Tačiau Kremliaus režimo valdoma Rusija, kare su Ukraina jau netekusi milijonų karių ir kasdien patirianti smūgius savo naftos ir dujų perdirbimo pramonei, vis dar bando veikti pagal savo išbandytą modelį – baugindama, keldama sumaištį, taikydama hibridinio poveikio metodus.
Incidentai Danijoje
Keli tokių pastarųjų incidentų jau nebe Lenkijoje ar Baltijos šalyse. Šią besibaigiančią savaitę dėl neatpažintų dronų skrydžių net dvi naktis buvo stabdoma oro uostų veikla Danijoje. Rugsėjo 23 d. vakarą danguje pasirodžius dronams, keturioms valandoms buvo nutraukta Kopenhagos tarptautinio oro uosto veikla. Tai paveikė daugiau kaip šimtą skrydžių.
Po poros dienų situacija pasikartojo. Ir dėl neatpažintų dronų buvo nutraukta dvejopos – karinės ir civilinės paskirties – Olborgo oro uosto, Bilundo, Esbjergo, Sonderborgo oro uostų ir Skrydstrupo aviacijos bazės veikla.
Danijos valdžios pareigūnams nepavyko identifikuoti dronų tipų ir jų valdytojų, tačiau teigiama, kad tai buvę profesionalūs veikėjai.Pastarieji nutikimai laikomi iki šiol rimčiausiais hibridiniais incidentais. Apie incidentus Danija informavo NATO sąjungininkus, tačiau oficialaus prašymo aktyvuoti Šiaurės Atlanto sutarties 4 straipsnį dar nesiuntė. Minėtasis straipsnis numato saugumo konsultacijas su sąjungininkais.
Danijos oficialūs pareigūnai teigia kol kas neturintys įrodymų, kad incidentai susiję su Rusija. Vis dėlto keliamos versijos, kad dronai galėjo būti paleisti iš Baltijos ir Šiaurės jūrose tuo metu plaukusių vadinamojo Rusijos „šešėlinio“ laivyno laivų.
„Šešėliniu laivynu“ vadinami Trečiojo pasaulio šalyse, įvairioms dažnai fiktyvioms bendrovėms priklausantys tanklaiviai arba kitokio tipo laivai, kurie, apeinant tarptautines sankcijas, gabena iš Rusijos naftą, jos produktus arba kitokias žaliavas.
Būtent su tokiais laivais siejami ankstesni Baltijos dugnu nutiestų elektros ir ryšio kabelių bei dujotiekio apgadinimai, kuriems besikartojant NATO pradėjo ir tebetęsia didelę jūrinę operaciją „Baltic Sentry“ – „Baltijos sargybinis“, į ją nusiųsti ir du Lietuvos karinių jūrų pajėgų laivai.
NATO pajėgos – laivai, lėktuvai ir dronai – patruliuoja Baltijos jūros povandeninės infrastruktūros rajonuose, pasiruošę kariniu būdu užkardyti incidentus. Nuo šios NATO operacijos pradžios šių metų sausį incidentų Baltijos jūroje nenutiko.
Tuo tarpu Lenkijoje vyksta kita operacija.
Į Lenkiją atsiuntė įspūdingus pastiprinimus
Vos prieš kelias savaites prasidėjusi NATO operacija – „Eastern Sentry“ – „Rytų sargybinis“, kuri inicijuota po Rusijos surengtos masyvios atakos dronais.
NATO teigia neradusi įrodymų, kad tai buvo organizuota ataka, ir laikosi nuomonės, jog 19 ar 20 dronų į Lenkijos oro erdvę įskrido kaip atakos prieš Ukrainą pasekmė.
Visgi, siekdami sustiprintai saugoti Lenkijos oro erdvę, NATO sąjungininkai atsiuntė į Lenkiją pakankamai įspūdingus pastiprinimus.
Prancūzija – tris naikintuvus „Rafale“, Vokietija – keturis „Eurofighter Typhoon“, Danija – du F-16 ir oro gynybai virš jūros skirtą „Iver Huitfeldt“ klasės fregatą. Italija ir Nyderlandai prisidėjo nenurodytu skaičiumi penktosios kartos naikintuvų F-35A „Lightning II“, o Didžiosios Britanijos karališkosios oro pajėgos numatė savo naikintuvams „Eurofighter Typhoon“ patruliavimo maršrutus virš Lenkijos.
Kaip žinia, Lenkija turi tris eskadriles, iš viso 48 amerikietiškus naikintuvus F-16 „Fighting Falcon“ bei 12 naujų naikintuvų FA-50 „Golden Eagle“, įsigytų iš Pietų Korėjos. Lenkijos užsakymu pagaminti jau šeši iš būsimų 32 penktosios kartos naikintuvų F-35A. Šie naujausi lėktuvai vis dar yra Amerikoje, kur vykdomas lenkų pilotų mokymas.
