Pirmadienį vykusiame kongrese tokiam žingsniui ryžosi Europos plaukimo federacija („European Aquatics“).
Savo būstinę iš Niono ji perkels į Serbijos sostinę Belgradą.
Serbijos parlamentas dar turės priimti specialias įstatymų pataisas, sudarydamas teisines ir finansines sąlygas šiam persikraustymui.
„European Aquatics“ prezidentas iš Portugalijos Antonio Silva sprendimą motyvavo palankesne geografine padėtimi, infrastruktūra, vietos valdžios parama.
Būtent Belgrade pernai vyko pastarasis Europos plaukimo čempionatas.
Dar dažniau tiek kontinentinės, tiek pasaulinės pirmenybės lankosi Budapešte. Čia laikiną biurą jau yra atidariusi Tarptautinė plaukimo federacija („World Aquatics“). Galutinai persikelti į Vengrijos sostinę iš Lozanos ji ketina iki 2027 metų.
Anot asociacijos „LTU Aquatics“ prezidento Sauliaus Binevičiaus, dėl tokio pasirinkimo susirūpinimą reiškė Šiaurės šalių plaukimo federacijų grupė, jungianti Skandinavijos ir Baltijos regioną.
Vis dėlto „European Aquatics“ kongrese siūlymui kraustytis į Belgradą nusileido ir ukrainiečiai – balsavimo metu nepritarimą išreiškė vienintelis Kosovas, kurį Serbija vis dar laiko sava teritorija.
„Aštuonios Šiaurės šalys dėl to turėjo daug klausimų – kodėl, kam to reikia, ar neatsiranda įvairių rizikų. „European Aquatics“ argumentas – finansinė nauda. Tiek vengrai, tiek serbai siūlo tikrai labai palankias sąlygas. Tie pinigai, kurie būdavo išleidžiami biuro išlaikymui, ateityje galės būti nukreipti tiesiogiai sportininkų premijoms ir panašiai“, – „Delfi“ komentavo S. Binevičius.
Kuomet Lietuva pernai rengė Europos jaunimo plaukimo čempionatą, svečiams iš agresorių valstybių užkardos į Vilnių dar buvo nuleistos.
Vis dėlto sankcijos Rusijos ir jai talkinančios Baltarusijos plaukikams palaipsniui yra švelninamos, tarptautinėse varžybose leidžiama dalyvauti neutraliu statusu.
Praėjusį rudenį rusai ir baltarusiai buvo sugrąžinti į estafečių rungtis, šiemet panaikintas jiems galiojęs draudimas bendrauti su žiniasklaida.