D. Trumpas pasirašė vykdomąjį įsaką, kuriuo pareiškė, jog Amerika bet kokį išpuolį prieš Kataro teritoriją, suverenitetą ar ypatingos svarbos infrastruktūrą laikys „grėsme pačių Jungtinių Valstijų taikai ir saugumui“.
Kaip pastebi CNN, svarbiausia tai, kad įsake siūloma, jog JAV galėtų ginti Katarą kariniu būdu.
„Tokio išpuolio atveju Jungtinės Valstijos imsis visų teisėtų bei tinkamų priemonių, įskaitant diplomatines, ekonomines ir, prireikus, karines, kad apgintų Jungtinių Valstijų ir Kataro valstybės interesus bei atkurtų taiką ir stabilumą“, – teigiama prezidento įsake.
Kataras pasveikino D. Trumpo įsaką, pavadinęs jį svarbiu žingsniu stiprinant gynybos ryšius ir dvišalį bendradarbiavimą, pranešė jo užsienio reikalų ministerija, skelbia „Reuters“.
Dokumente teigiama, kad aukščiausi JAV gynybos ir žvalgybos pareigūnai kartu su Kataru vykdys nenumatytų atvejų planavimą, jog būtų užtikrintas greitas atsakas į bet kokius išpuolius.
Kaimyninė Saudo Arabija jau seniai siekė panašių JAV garantijų, tačiau toks susitarimas neįvyko. Praėjusį mėnesį Saudo Arabija pasirašė abipusės gynybos paktą su branduolinį ginklą turinčiu Pakistanu.
Prilygsta NATO garantijoms
Pastebima, kad šio įsako formuluotė labai panaši į NATO šalims narėms suteiktą saugumo garantiją. NATO penktajame straipsnyje teigiama, kad šalys narės, pavyzdžiui, JAV, susitaria, jog ginkluotas užpuolimas prieš vieną iš jų „bus laikomas užpuolimu prieš jas visas“.
Jame taip pat teigiama, kad narės „padės užpultai šaliai ar šalims, imdamosi“ būtinų veiksmų, „įskaitant ginkluotos jėgos panaudojimą, siekiant atkurti ir palaikyti Šiaurės Atlanto zonos saugumą“.
D. Trumpo vykdomajame įsakyme nėra taip griežtai įsipareigojama imtis karinio atsako, jei Kataras būtų užpultas. Tačiau išpuolius prieš Katarą faktiškai traktuojant kaip grėsmę Jungtinėms Valstijoms, santykiai su šia arabų sąjungininke perkeliami į kitą lygmenį, teigia CNN.
Vis dėlto yra esminis skirtumas nuo NATO saugumo garantijų – D. Trumpas tai daro vienašališkai. Jo įsakas nėra teisiškai privaloma, ratifikuota sutartis, jos neturi pasirašyti JAV Senatas, aiškina CNN. Iš esmės tai yra pažadas, kurį D. Trumpas duoda naudodamasis savo pareigų suteikiama galia tai daryti. Tačiau šio pažado neprivalės laikytis būsimi prezidentai – vykdomąjį įsaką ateityje gali atšaukti bet kuris JAV prezidentas, todėl neaišku, kas priverstų Ameriką vykdyti šį įsipareigojimą.
Tačiau tai, kad D. Trumpas ginti Katarą žada vienašališkai, savaime yra nepaprastas dalykas. JAV Konstitucija aiškiai suteikia įgaliojimus dėl sutarčių Senatui, o šiuo atveju prezidentas apeina Kongresą dėl tokio rimto klausimo, kaip galimas JAV kariuomenės įtraukimas į karą.
„Politico“ taip pat rašo, kad toks įsakas yra labai neįprastas, ypač D. Trumpui, kuris vykdo „Amerika pirmiausia“ (angl. America First) užsienio politiką ir abejoja ilgalaikiais JAV įsipareigojimais NATO bei penktuoju straipsniu.
D. Trumpas apėjo Kongresą dėl daugybės dalykų, kurie paprastai priklauso jo kompetencijai, pavyzdžiui, įvesdamas muitus, dėl kurių šiuo metu sprendžia Aukščiausiasis Teismas. Ir tai jam dažniausiai pavyksta dėl Kongreso respublikonų pritarimo, mat jie dažnai nenori jam mesti iššūkių, teigia CNN.