Analitikų teigimu, F-35 techninės galimybės leidžia efektyviai atpažinti rusiškus kovinius dronus. Teigiama, kad jautri F-35 aparatūra mato skirtumus tarp 40 kg sprogmenų nešančio drono-kamikadzės „Shahed“ arba rusiškos jo versijos „Geran-2“, ir išoriškai labai panašaus, tačiau dažniausiai neginkluoto „Gerbera“.
„Geran“ turi ir ryškesnį už „Gerberą“ terminį pėdsaką.
Visgi suprantama, kad tokių orlaivių kaip F-35 naudojimas dronų medžioklei prilygsta vinies kalimui brangiu teleskopu, todėl ateityje dronų medžioklei bus naudojamos kitos, paprastesnės priemonės.
Apie jas papasakosime kiek vėliau.
Tačiau tai, kad Lenkijos oro erdvėje atsidūrė Rusijos dronai, bus netoleruojama, aiškiai nuskambėjo Lenkijos politikų pareiškimuose. Ypač atkreipė dėmesį Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdyje nuskambėjęs Lenkijos užsienio reikalų ministro ir vicepremjero Radosławo Sikorskio įspėjimas Rusijai: „Bet kokios raketos ir orlaiviai, atsidūrę Lenkijos oro erdvėje be leidimo, bus naikinami“.
Toks NATO pajėgų sustiprinimas virš Lenkijos, kuri turi ir neblogai išvystytą savo karinę infrastruktūrą, turėjo demonstruoti rimtą atgrasymą rugsėjo mėnesį Rusijoje ir Baltarusijoje vyksiančioms pratyboms „Zapad 2025“.
Be to, visos Lenkijos kariuomenės rūšių vienetai ir NATO sąjungininkų junginiai dvi savaites dalyvavo pratybose „Iron Defender“ – „Geležinis gynėjas“.
Juose veikė maždaug 34 tūkstančiai karių ir 600 kovinės technikos vienetų. Pratybų saugumo veiksmų centrinė vieta buvo poligonas Ožiše, tai yra maždaug 100 kilometrų nuo Suvalkų koridoriaus. Tačiau atskiri pratybų scenarijai buvo vykdomi oro erdvėje, Baltijos jūroje ir kibernetinėje erdvėje.
Šiame kontekste svarbu paminėti dar vieną įvykį – liudijantį, kaip Lenkija stiprina savo oro gynybos pajėgumus.
Kaip žinoma, nuo 2018 metų įgyvendinama ilgojo nuotolio oro gynybos sistema „Vysla“. Tais metais Lenkija iš Jungtinių Valstijų už beveik 5 mlrd. dolerių įsigijo pirmąsias dvi „Patriot“ baterijas, keturis paleidiklius ir kitas būtinas priemones.
Ši sistema pernai pasiekė bazinį operacinės parengties lygį, o 2025 m. rugsėjį, tai yra prieš savaitę, buvo atliktas pirmasis mokomasis lenkiško komplekso „Patriot“ šūvis. 37-ojo oro ir priešraketinės gynybos eskadrono raketininkai sunaikino oro taikinius 25 km atstumu.
Toliau vystydama sistemą „Vysla“, Lenkija papildomai Jungtinėse Valstijose užsakė daugiau kaip 13 mlrd. dolerių vertės šešias „Patriot“ baterijas, kuriose bus 48 paleidikliai, 644 raketos ir kita būtina įranga.
Įspūdžiai iš Kielcų mieste vykusios parodos MSPO
Pasakojimas tęsiamas įspūdžiais iš rugsėjo pradžioje Lenkijos Kielcų mieste vykusios kasmetinės gynybos pramonės ir ginkluotės parodos MSPO. Tai didžiausias Rytų Europos regione tokio pobūdžio renginys, kasmet besiplečiantis ir jau galintis sudaryti konkurenciją tokioms parodoms, kaip Eurosatory Paryžiuje ar DSEI Londone.
Suprantama, dėmesio centre yra Lenkijos gynybos pramonė ir šalies kariuomenės potencialas, tačiau vis daugiau Vakarų gamintojų taip pat pristato savo ekspozicijas su gaminiais, kurie ne šiaip naujoviški ar madingi, bet dažnai ir tiesiogiai susiję arba su investicijomis Lenkijoje, arba pramoniniu bendradarbiavimu su Lenkijos įmonėmis.
Viena įspūdingiausių ir nuolat tobulėjančių Lenkijos gynybos pramonės krypčių – dronų kūrimas.
Antvandeninė bepilotė žvalgybinė-smogiamoji sistema „Stormrider“ buvo „WB Grupa“ stendo lankytojų susidomėjimo centre. Čia pat matėme ir ratines sausumos dronų platformas – įvairios įrangos ir ginkluotės nešėjas.
Gausiausią produkcijos dalį sudaro visgi įvairios paskirties bepiločiai orlaiviai. Įvairūs fiksuoto sparno dronų „Warmate“ variantai – žvalgybiniai, smogiamieji. Dronų flagmanas – sistema „Gladius“. Šis žvalgybinio-smogiamojo drono kompleksas ne tik puikuojasi įmonės ekspozicijoje, bet ir demonstruojamas lauke tarp Lenkijos kariuomenės jau naudojamos technikos. „Gladius“ paleidimo katapulta sumontuota ant šarvuotojo automobilio.
