Nors kultūrininkai ir siekė šio ministro atstatydinimo, tačiau vis dar nėra patenkinti, kad Kultūros ministerija toliau lieka „Nemuno aušros“ rankose.
„Delfi“ savaitės apžvalgoje pateikiame svarbiausius įvykius. Be kivirčų dėl Kultūros ministerijos, sensacingą pareiškimą paskelbė istorikas, nutrūko ryšys su į Gazos ruožą plaukusiu lietuviu, taip pat socialiniuose tinkluose triukšmą sukėlė Frederiko Jansono pasirodymas.
Kultūros ministras sudrebino festivalį Varėnoje
Net ir po kultūrininko protesto prie prezidentūros ir Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalio organizatorių pareiškimo, kad naujasis ministras nėra jame pageidaujamas, I. Adomavičius vis tiek jame apsilankė.
„Gavome informaciją iš Kultūros ministerijos apie planuojamą ministro dalyvavimą Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalio atidarymo renginyje. Palaikydami kultūros bendruomenę nepritariame ministro vizitui“, – savo „Facebook“ paskyroje antradienį skelbė D. Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalis.
Jo atstovai teigė, kad solidarizuojasi su Lietuvos kultūros bendruomene, kuri tvirtina, jog kultūra negali būti politinių sandorių įrankis.
Antradienį prasidedant festivaliui, jo rengėjai teigia, kad ši diena yra skirta teatrui ir „vertybiškai stipriai asmenybei“, režisierei D. Tamulevičiūtei pagerbti.
„Kultūra – tai ne eksperimentas. Šis festivalis – tai duoklė mūsų teatro legendai ir kūrėjams, jų įkvėpimui ir publikai, kuriai teatras yra gyva ir šventa patirtis“, – nurodoma įraše.
Visgi, nepaisant festivalio rengėjų pareiškimo, ministras antradienį apsilankė ir įteikė apdovanojimą festivalyje.
Sukėlė dalies kultūrininkų nusivylimą
Kadangi į festivalį įsiveržė nekviestas, bet vis tiek sugebėjo įteikti prieš jo ministravimą protestavusiam režisieriui apdovanojimą, tai sukėlė dalies kultūrininkų nusivylimą.
„Nepaisant to, jog festivalio aplinka išreiškė poziciją, kad „Nemuno aušros“ ministras nelaukiamas, nepaisant visų tų jautrių kalbų apie Trojos arklius, kurias kreipdamiesi į ministrą scenoje deklaravo teatralai, nepaisant visko… Įvyko totalus protesto bendruomenės sutriuškinimas. „Nemuno aušra“ vis tiek pasirodė. „Nemuno aušra“ vis tiek gavo mikrofoną. „Nemuno aušra“ vis tiek įteikė premiją“, – nuogąstavo menininkas.
Pasak jo, visgi liūdniausia akimirka įvyko, kai ministras pakvietė į sceną premijos laureatą.
„Jaunasis režisierius atėjo į sceną ir pareiškė, kad ministrui rankos nespaus. Deja, vos po kelių ministro sakinių, teatralas jau spaudė Demono dešrai ranką ir dėkojo. Tada ministras ištraukė kažkokį blizgutį ir dar kartą pasveikino nudobtą varžovą, kuris dar sykį nuolankiai padėkojo ir vėl paspaudė ranką.
Taip, publika nešvilpė, kai „Nemuno aušra“ provokavo tai daryti. Bet tas blizgučio įteikimas buvo momentas, kai tikrai praleidome progą nušvilpti tai, kas vyksta scenoje“, – tikino A. R. Černiauskas.
Nausėda susitiko su kultūrininkais
Prezidentas padėkojo kultūros bendruomenės atstovams už sąžiningą pokalbį ir tarė jiems „ačiū“ už sutelktumą, orią, vertybinę pilietinę poziciją, po antradienį įvykusio kultūros bendruomenės atstovų ir prezidento Gitano Nausėdos susitikimo kalbėjo jo vyriausioji patarėja Jolanta Karpavičienė.
Savo ruožtu susitikime dalyvavusi festivalių ir kultūros iniciatyvų organizatorė Gintarė Masteikaitė teigė susidariusi įspūdį, kad prezidentas kultūros bendruomenę išgirdo. „Mes gavome žinutę nesusitaikyti“, – sakė ji, bet tuo pačiu patikino, kad to neužtenka.
