– DW: Ilonos V. atvejis atrodo unikalus. Ji – 56 metų vokietė iš Ukrainos, turinti vertingų ryšių politiniuose ir kariniuose Berlyno rateliuose. Ji tame pačiame renginyje galėjo prisibrauti tiek prieš Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo, tiek prie Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio. Kas apie ją žinoma?
– F. Flade’as: Ilona V. iš tikrųjų labai aktyviai veikė ekonomikos, politikos ir lobizmo srityse. Turi savą politinių konsultacijų bendrovę. Taip pat ir visuomeninę organizaciją, priklauso tarptautinio bendradarbiavimo klubo valdybai Rusijoje. Panašu, kad pastaraisiais metais Berlyne ji buvo labai aktyvi įvairiausių renginių dalyvė. Ir ši fotografija viena žymiausių. Joje – Ilona V., 2025 metų gruodį vykusiame renginyje sėdinti už F. Merzo ir V. Zelenskio. Svarbu tai, kad jau tuo metu ji buvo po padidinamuoju valdžios stiklu. Ji buvo stebima, taip pat ir minimame renginyje. Tyrėjai niekada nemanė, kad ji kelia kažkokį konkretų pavojų.
– Jus ta nuotrauka nustebino?
– Aš nenustebau – man tiesiog padarė įspūdį. Jeigu ji iš tikrųjų Rusijos agentė, tai reiškia, kad dirbo gerai, pateko į tokius svarbius susibūrimus, priėjo prie pat F. Merzo ir V. Zelenskio. Žvalgybos ir specialiųjų tarnybų požiūriu, žinoma, turėti žmogų, kuris gali įsitrinti į tokius ratelius, neabejotinai labai naudinga. Ta moteris labai įdomi asmenybė. Į Vokietiją atvyko 1997 metais. Gimė 1969 metais Ukrainos, kuri tada buvo Sovietų Sąjungos dalis, Dnipropetrovske. Paskutinius 10–15 metų ji labai aktyviai reiškėsi ekonomikos, politikos ir lobizmo sferose. Pažinojo žmonių, susijusių su šalies kariuomenės pareigūnais. Taip pat palaikė tiesioginį ryšį su dviem gynybos ministerijoje dirbusiais vyrais. Jie taip pat šioje byloje laikomi įtariamaisiais. Pas juos taip pat atliktos kratos…
– Bet jų nesulaikė.
– Nesulaikė. Tyrėjai spėja, kad Ilona V. galėjo iš tų asmenų gauti informaciją – konfidencialią informaciją apie karinius projektus, dronus, taip pat apie paramą Ukrainai, kurią paskui galimai perduodavo Rusijos specialiosioms tarnyboms.
– Ji turėjo lobizmo bendrovę. Tik kaip jos profesinėje veikloje atsirado ginkluotės ir karinė tema? Ilona V. – diplomuota inžinierė. Kas dar apie ją žinoma?
– Su ja bendravę žmonės pasakoja, kad ši moteris geba palaikyti pokalbį pačiomis įvairiausiomis temomis, ją domina labai įvairios sferos, bet tai nėra vien paviršutiniškas susidomėjimas – ji daug dalykų išmano puikiai, gali vadintis eksperte, geba išsakyti savo kompetentingą nuomonę daugeliu temų. Su ja galima aptarinėti profesinius, techninius, ekonominius aspektus. Tikrai žavinga, simpatiška asmenybė.
– Prisistatydavo ukrainiete?
– Kartais prisistatydavo ukrainiete. Panašu, kad renginiuose dalyvaudavo ir kaip rusė. Apie tai man pasakojo prieš dešimt metų su ja bendravę žmonės. Bet tiksliai žinoti negalime. Jos advokatas kol kas nei kaltinimų, nei detalių komentuoti nenori.
– Kuo ji kaltinama?
– Ši moteris kaltinama šnipinėjimu. Ji, esą, dirbo Rusijos specialiosioms tarnyboms, konkrečiai – Rusijos karinei žvalgybai. O jos kontaktinis asmuo, jos kuratorius, buvo Rusijos ambasados Berlyne karinio atašė pavaduotojas.
– Ar ji galėjo kažką vertingo išsiaiškinti?
– Tyrėjai kol kas nieko nežino apie jokį itin slaptą dokumentą, kuris galėjo pereiti iš rankų į rankas. Tik ta moteris neabejotinai daug sužinojo. Tai susiję su aplinka, kurioje ji sukosi – kažkur tarp karinės pramonės, gynybos ministerijos, ekonomikos ratelių ir lobistų. Kartais svarbios ne kažkokios konkrečios paslaptys. Kartais tai paprasti dalykai, pavyzdžiui, gandai. Dalykai, padedantys šantažuoti vieną ar kitą asmenį.
– Ji jai metamus kaltinimus neigia?
– Iš tikrųjų mes nežinome, ar ji jau davė parodymus tyrėjams.
– Kas žinoma apie tuos du vyrus, buvusius Vokietijos gynybos ministerijos darbuotojus, kuriuos ji pažinojo?
– Tuos žmones, panašu, ji pažinojo kelerius metus. Vienas iš jų tik praeitais metais išėjo į pensiją. Jis dirbo minimos ministerijos protokolo skyriuje, buvo atsakingas už priėmimų organizavimą, taip pat gynybos ministro išvykas į užsienį. O kitas vyras gynybos ministerijoje nebedirba jau seniai. Jis priklausė kažkokiam Ilonos V. klubui, dirbo ginkluotės lobistams. Ir tas žmogus dirbo labai įdomų darbą Vokietijos kariuomenėje. Be kitų dalykų jis vadovavo karinei-techninei tarnybai. Tai Vokietijos kariuomenės dalis, atsakinga už ginkluotės sistemų analizę ir techninių vertinimų parengimą.
