Tačiau dėl laikinojo prezidento Ahmedo al Sharaa dominuojančio vaidmens ir netiesioginio balsavimo pobūdžio šie rinkimai jau dabar vertinami prieštaringai.
Naująjį parlamentą sudarys 210 narių, o ne 250, kaip anksčiau, o trečdalį mandatų – t. y. 70 deputatų – tiesiogiai skirs pats A. al Sharaa.
Pasak kritikų, tai užtikrins jo įtaką parlamentui ir todėl kenkia proceso patikimumui.
Paprasti sirai taip pat neturės galimybės balsuoti, nes deputatai bus renkami per daugiapakopę rinkimų institucijų ir rinkimų kolegijos sistemą.
Stebėtojai pažymi, kad tokia tvarka teikia pirmenybę asmeniniams ryšiams ir įtvirtina nepotizmą, o ne atvirą konkurenciją.
Kai kuriose drūzų ir kurdų teritorijose rinkimai atidėti
Padėtį dar labiau komplikuoja tai, kad pereinamojo laikotarpio vyriausybė, motyvuodama saugumo sumetimais, keliose teritorijose atidėjo balsavimą, įskaitant pietinę daugumos drūzų gyvenamą Sveidą, taip pat dalis Hasekės ir Rakos – teritorijas, kurios didžiąja dalimi yra kurdų kontrolėje.
Kol kas lieka neaišku, kaip šie regionai bus atstovaujami parlamente.
B. al Assado nuvertimas gruodį užbaigė daugiau nei 50 metų trukusį jo šeimos valdymą.
Pereinamojo laikotarpio vyriausybė, vadovaujama A. al Sharaa, kuris vadovavo B. al Assadą nuvertusiai islamistų frakcijai „Hayat Tahrir al-Sham“, dabar siekia stabilizuoti Siriją ir pristatyti šalį kaip tarptautinės bendruomenės partnerę.