Šiuo metu Laurynas sukasi TV laidoje „Žvaigždžių duetai“ bei vysto kitus projektus. Nors jo širdis laisva, su skaudžia patirtimi atsirado naujų lūkesčių moterims – jis ieško daugiau ramybės, vidinės pilnatvės ir tokio žmogaus, kuris priimtų jį tokį, koks yra.
Laurynai, kaip jaučiatės dainuodamas ,,Žvaigždžių duetuose“?
Mano vokaliniai sugebėjimai nėra stebuklingi, nes dainuoju tik antrą mėnesį. Stengiuosi prasidainuoti prieš kiekvieną pasirodymą, kad nepadaryčiau gėdos savo partneriams „Žemaitukams“. Tiesiog linksminamės scenoje ir stengiamės kuo geriau tai daryti (šypsosi).
Kaip jus pakvietė į šį projektą?
Mane pakvietė žinoma prodiuserė. Keistas sutapimas, liepos mėnesį buvo mano tetos jubiliejus ir jai kaip staigmena buvo užsakytas „Žemaitukų“ pasirodymas. Mes vieni kitus žinojome iš matymo, per pertrauką nuėjau pasilabinti su jais. Išsiaiškinome, kad tiek jie, tiek aš esame pakviesti dainuoti į tą patį projektą. Tada nusprendėme pasiūlyti tokį jungtinį variantą prodiuseriams – jiems tai tiko. Aš ne tik jaučiuosi saugus su jais, bet ir energetiškai gerai jaučiamės kartu. Šiame projekte jau esu laimėjęs, nes radau du puikius draugus.
TV šou „Žvaigždžių duetai“ užkulisiai:
Atrodo, kiekviename TV projekte gerai jaučiatės, nebijote kamerų. Ar taip ir yra?
Neslėpsiu, jaudulio yra, reikia dainuoti gyvai, ne visas natas pataikai. Tai kitoks projektas nei buvę. Pavyzdžiui, kai darai kūrybinę, kulinarinę laidą, gali kai ką iškirpti, pakoreguoti scenarijų. Bet šis 1,5 metų televizinis laikotarpis yra labai kūrybingas, kur daug ko naujo ir įdomaus išmokstu.
Įdomu iš kokios šeimos esate kilęs?
Vaikystėje turėjome šiltą ir teigiamą šeimos pavyzdį. Švęsdavome šventes pas senelius, atvykdavo visos trys mamos sesės su šeimomis, krūva pusbrolių. Tėvai išsiskyrė, kai jau baiginėjome su broliu mokyklą. Tai turėjo įtakos požiūriui į santuokos institutą. Matęs tokį šeimos pavyzdį, iki 30-ies metų sakydavau, kad ta santuoka yra nesąmonė. Bet va, kaip viskas pasisuko. Esu išgėręs visus šulinius, į kuriuos buvau prispjovęs. Aišku, tu, kol jaunas, nori siekti karjeros, keliauti, turėti laisvę. Nors dauguma mano santykių iki santuokos buvo ilgalaikiai.
Esate dalyvavęs ir politikoje. Iš kur įgijote lyderystės, laisvo kalbėjimo prieš auditoriją įgūdžių?
Didžioji dalis yra įgyta iš tėvų ir senelių pavyzdžio. Mamos tėtis vadovavo kolūkiui, o močiutė buvo kultūrininkė. Tėvai abu dirbo versle vadovaujamus darbus dideliuose kolektyvuose. Jie dažnai mus su broliu veždavosi į renginius klientams, kur matėme, kaip ten bendraujama, kaip mezgasi pažintys. Esu kilęs iš Šakių, bet dėl tėvų darbų persikraustėme į Šiaulius, kai buvau paauglys. Pats buvau nuo mokyklos aktyvus, dalyvavau jaunųjų politikų projektuose, debatuose. Į jokius oratorystės, lyderystės kursus nevaikščiojau, viskas atėjo su patirtimi.
Ar esate pabaigęs aukštąjį mokslą? O gal visas verslo pažinimas atėjo per patirtį?
Aš pajuokauju, kad esu nepabaigęs trijų universitetų. Šiauliuose baigiau tarptautinio bakalaureato programą, kur visko mokiausi anglų kalba. Be to, laikiau visus šešis baigiamuosius egzaminus. Atvažiavus į Vilnių, išsilaikiau draudimo brokerio licenziją, kur dirbau su daug įdomių projektų. Po to dirbau „Investuok Lietuvoje“ projektų vadovu, taip pat esu dirbęs finansų analitiku Britų užsienio reikalų ministerijoje. Kai pasišneki su darbdaviais, jiems svarbiausia tavo kompetencijos, ne tavo diplomas. Bet visai norėčiau pastudijuoti rinkodarą, tai man tikrai įdomu, todėl neatmetu galimybės atsisėsti prie studijų stalo.