Kultūros bendruomenė nusprendė surengti streiką
Kultūros bendruomenė pasisakė, kad nedalyvaus pokalbiuose su Vyriausybės inicijuota derybine grupe sprendimams dėl „Nemuno aušrai“ atitekusios Kultūros ministerijos.
„Mes stebime politinę visą darbotvarkę, kaip keičiasi politinių lyderių, kurie atsakingi už šią situaciją, retorika. Kol kas ji nekinta. Derybinė grupė kol kas nededa ant stalo klausimų, kuriuos mes keliame.
Mes pasigendame aiškumo, negirdime, kad būtų svarstomi tie klausimai, kurios mes keliame. Laikomės pozicijos, kad Kultūros ministerija be „Nemuno aušros“, – Eltai trečiadienio vakarą sakė Kultūros asamblėjos iniciatyvinės grupės narė, Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos (NKIKIA) vadovė Edita Sabalionytė.
Kultūros ministerijoje dingo Ukrainos vėliavos
Klausimų sukėlė ir kultūros ministro pozicija dėl Ukrainos. Ketvirtadienį visuomenė pasipiktino, kad iš Kultūros ministerijos spaudos kambario paslaptingai dingo Ukrainos vėliavos.
Žurnalistas Marius Eidukonis socialiniuose tinkluose pasidalijo nuotrauka iš Kultūros ministerijos, kurioje trūko anksčiau ten stovėjusios Ukrainos vėliavos.
Ministerija vėliau aiškino, kad vėliavos nebuvo trumpą laiką dėl valymo darbų. „Kviečiu surasti vieną skirtumą tarp vėliavų ministerijoje šiandien (kairėje) ir pirmadienį (dešinėje)“, – ketvirtadienį feisbuke paskelbė žurnalistas. Šios nuotraukos yra iš spaudos kambario, kuriame vyksta ministerijos atstovų susitikimai su žiniasklaida.
Nors ir bandyta viešai teisintis, kad šios vėliavos dingo dėl valymo darbų, tačiau daugelis tokiais pasiteisinimais nepatikėjo.
Duotas interviu galutinai užbaigė karjerą
Po „Lryto“ klausimo, kam priklauso Krymas – kultūros ministro I. Adomavičiaus tyla, ir prašymas lrytas.lt žurnalistei net neiti prie šių klausimų. Šis interviu lėmė ne tik visuomenės pasipiktinimą, bet ir koalicijos partnerių socialdemokratų pasipiktinimą.
„Čia – provokuojantys klausimai, tai net neikime prie šitų klausimų, nes čia mes net ne apie Kultūros ministeriją šnekame“, – po tylos pauzės po klausimo apie tai, kam priklauso Krymas, interviu lrytas.lt atsakė I. Adomavičius.
Žurnalistė spustelėjo ministrą atsakyti tiesiog labai paprastai, kuriai pusei jis priklauso. „Ne, nežaiskime tų žaidimų. Suprantate, reikia būti… Čia yra iki tol, kol yra riba sustoti. Ties čia reikia sustoti. Ties šitais klausimais“, – atsakė I. Adomavičius.
Ilga tyla ministras pasitiko ir klausimą, kas jam kaip žmogui ir politikui būtų Ukrainos pergalė. „Tai tikriausiai geriausiai žino patys ukrainiečiai, kas yra jų pergalė. Ne mes. Ne mes. Mes negalime suprasti taip stipriai jų, kaip jie mato situaciją patys. Taip, kaip mes, Lietuva, supratome savo pergalę, kai išėjome iš okupacijos, priespaudos ir esame laisvi, taip ir jie tą pergalę turi patys įvardyti.
Tai yra jų. Kiekvienas turi turėti savo kelią. Mes tik galime padėti, prisidėti. Mūsų pagalba gali padėti jiems atrasti tą pergalę. Bet tik jie tą pergalę gali įvardyti, kokia ta tikra jų pergalė galėtų būti. Negali atsakyti už kitą“, – kalbėjo I. Adomavičius.
Vienu pirmųjų savo vizitų į užsienį ministras pasirinko Ukrainą.
Istorikas paskelbė sensaciją
Šią savaitę Lietuvą nustebino dar viena intriguojanti žinia. Istorikas Vytas Jankauskas Vatikano Apaštališkojoje bibliotekoje pranešė atradęs Lietuvos vardo paminėjimą 451 metais. Tai, jo teigimu, turėtų būti anksčiausias Lietuvos paminėjimas, žymiai ankstesnis negu šv. Brunono misija į Lietuvą 1009 metais.
