose ir darbo vietose. Juos teisėsauga yra nusprendusi apklausti kaip specialiuosius liudytojus.

M. Katelynas atkreipė dėmesį, kad prokuroras Artūras Urbelis pirmadienį, komentuodamas kratas pas Seimo narius užsiminė, kad korupcija galėta siekti politinio palankumo.

„Viena iš versijų, kad už sisteminės korupcijos visą mechanizmo veikimą galėjo būti politinis palankumas. Ir siekiant patikrinti šiuos duomenis atlikta eilė tiek procesinių veiksmų, susijusių su prievartos priemonėmis, tiek kitų procesinių veiksmų“, – sakė prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Artūras Urbelis.

„Turime duomenų apie tai, kad galėjo būti politinis palaikymas vykdant įgaliojimus – politinis palankumas“, – pažymėjo jis.

Aiškinosi, kada dirbo

M. Katelynas komentavo, kad A. Silickienė – viena iš centrinių šio skandalo figūrų ir svarbi S. Skvernelio partijos veikėja, jo artima patikėtinė.

„A. Silickienė buvo Seimo pirmininko patarėja, kai šias pareigas ėjo S. Skvernelis, o, privačių interesų deklaracijos duomenimis, Valstybinėje augalininkystės tarnyboje ji pradėjo dirbti 2024-11-22.

Norėdamas išsiaiškinti, kada A. Silickienė pradėjo dirbti pas S. Skvernelį, dar šių metų sausio 8 d. raštu kreipiausi į Seimo kanclerį, prašydamas pateikti duomenis apie jos darbo laikotarpį.

Atrodytų, gana paprasta užklausa Personalo skyriui – atsakymą būtų galima operatyviai pateikti. Deja, ne viskas taip paprasta“, – feisbuke komentavo politikas.

Pasak jo, atsakymą Seimo kanceliarija turėjo pateikti ne vėliau kaip vasario 5 d., tačiau gavo jį tik kratų Seime dieną, taigi, vasario 9-ąją.

„Kaip minėjau, paklausimas tokios apimties, kad atsakymą buvo galima pateikti ir per vieną darbo dieną. Per šį laikotarpį teko kelis kartus raginti ir priminti apie būtinybę atsakyti į pateiktą paklausimą.

Deja, atsakymą pavyko gauti tik kratų dieną, kai nustatytas terminas jau buvo praleistas.

Įdomiausia tai, kad daugiau nei mėnesio prireikė parengti atsakymui, kurio esmė – į klausimus atsakyti negalima, nes duomenys neatskleidžiami pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą“, – teigė M. Katelynas.

Kelia klausimus dėl vilkinimo ir „stogo“

M. Katelynas svarstė, kad jei ne kratos, atsakymą parengti galbūt būtų užtrukę dar ilgiau, tačiau po STT pareigūnų apsilankymo Seime vilkinimas neteko prasmės.

„Kyla keli pagrįsti klausimai, į kuriuos Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas jau nebegali būti priedanga, o atsakymų galbūt net nereikės – juos pateiks teisėsaugos institucijos:

1. Kodėl ilgametis S. Skvernelio bendražygis, dabar Seimo kanclerio pareigas einantis A. Stončaitis, bandė vilkinti informacijos pateikimą, o galiausiai jos taip ir nepateikė?

2. Ar nėra taip, kad korupcijos skandale figūruojanti A. Silickienė tuo pačiu metu pradėjo dirbti ir pas S. Skvernelį, ir Augalininkystės tarnyboje? Tai būtų reikšmingas sutapimas, galintis rimtai paaiškinti prokuroro užuominą apie politinį stogą“, – komentavo parlamentaras.

S. Skvernelis Seimo pirmininko pareigas ėjo nuo 2024 metų lapkričio 14 dienos iki 2025 metų rugsėjo 10 dienos.

Seimo kancleris Algirdas Stončaitis į šias pareigas paskirtas 2024 m. gruodžio 10 dieną. Jis yra ilgametis S. Skvernelio politinis bendražygis.