„Situacija pasikeitė, turime tuo didžiuotis ir pasitikėti“, – kaip rašo „Politico“, Briuselyje už uždarų durų vykusiame aljanso gynybos ministrų susitikime sakė E. Colby’is.

Bandydamas įgyti JAV prezidento prielankumą, NATO aljansas trečiadienį pasiūlė naują Arkties misiją, skirtą atliepti D. Trumpo kritiką, esą, nepakankamai rūpinamasi salos saugumu.

E. Colby’is, kuris laikomas naujausios JAV gynybos strategijos architektu ir griežtu Europos kritiku, teigia, kad Vašingtonas „ir toliau užtikrins branduolinį atgrasymą“, tačiau sąjungininkai turėtų suprasti, kad Amerika „nori sąžiningos partnerystės, o ne priklausomybės“.

Jis pridūrė, kad JAV „labiau ribotai ir tikslingiau“ padės sąjungininkams Europoje užkamšyti turimas gynybos spragas bei pabrėžė, kad Baltųjų rūmų administracija ir toliau išlieka įsipareigojusi NATO penktajam straipsniui.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte, kuris deda didžiules pastangas, kad D. Trumpas galutinai nusiviltų aljansu, E. Colby’io kalbai negailėjo gerų žodžių. Jis taip pat ramina nuogąstaujančius, esą, JAV gynybos sekretoriaus Pete’o Hegsetho sprendimas nedalyvauti viršūnių susitikime gali reikšti kažką negero: „Mums labai pasisekė, kad pas mus atvyko Elbridge’as Colby’is“. JAV gynybos sekretoriaus pavaduotoją NATO generalinis sekretorius pavadino „vienu įtakingiausių JAV vaidmens NATO teoretikų“.

„Jis jau daug metų yra vienas iš tų, kurie ragina Europą ir Kanadą gynybos finansavimo klausimu aktyviau įsitraukti“, – priminė M. Rutte.

Be to, E. Colby’is savo kalboje taip pat akcentavo, kad NATO privalės keistis, nes D. Trumpas daugiau dėmesio skirs „JAV gynybai ir JAV interesams Vakarų pusrutulyje, taip pat stiprins priešų veiksmų atgrasymo politiką Vakarų Ramiojo vandenyno regione“.

Tai reiškia NATO 3.0, kurioje europiečiai patys daugiau mokės už savo gynybą, o NATO veikla bus susiaurinta iki labai konkretaus aljanso teritorijos gynybos tikslo, sakė jis. Terminas NATO 3.0 iškart sulaukė kai kurių aljanso valstybių narių pritarimo, teigiama, kad „tai labai tinkamas būdas paaiškinti, ką jis tiksliai nori pasakyti, ir mes tam pritariame“, „Politico“ sakė Norvegijos gynybos ministras Tore Sandvikas.

„Mes žinome, kad amerikiečiams dabar svarbiau būti Ramiajame vandenyne, ir tai neabejotinai keičia ir NATO. Mes, Europa, padarėme nepakankamai“, – sakė jis.

Galima daryti išvadą, kad pastarieji E. Colby’io teiginiai tam tikra prasme tapo palengvėjimu sąjungininkams Europoje, nuogąstavusiems, kad JAV atstovas nepraleis progos dar kartą įgelti senajam žemynui.

Ekspertai atkreipia dėmesį, kad šie komentarai – ryškūs kontrastas pastariesiems NATO viršūnių susitikimams, kuriuose tokie JAV valdžios pareigūnai kaip P. Hegsethas negailėjo kritikos Europai dėl nepakankamo indėlio į gynybos finansavimą ir nenoro pirkti amerikiečių ginklų.

E. Colby’io kreipimasis „buvo sąlyginai pozityvus ir nuosaikus“, džiaugėsi vienas NATO diplomatas, panoręs išlikti anonimu. „Tai buvo ramybė po audros“, – jam antrino kitas NATO diplomatas.

Savo ruožtu M. Rutte nesutinka su kritika, esą, Grenlandijos klausimas suskaldė aljansą: „NATO viduje debatų ir diskusijų bus visada. Galiu jus patikinti – jei to nebūtų, būtų beprotiškai nuobodu“.