Vis dėlto „Associated Press“ pastebi, kad tikroji JAV įsipareigojimo apimtis yra abejotina. Prezidentai yra sudarę tarptautinių susitarimų be Senato pritarimo. Pavyzdžiui, prezidentas Barackas Obama 2015-iais sudarė Irano branduolinį susitarimą su pasaulio galybėmis.
Galiausiai bet koks sprendimas imtis karinių veiksmų priklauso nuo prezidento. Šis neapibrėžtumas aptemdė ankstesnius JAV gynybos susitarimus per antrąją D. Trumpo kadenciją, pavyzdžiui, NATO penktojo straipsnio garantijas.
„Reuters“ vertinimu, D. Trumpo įsakas pranoksta jo pirmtako Joe Bideno 2022 metų įsaką, kuriuo Kataras buvo įvardytas kaip pagrindinis NATO nepriklausantis sąjungininkas ir kuriuo buvo leista aktyviau bendradarbiauti karinėje srityje, tačiau nebuvo pažadėta ginti Katarą užpuolimo atveju.
JAV karinio atsako nebuvo ir birželį, kai po JAV smūgio Irano branduoliniams objektams, pastarasis užpuolė Katarą.
Vienašališkas Trumpo žingsnis
Svarstoma, ar Kongreso respublikonai ir konservatoriai apskritai gali ką nors padaryti ar bent jau pasakyti dėl to, kad D. Trumpas juos aplenkė dėl šio Kataro įsako. D. Trumpas ne tik pasisavina tradiciškai Senatui priklausančią galią, bet ir teikia saugumo garantijas šaliai, į kurią daugelis respublikonų žiūri gana įtariai.
Respublikonai jau daug metų skundžiasi dėl tariamų Kataro žmogaus teisių pažeidimų ir ryšių su grupuotėmis, kurias jie vadina teroristinėmis, įskaitant Musulmonų broliją bei „Hamas“. Tokie nuogąstavimai kilo jau anksčiau šiemet, kai D. Trumpas prieštaringai priėmė 400 mln. dolerių kainuojantį Kataro lėktuvą, kuris galiausiai bus naudojamas kaip naujas „Air Force One“.
Net dešiniųjų pažiūrų aktyvistė Laura Loomer, turinti įtakos prezidentui, griežtai kritikavo šį pažadą dėl Kataro gynybos, siūlydama D. Trumpui verčiau susitelkti į Musulmonų brolijos priskyrimą teroristams. „Nenoriu mirti dėl Kataro. O jūs?“ – rašė ji socialiniame tinkle „X“. Teksaso senatorius Tedas Cruzas užsiminė, jog Kataras galbūt slapta finansuoja antifašistus JAV.
Dienraščio „The Wall Street Journal“ redakcija taip pat suabejojo šiuo pažadu. „Tai sprendimas, dėl kurio galima ir reikia diskutuoti, – rašė jie. – Vietoj to jis buvo priimtas netikėtai – vykdomuoju įsaku, nesulaukus jokių viešų diskusijų.“
2023-iais „The Washington Post“ ir Merilendo universiteto apklausa parodė, kad visi amerikiečiai, ir net respublikonai, Katarą vertina neigiamai. Šis klausimas buvo keliamas atsižvelgiant į didėjantį Kataro dalyvavimą sporto pasaulyje.
Beje, CNN primena, kad tarp tų respublikonų, kurie kadaise reiškė gilius įtarimus dėl Kataro buvo ir pats D. Trumpas. „Kataro tauta istoriškai buvo labai aukšto lygio terorizmo finansuotoja, – sakė jis 2017-iais, ragindamas Katarą „nutraukti ekstremistinės ideologijos finansavimą“.
Tai priminė ir jau minėta D. Trumpo šalininkė L. Loomer.
Kataras vis įsitraukia į konfliktus
D. Trumpas žada pagalbą šaliai, kurioje Izraelis – artimas JAV sąjungininkas – rugsėjo 9 dieną smūgiavo prieš sostinėje Dohoje esančius „Hamas“ lyderius. Šis smūgis, pradėtas iš anksto nepranešus JAV administracijai, Vašingtone sukėlė pasipiktinimą, nes JAV palaiko glaudžius santykius su Kataru, kuriame yra didžiausia JAV karinė bazė regione, pranešė „Reuters“. Al Udeido oro bazėje dislokuota tūkstančiai amerikiečių karių.