– Rusijos ambasadoje jos kontaktas, kaip įtariama, buvo Andrejus M., karinio atašė pavaduotojas, kuris po Ilonos V. sulaikymo buvo išsiųstas iš šalies. Kas žinoma apie jį?
– Andrejus M. į Vokietiją atvyko 2023 metų lapkritį. Jis – vienas iš tų, kurie buvo atsiųsti, kai buvo išsiųsta daug Rusijos diplomatų, taip pat ir specialiųjų tarnybų darbuotojų, apsimetusių diplomatais. Po Rusijos invazijos į Ukrainą iš Europos buvo išsiųsta daugiau kaip 400 asmenų. Jis – karinį išsilavinimą turintis asmuo, karjeros kariškis, studijavęs ten pat, kur ir specialiųjų pajėgų kariai. Ir jis, panašu, mokėsi Maskvos akademijoje, kur studijuoja ir Rusijos karinės žvalgybos darbuotojai. Greičiausiai Vokietijoje jis buvo akredituotas savo tikruoju vardu ir pavarde. O nuo 2023 metų rudens jis palaikė ryšius su Ilona V., panašu, kad buvo jos kuratorius. Buvo su ja keletą kartų susitikęs… Tik praėjo daug laiko, kol surinkta pakankamai įrodymų, ir kol jų pakako ją sulaikyti.
– Bet Andrejus M. turėjo žinoti, kad jį seka. Kodėl jie vis tiek susitikdavo akis į akį, o ne tiesiog apsikeisdavo elektroniniais laiškais?
– Viena vertus, manau, kad bendravimas vyko ir elektroninėje erdvėje, bet susitikimai vis tiek nesiliovė. Pavyzdžiui, Ilona V. kartą su savimi pasiėmė Andrejų M. į vieną renginį, į kurį jis pateko išgalvotu vardu.
– Kas tai buvo per renginys?
– Man pranešė, kad tai buvo renginys, kuriame iš tikrųjų dalyvavo ekonomikos atstovai, taip pat ir iš gynybos pramonės. Ir tame renginyje Andrejus M. pasirodė ne kaip Rusijos ambasados darbuotojas, ne kaip karo atašė, o kitu vardu. Ir Ilona V. jam padėjo tą padaryti. Kodėl jis taip pasielgė? Manau, jog spaudimas Rusijos šnipams labai didelis, taip pat ir čia, Berlyne, ambasadoje. Jų tikslas yra rinkti informaciją. Manau, kad šiandien jie dirba su žmonėmis, su kuriais anksčiau tikrai nebūtų dirbę, nes jie pernelyg pastebimi arba dėl to, kad rizika, jog bus demaskuoti, pernelyg didelė. Manau, kad jie turi problemų. Trūksta personalo, o informacijos vis tiek juk reikia kažkaip gauti.
– Kokia tikimybė, kad Ilona V. šįkart bus teisiama? Ar gali tikėtis būti iškeista kaip, pavyzdžiui, Krasikovas – žudikas iš Tyrgarteno?
– Tikimybė, kad bus nuteista, žinoma, yra. Jeigu bus pateikti kaltinimai šnipinėjimu, gali ilgiems metams atsidurti už grotų. Su agentų – žmonių, bendradarbiaujančių su užsienio specialiosiomis tarnybomis – veikla susiję įstatymai visai neseniai buvo sugriežtinti. Tai padaryta nustatant minimalią laisvės atėmimo bausmę už tokį nusikaltimą, kad jis būtų kvalifikuojamas kaip sunkus ir labai sunkus, taip sudarant sąlygas Vokietijos specialiosioms tarnyboms lengviau perduoti informaciją teisėsaugos organams ir policijai.
Anksčiau to nebuvo. Tai buvo sudėtinga, nes šnipinėjimas nebuvo taip griežtai baudžiamas. Seniau būta atvejų, kai bylos baigdavosi lygtinėmis bausmėmis. Pavyzdžiui, vienas jaunas žmogus, Augsburgo universiteto darbuotojas, Rusijai perdavinėjo informaciją apie Europos raketines programas. Panašu, kad už tai gaudavo pinigų. Ir vis tiek jam buvo skirta lygtinė bausmė.
Vokietijos federalinė valdžia jau sutiko iš kalėjimo paleisti ir iškeisti net ir samdomą žudiką. Dabar esminis klausimas, kiek Ilona V. svarbi Maskvai ir Kremliui? Ar ji tikrai tokia agentė, dėl kurios verta siūlyti mainus? Yra Vokietijos piliečių, kalinčių Rusijoje ir kuriems pateikti kaltinimai šnipinėjimu ir diversijomis. Yra žmonių, kuriuos būtų galima panaudoti mainams. Turiu nuojautą, kad šiuo atveju taip nenutiks, nes, galimas dalykas, Ilona V. visgi nebuvo tokia jau vertinga šnipė.
– Ilona V. gavo pinigų?
– Nėra jokių įrodymų, kad ji iš tikrųjų gavo pinigų. Man tyrėjai sakė, kad jokių to įrodymų nėra. Buvo atliktas tyrimas, tačiau nepavyko nustatyti, kad pinigai tikrai buvo perduoti.