Šis Lietuvos paminėjimas, mokslininko teigimu, buvo užrašytas Paulino Minorito iš Venecijos pasaulio istorijoje, pavadintoje „Satirica historia rerum gestarum mundi“. Tai XIV amžiaus rankraštis, kuriame surankiotos žinios iš kitų šaltinių (didžioji jų dalis yra neišlikę).
Savo ruožtu „Delfi“ kalbintas Vilniaus universiteto mokslininkas, tekstologas, istorikas Paulius Subačius teigia, kad istoriko teiginiai apie naują, ankstyvesnį Lietuvos vardo paminėjimą paremti klaidinga interpretacija, o minimas veikalas mokslininkams jau seniai žinomas. „Tas veikalas yra labai seniai žinomas, ir ten yra tiesiog klaidinga interpretacija“, – trumpai pakomentavo P. Subačius, atsiprašęs, kad negali kalbėti daugiau, nes šiuo metu dalyvauja tarptautinėje konferencijoje.
Į Gazą plaukęs lietuvis buvo galimai sulaikytas
Taip pat galimai sulaikymu baigėsi ir lietuvio humanitarinė kelionė į karo krečiamą Gazos Ruožą. Kilus įtarimams, kad flotile „Global Sumud Flotilla“ plaukusio lietuvio Aleksandro Chichlovskio laivą perėmė Izraelio pajėgos, jo bendražygių kairiųjų leidinys „Gyvenimas per brangus“ pasidalijo vyro iš anksto įrašyta žinute.
Kaip „Delfi“ informavo Lietuvos Užsienio reikalų ministerija (URM), oficialios informacijos iš institucijų apie Lietuvos piliečio sulaikymą ambasada Izraelyje nėra gavusi.
„URM ir Lietuvos ambasada Izraelyje atidžiai stebi padėtį ir yra pasirengusios, esant reikalui, imtis diplomatinių ir/ar konsulinių veiksmų. Esame informuoti apie laivu plaukusį LR pilietį, Lietuvos Respublikos ambasada Izraelyje su juo palaikė reguliarų kontaktą, informavo apie galimas rizikas ir ribotas pagalbos priemones, koordinuoja veiksmus su kitomis ES šalių diplomatinėmis atstovybėmis Izraelyje ir Izraelio užsienio reikalų ministerija“, – nurodė URM.
Paaiškėjo, kas šiais metais Lietuvoje buvo patys įtakingiausi
Ketvirtadienio vakarą iškilmingame „Delfi“ renginyje pirmą kartą įteikti „Lietuvos įtakingiausiųjų“ apdovanojimai. Jais pagerbti skirtingų sričių atstovai, už kuriuos savo balsus reprezentatyviose apklausose atidavė tiek plačiosios visuomenės, tiek elito atstovai.
Įtakingiausiu žurnalistu išrinktas Edmundas Jakilaitis, įtakingiausiu politiku Gitanas Nausėda, įtakingiausiu visuomenininku Andrius Tapinas, įtakingiausiu verslininku Arvydas Avulis.
Apie visus šių metų apdovanotus įtakingiausius asmenis daugiau skaitykite ČIA.
Jansono kalba apdovanojimuose sukėlė klausimų
Vis dėlto ketvirtadienį vykę „Delfi“ įtakingiausiųjų apdovanojimai neapsiėjo ir be incidentų. Už G. Nausėdą apdovanojimą atėjęs atsiimti jo patarėjas Frederikas Jansonas po pasakytos kalbos buvo įtartas apsvaigimu nuo alkoholio.
„Lietuvos įtakingiausiųjų“ apdovanojimai buvo įteikti pirmą kartą, jais pagerbti skirtingų sričių atstovai, už kuriuos savo balsus reprezentatyviose apklausose atidavė tiek plačiosios visuomenės, tiek elito atstovai.
Apklausos parodė, kad įtakingiausiu politiku laikomas prezidentas G. Nausėda, tačiau jis nedalyvavo renginyje. Šalies vadovui skirtą apdovanojimą atsiėmęs F. Jansonas pasakė trumpą kalbą, kuri socialiniuose tinkluose sukėlė didelį triukšmą.