Įsako dėl Kataro gynybos data yra pirmadienis – kaip tik tą dieną Baltuosiuose rūmuose su D. trumpu susitiko Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu ir buvo pateiktas pasiūlymas dėl karo Gazos Ruože nutraukimo. Kataras buvo pagrindinis tarpininkas tarp JAV, Izraelio ir „Hamas“.
Vienas Kataro pareigūnas „CBS News“ patvirtino, kad D. Trumpo administracijos žingsnis suteikti šiai mažai Persijos įlankos valstybei retą pažadą dėl JAV karinės paramos buvo atsakas į tai, kad Izraelis bombardavo Kataro sostinę Dohą.
Viešėdamas Baltuosiuose rūmuose B. Netanyahu atsiprašė Kataro už smūgį Dohoje.
„Pirmiausia ministras pirmininkas Netanyahu išreiškė gilų apgailestavimą, kad per Izraelio raketų smūgį prieš „Hamas“ taikinius Katare netyčia žuvo Kataro kariškis“, – teigiama Baltųjų rūmų parengtoje trišalio D. Trumpo, B. Netanyahu ir Kataro premjero Mohammedo bin Abdulrahmano bin Jassimo al-Thani pokalbio telefonu ištraukoje.
B. Netanyahu „taip pat išreiškė apgailestavimą, kad Izraelis, taikydamasis į „Hamas“ vadovybę įkaitų derybų metu, pažeidė Kataro suverenitetą, ir patvirtino, kad Izraelis ateityje daugiau nevykdys tokio išpuolio“, nurodė Baltieji rūmai.
„CBS News“ atkreipia dėmesį, kad prieš tai B. Netanyahu, praėjus vos kelioms dienoms po smūgių Dohoje, pagrasino surengti naujus išpuolius prieš Katarą, jei šis atsisakys išvaryti „Hamas“ atstovus.
CNN pastebi, kad Kataras dažnai įsitraukia į Artimųjų Rytų konfliktus. Dar 2017 metais jis įsivėlė į didžiausią per pastaruosius dešimtmečius diplomatinę krizę regione. Tuo metu kitos didžiosios valstybės nutraukė su Kataru ryšius dėl įtariamos jo paramos terorizmui bei platesnio masto regiono destabilizavimo. Tąkart D. Trumpas ir padarė anksčiau minėtus pareiškimus.
Trumpo ryšiai su Kataru
Kataras buvo viena iš trijų arabų šalių, į kurias D. Trumpas keliavo kovo mėnesį per pirmąją didelę savo antrosios kadencijos užsienio kelionę, primena „Politico“. Netrukus po šios kelionės jis ir priėmė Kataro vyriausybės dovaną – 400 mln. dolerių vertės reaktyvinį lėktuvą.
Nelieka nepastebėti ir D. Trumpo šeimos ryšiai su Kataru.
Kataro lėktuvo priėmimas yra ypač keblus, atsižvelgiant į tai, kad D. Trumpas yra sakęs, jog pasibaigus jo kadencijai prabangus orlaivis bus perduotas jo prezidentinei bibliotekai, o ne liks naudotis JAV vyriausybei, rašo CNN.
Be to, balandžio mėnesį „Trump Organization“ paskelbė apie planus Katare statyti „Trump“ prekės ženklo golfo kurortą, kurį rėmė Kataro valstybinio turto fondo remiama įmonė.
Laikraštis „The New York Times“ prieš dvi savaites taip pat pranešė, kad prieštaringai vertinamas D. Trumpo vertingų dirbtinio intelekto lustų pardavimas Jungtiniams Arabų Emyratams labai įtartinai sutapo su pelningu kriptovaliutų sandoriu su emyratais.
D. Trumpas ir jo asmeniniai verslai akivaizdžiai nutrynė ribas tarp valstybinio verslo bei asmeninių interesų Artimuosiuose Rytuose. Baltieji rūmai laikraščiui „The New York Times“ neigė interesų konfliktus, sakydami, kad pagrindinis derybininkas Steve’as Witkoffas „bendradarbiauja su etikos pareigūnais ir patarėjais, kad užtikrintų, jog jis visiškai laikosi reikalavimų“.
Įsakas dėl Kataro taip pat kelia įvairių klausimų – kai kurie iš jų susiję su galimos asmeninės naudos bei oficialių vyriausybės veiksmų sąsajomis.