Neseniai jūsų sūnui Laurynui suėjo trys metukai. Kaip atšventėte?
Jo gimtadienis sutapo su mano filmavimų diena. Tokiam mažam vaikui dar nereikia didelių švenčių, svarbiausia, buvimas kartu. Man atrodo keistas fenomenas, kai mažus vaikus fotografuoja prie sienelių, prisikviečia daug žmonių. Mes su vaiku atvykome į studiją su tortu ir balionais, projekto komanda sudainavo gimimo dienos dainą ir tiek. Po to jis išvyko švęsti su mama.
Koks Laurynas dabar? Kaip tenka atlaikyti 3 metų krizę ir pykčio priepuolius?
Laurynui trys metai, jis jau nebe toks mažylis. Puikiai kalba, turi savo nuomonę ir charakterį. Daugelyje dalykų mes susitariame. Nenoriu prisišnekėti, bet nesu to pajutęs. Mes esame geriausi draugai. Aišku, būna visko, bet jei vaikas pyksta, tai dažniausiai reiškia: arba jis nemiegojęs, arba nepavalgęs. Jei atsiranda tų ožiukų, mes vyriškai pasišnekame, suvokiame priežasties-pasekmės ryšį. Kiekvieną dieną statome vis tvirtesnį ryšį, leidžiu jam dalyvauti ir mano tam tikruose sprendimuose, pavyzdžiui, ką veiksime kartu. Aš balso nekeliu, einu į ryšį per pokalbius, situacijos supratimą. Ribas būtina brėžti, nes dabar Laurynui formuojasi pasaulėžiūra.
Jūs esate labai teigiamas tėvystės pavyzdys, kas nėra reta, bet visgi blogų tėvystės pavyzdžių mes matome daugiau. Gal nuskambės keistai, bet kaip jums tai pavyksta?
Esu perskaitęs daug literatūros apie vaikų psichologiją ir ugdymą. Esu tiesiog sau reiklus šiuo klausimu, nes noriu užauginti gerą žmogų. Man norisi rodyti teigiamą pavyzdį savo vaikui. O tuo pačiu tai mato ir mano sekėjai. Sako, kad geri pavyzdžiai užkrečiami, todėl tikiuosi, kad ir daugiau tėvų įvertins, kad jų vaikai svarbiausi gyvenime.
Ar Laurynas dar neklausia, kodėl mama ir tėtis gyvena atskirai? Ką sakote?
Ne, dar tokių klausimų jam nekyla. Kartais pašneku su savo mama apie tai ir suprantu, kad vaikas suvokia šitą situaciją. Mums net labai keista, kaip jis tai supranta. Aišku, kai skyrėmės, jis buvo dar visai mažiukas. Turbūt dėl to jam ir yra įprastas šis modelis, nes kito varianto jis nematė. O kai jau jam kils tokie klausimai, paaiškinsiu jam taip pat, kaip ir suaugusiam žmogui.
Kaip jūs save reabilitavote po skyrybų?
Nei vaistų, nei psichologo pagalbos nesigriebiau. Nors tikrai būdavo tokių savaičių, kai nieko nenorėdavau. Aišku, buvo santykių abstinencija, bet nuo jos nebėgau, o tai išgyvenau ir pergyvenau. Tik tada gali padaryti tam tikras išvadas. Mano kai kurie draugai klausė: „Kaip tu tai atlaikai?“. Viešumas, teisiniai reikalai, pradėjimas visko nuo nulio – visa tai negali nepalikti įspaudų tavo gyvenime. Bet kas svarbiausia – tu pradedi nieko nebebijoti. Jei turi artimųjų ir sveikatos, tu gali startuoti iš naujo. Išsiugdžiau ramybę, neturiu panikos atakų ir nerimo dėl rytojaus, miegu ramiai naktimis. Tai yra išsiugdyta mano būsena, todėl savotiškai džiaugiuosi šia gyvenimo pamoka.
Toks ilgas teisminis procesas turėtų jus gerokai išsekinti, nes ilgas vilkinimas yra nemalonus dalykas. Kaip jaučiatės dėl to?
Tikrai, taip, turiu tą pripažinti. Suprantu teismų apkrovas, bet turiu pasakyti, kad vedybinis institutas pas juos yra atgyvenęs. Mūsų byla jau tęsiasi 2,5 metų ir nežinia, kada tai baigsis. Tai sunkus ir sekinantis procesas, nes vis tiek kiekvieną dieną turi tam skirti kažkiek laiko. Tai yra sunkiai suvokiama, kokia tai emocinė apkrova, reikalaujanti stiprybės ir papildomų jėgų.
Be skaudžių dalykų, santykiai su buvusia žmona jums suteikė žinomumo, atsirado TV projektai, tapote ir influenceris. Dabar visa tai papildo jūsų biudžetą. Ar tinkate su tuo?