Verta atkreipti dėmesį, kad vyksta Lenkijos ir Izraelio gynybos įmonių bendradarbiavimas. Dvi stambios Izraelio gynybos pramonės įmonės – „Rafael“ ir „Elbit“ – gamina šarvuotosioms transporto priemonėms skirtas aktyviąsias apsaugos sistemas – atitinkamai „Trophy“ ir „Iron Fist“. Pastaroji, gaminama „Elbit Systems“, reiškia „geležinį kumštį“. Sistema sudaryta iš radaro, infraraudonųjų kamerų, ir duomenų analizės bloko, kurie aptinka, seka ir paleisdami atsakomąjį kinetinį užtaisą neutralizuoja tokias grėsmes, kaip artilerijos sviediniai, prieštankinės raketos ir dronai.
Lenkijos kariuomenė užsakė „Iron Fist“ sistemas daugiau kaip šimtui naujųjų vikšrinių pėstininkų kovinių mašinų „Borsuk“. Parodos metu su „Elbit“ atstovais susitiko ir Lietuvos krašto apsaugos ministerijos atstovai, todėl neatmestina prielaida, kad galimas tokių sistemų įrengimas ir Lietuvos turimai kovinei technikai. Iki šiol buvo žinoma, kad būsimiesiems tankams „Leopard 2A8“ bus įrengta kitos Izraelio kompanijos gaminama aktyvioji apsaugos sistema „Trophy“.
Parodoje – ir Lietuvos stendas
Paminėjome Lietuvą, ir šiemet mūsų šalies vardas parodoje MSPO buvo kaip niekada anksčiau matomas. Pirmą kartą Lietuvos gynybos pramonės įmonės atstovavo šaliai ne pavieniui, o Lietuvos inovacijų agentūros organizuotame stende. Ši lietuviška sala savo dydžiu ir pristatytų įmonių gausa nenusileido tokiems pat stendams Paryžiaus ir Londono parodose.
Apžiūrėdami Lenkijos ginkluotės pramonės milžinės PGZ paviljoną, pastebėjome drauge su lenkiškais šaunamaisiais ginklais eksponuojamus lietuviškus lazerinius taikiklius LP5x. Tai nebuvo atsitiktinis dalykas.“Pasirašėme ketinimų protokolą su lenkų karinio koncerno PGZ įmone dėl to, kad šito lazerio atsiradimas kaip individualaus lenkų kario komplekte. Mums kaip įmonei tai yra didžiulis žingsnis, nes Lenkijos rinka ir taip yra be galo uždara, ji labai didelė, į ją labai sunku patekti. Mes tikrai dirbome daug ir ilgai, kad tai atsitiktų ir su šituo produktų, atrodo, mums pavyko. Pavyko atidaryti duris ir užeiti į Lenkijos rinką“, – parodoje kalbėjo Augustinas Vizbaras, „Brolis Semiconductors“ vienas įkūrėjų.
Kalbant apie trumpojo nuotolio oro gynybos sistemas reikia atsigręžti į praeitį
Jau minėta apie Lenkijos ilgojo nuotolio oro gynybos sistemą „Vysla“, kuri yra pagrįsta moderniais ir brangiais amerikietiškais oro gynybos kompleksais „Patriot“. Antrasis, vidutinio nuotolio oro gynybos sluoksnis pavadintas „Narew“, pagal Vyslos intaką Narevo upę. Jos pagrindą sudarys Lenkijos koncerno PGZ bendrai su europine įmone MBDA gaminamos raketos CAMM-ER. Tai numato per pastaruosius dvejus metus pasirašyti maždaug 5 mlrd. dolerių vertės susitarimai.
O jei kalbėsime apie trumpojo nuotolio oro gynybos sistemas, teks atsigręžti į praeitį. Sovietų Sąjungoje ir buvusiame socialistiniame bloke jau prieš 60 metų buvo pradėtos gaminti ir naudoti trumpojo nuotolio oro gynybos artilerinės sistemos ZU-23. Tai velkamos suporintos 23 mm kalibro patrankėlės, kurios efektyvios prieš žemai ir lėtai skrendančius taikinius.
Skeptikai pasakytų, jog tai senas laužas, tačiau Lenkijoje į tai pažiūrėta toliaregiškai dar prieš atsirandant dronų grėsmei.
Būtina pabrėžti, kad lenkų pramonė pradėjo gaminti ir kariuomenė sėkmingai įdiegė trumpojo nuotolio mobilias oro gynybos sistemas „Popra“ – tai šarvuotame automobilyje sumontuotas keturių raketų „Piorun“ kompleksas. Tačiau lygiagrečiai vystyta ir ZU-23 vizija. Dabar ją jau matome Lenkijos kariuomenės arsenale.