Paprastai pasakysiu, jei būčiau galėjęs rinktis: ar žinomumas, ar privati šeima, žinoma, būčiau pasirinkęs šeimą. Kol nebuvau viešas žmogaus, veikiau pakankamai daug įdomių dalykų, vadovavau ir organizacijoms, ir kūriau įvarius projektus. Tikrai nesijaučiu išlošęs, patikėkite, ta kaina, kurią teko sumokėti, tikrai nėra verta to, kur dabar esu atsidūręs. Kad atsiradau TV projektuose yra faina, bet to nesureikšminu, nes po metų galiu daryti gal visai kitus dalykus.
Po tokios skaudžios patirties, ar įmanoma jums pasitikėti moterimis ir leistis į naujus santykius?
Tikrai nenurašinėju moterų, tik dabar turiu kitus lūkesčius. Norisi iš santykio su kitu žmogumi daugiau pilnatvės, ramybės. Svarbu, atsiradus naujai partnerei, kad užsimegztų ryšys ne tik tarp mūsų, bet ir su mano sūnumi. Be to, yra mano verslas ir vaiko auginimas, todėl nerti stačia galva į naujus santykius net nėra resursų. Šiuo momentu norisi kuo greičiau užbaigti teisminius procesus.
Į kokias vadinamas raudonas vėliavas atkreiptumėte dėmesį, pradedant santykius su nauja moterimi?
Aš ir pats nesu vien tik žalia vėliava (juokiasi). Visi mes turime tokių bruožų ir įpročių, kurių nepakeisi ir partneris turi tai priimti, kitu atveju, neverta tęsti tų santykių. Pavyzdžiui, aš mėgstu medžioklę ir išvažiuoju medžioti naktimis. Esu padaręs sau vieną išvadą, jei pamatai kokią nelabai tau patinkančią žmogaus savybę, to nepakeisi, todėl tu pats turi tai priimti arba ne. O antra išvada, kad nereikia nerti stačia galva į santykius. Aišku, tas įsimylėjimo momentas yra labai gražus ir visi esame to išsiilgę. Bet kas greitai įsiplieskia, tas greitai ir sudega – toks fizikos principas pritaikomas ir santykiams. Nesu iš tų, kuris mėgčiau greitai keisti partnerius, todėl viskas užtrunka. Aš labiau ieškau bendrų vertybių: kas mus labiau jungia, o ne skiria.
Ar turite širdies draugę?
Dabar esu vienas, draugės neturiu. Bet jei ir turėčiau moterį, turbūt stengčiausi kuo mažiau tai viešinti, nes esu matęs, kuo tai baigiasi. Tačiau to ir neslėpčiau, nes tai neišvegiama. Žmogus, kuris atsiras mano gyvenime, turės suvokti, kad esu viešas žmogus, todėl ir žiniasklaidos dėmesio, intrigėlių ar gandų neišvengsi. Mano partnerė turės sąmoningai suvokti, kokiame pasaulyje aš gyvenu ir priimti tai.
O kokios moterys jums imponuoja?
Fizinės charakteristikos nebėra tiek aktualios, kiek svarbu vertybiniai klausimai: kaip vaikų auginimas, tas pats požiūris į šeimą, politinę situaciją ir t.t. Norėčiau su tuo pačiu žmogumi nugyventi ne tris metus, o tarkim, trisdešimt. Todėl labai svarbu vienas kito palaikymas ir džiaugsme, ir varge. Taip pat norėtųsi, kad žmogus būtų apsiskaitęs ir įdomus pašnekovas. Norisi turėti bendrų temų ir hobių.
Jums bendraujant su moterimis, nėra baisu, kad jūsų žinomumas gali pakišti koją? Gal joms įdomus Laurynas labiau dėl to, kad jis žinomas?
Turiu labai gerai radarą šitiems dalykams. Kai to proceso neforsuoji, tai vis tiek išlenda. Nėra lengva perskaityti žmonių mintis ar jų intencijas, bet tų dalykų neįmanoma užmaskuoti. Šioje vietoje esu gana reiklus – tu greitai pamatai, kodėl tam žmogui įdomu būti su tavimi pagal tai ko jis tavęs klausia ir kuo domisi.
Bet ar norėtumėte, kad kiti santykiai būtų tokie vieši kaip su Viktorija?
Kiek skaičiau psichologinės literatūros, ten sakoma, kad žmonės labiau viešina savo asmeninį gyvenimą dėl savo vienišumo, nors ir yra dviese. Jiems reikia socialinio patvirtinimo, viešo pripažinimo: kaip gražiai tu čia gyveni, kokie tavo gražūs santykiai. Jaučiu, mano atvejis yra pats geriausias pavyzdys šiuo metu Lietuvoje – kuo daugiau pasakoji viešai apie savo santykius, tuo tau yra pačiam blogiau.
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt 